Klaipėdos sukilimo dalyviai (iš kairės): pirmoje eilėje antros grupės vadas Mykolas Bajoras (Kalmantas), vado pavaduotojas F. Butkeraitis (A. Gončerauskas), vadas Jonas Budrys (Polovinskas), štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus). Antroje eilėje štabo viršininko padėjėjas Juozapaitis (Juozas Šarauskas), adjutantas Endrikeitis (Andrius Pridotkas), specialusis adjutantas Martynas Lacytis. Klaipėda, 1923 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fotografija Vytautas...
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Europos Parlamento(EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16–18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“. Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo...
Maksimas Ščadrovičius, www.gudija.lt Oficialiojo Minsko diskurse vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeities interpretacijos grubiai pasitelkiamos neapgalvotai vienadienei politikai. Mano šalies piliečiams įbrukama istorinių prasimanymų, kuriais siekiama pakurstyti nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis ir sukelti simpatijas Rusijai Rugsėjo 17-ąją, naujai paskelbtos „nacionalinės vienybės dienos“ proga, A. Lukašenka vėl pasakojo, kokia bloga buvo Lenkija, ir viską suvedė...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nėra abejonių, kad Chersono išlaisvinimas iš rusų okupantų yra didžiulis Ukrainos kariuomenės laimėjimas. Prieš karą šis dešiniojo Dniepro upės kranto srities centras turėjo daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų. Šių metų kovo 3 d. Rusija miestą okupavo ir pasiskelbė savo teritorija. Dabar Ukrainos karius pasitiko tik nedideli būreliai džiūgaujančių...
2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)” pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras įkūrė ir kaupia žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką. Banke turėtų atsirasti ne mažiau 30–40 tūkst. DNR mėginių, skirtų laisvės kovotojų palaikų atpažinimui. Mėginiai bus saugojami neribotą laiką. Atpažinti (identifikuoti) laisvės kovotojų palaikai bus pagarbiai laidojami valstybės lėšomis arba atiduodami artimiesiems. Kviečiame žuvusiųjų...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“ Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido...
Kapinaitėse stovi apleistas pastatas. Edvino Adukonio nuotr. Mums parašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos bakalauro studijų programos absolventas Edvinas Adukonis. Jis papasakojo apie praėjusių metų pavasarį istorikų absolventų savo lėšomis surengtą ekspediciją ir Radviliškio rajone atrastus bajorų Goštautų giminės kapus. Pasak jo, kapai iki šiol nebuvo žinomi, todėl jų atradėjai planuoja kreiptis į KPD nekilnojamojo...
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka, paimta iš Mindaugo Bloznelio dvitomio „Lietuvių frontas” Aleksandras Sakas, www.resfamiliaris.blogspot.com Jis buvo vienas iš prieškario Lietuvoje išugdytų patriotų, nepabūgusių priešintis tiek raudonajai, tiek rudajai okupacijai. Jų darbus ir vardus jau kloja užmaršties dulkės, kurias kartas nuo karto nupūsti yra mūsų pareiga. Povilas Malinauskas, Jurgio sūnus, gimė 1910 metais...
Algimantas Vidmantas Baltrušis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis. Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su...
Buvęs Kinijos vadovas – Hu-Menševikas (Hu Jintao) „palieka“ Komunistų partijos suvažiavimą, visišką valdžią perduodamas Xi-Bolševikui, Kinijos prezidentui Xi Jinpingui Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Praėjusios savaitės 2022 m. spalio 23-24 dienos, ko gera, pasaulio istorijoje bus pažymėtos kaip antrą kartą iškylančio bolševizmo – kinietiško Xi-Bolševizmo gimtadienis. Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas – Kinijos komunistų partijos suvažiavime įtvirtino...
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
2022 m. spalio 25 d. Amžinybėn iškeliavo 2018 m. Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės gynėjas, buvęs Lietuvos partizanas – Algimanto apygardos Audros būrio vadas Jonas Abukauskas- Siaubas. Velionis gimė 1927 m. sausio 8 d. Norvaišių k., Užpalių vls., Utenos apskr. Kovos kelias: 1944–1947 m. kalintas Šilutės kalėjime. 1949–1952 m. – ginkluotojo pasipriešinimo dalyvis. Algimanto apygardos...
Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Po pamaldų vyko diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos...
Vincas Krėvė-Mickevičius Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt Knygos „Iš šiaudinės pastogės“, „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, drama „Šarūnas“, apsakymai „Gilšė“, „Bobulės vargai“ ir kiti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūriniai amžiams įrašyti į lietuvių literatūros klasikos sąrašą. Visa tai žymaus Lietuvos visuomenės ir politinio veikėjo, rašytojo, tautosakininko profesoriaus Vinco Krėvės-Mickevičiaus palikimas ateities...
Juozo Vercinkevičiaus nuotraukoje – svečiuose pas Vytautą Landsbergį jo namuose Vilniuje, rengiant knygą apie Vytauto Landsbergio fondo veiklą 2016 m., gruodžio 4 d. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Šis straipsnis dar 2010 m. buvo patalpintas žurnale „Apžvalga“, o paskui įėjo į 2014 m. išleistą knygą „Paaukota Lietuva“, kurioje tarsi prašuoliavau mūsų valstybės tūkstantmetį. Kodėl šiandien...
2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) bus pristatyta jūrų skauto, Klaipėdos universiteto profesoriaus bei vieno iš Lietuvos karo istorijos draugijos kūrėjų Valdo Rakučio knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų” (leidykla Alma Littera). Susitikimo metu autorius pasidalins savo...
Trakiškis iš Kernavės Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas (1363 – 1443 m.) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Įvairiausiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriniuose dokumentuose randama, kad dar nuo XIV-jo a. paskutiniojo dešimtmečio, ir per visą XV-tąjį a. daugybėje LDK Valstybinių sutarčių deda parašą ir Užpalių-Pienionių pilių vietininkas – valdytojas bajoras Kristinas Astikas (1363-1443 m.): (Salyno sutartyje...
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Anądien kaimynė, vidutinio amžiaus menko išsilavinimo moteris, šūktelėjo per tvorą: iškirsiu velniop šitą putiną! Kaip tarė, taip padarė: iškapojo dar žalias šakas, pirmų šalnų nurudintus lapus ir pradėjusias rausti uogas. Paskui nusikvatojo: va taip bus ir jam… Atsiverčiu gamtininko interneto puslapį: putino krūmas pas mus toks dažnas, aprašytas ir...
Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų. Dokumentus 2021 m. gegužės mėn. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos” paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką. Dokumentai rasti miškingoje drėgnoje vietovėje prie pelkės, sudėti į 1937 m. Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą,...
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Rusijai trūksta kareivių Arba patrankų mėsos. Gaila, nemąsto ten blaiviai, Tai ir kariaut nesustos. Motinos gauna po „Ladą“ Žuvusiam sūnui atmint, Putinas rojų joms žada, – Reikia tiktai „atsiimt“ Iš Ukrainos Chersoną, Žemių užgrobt kuo daugiau. Kas kad pražus milijonas? Bunkery vadui saugiau. Perprasti jo smegeninę Niekas negali kol kas. Šitos mįslės...
Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...
717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...
Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai”. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...