Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt „Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė” – prof. Alfredas Bumblauskas. Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių...
Pagerbimas prasidėjo prie Klaipėdos sukilimo vado J. Budrio ir jo žmonos kapo Lietuvių Tautinėse kapinėse Ernestas Lukoševičius, Čikaga, JAV, www.voruta.lt JAV lietuviai Čikagoje iškilmingai paminėjo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 💯 -ąsias metines. Lietuvių Tautinėse kapinėse (Justice IL) amžino poilsio atgulė du kartus Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 1923 m. Klaipėdos žygio karinis vadas, Lietuvos kontržvalgybininkas,...
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova) Mieli draugai, ponas Prezidente Gitanai, ponia pirmoji ledi Diana, ponia Pirmininke, ponia Ministre Pirmininke, ponia Paule Kuzmickiene, aš labai dėkingas už visus žodžius. Ponai Seimo nariai, visi dalyviai, mieli Lietuvos žmonės, džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir noriu iš karto padėkoti už tai, kad jūs nė...
Klaipėdos krašto sukilėliai Parengė Ignas Giniotis, silutesmuziejus.lt 2023 m. sausio 15 d. sukanka 100 metų, kuomet Lietuvos vyriausybė įvykdė gerai suplanuotą karinę akciją, geriau žinomą Klaipėdos krašto sukilimo pavadinimu. 1923 m. sausio 10-15 d. dėka aktyvios Kauno valdžios politikos bei tvirtai išreikštos nuostatos, esą Lietuva be Klaipėdos uosto ir krašto kaip kūnas be galvos, ir...
GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...
Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...
Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatinis piešinys Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Greitai prašuoliavo 2022-ieji metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos, Romo Kalantos aukos jubiliejinės ir kitos įsimintinos datos, ne vienam praplėtusios akiratį, sustiprinusios mūsų Atmintį, pažadinusios norą...
Vytautas Povilas Šilas. Asmeninė nuotr. Vytautas Povilas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė, kai į ją ateina istorinį paveldą naikinantis Rusų pasaulis. Tik ar tikrai, kai po sovietinio Mažosios Lietuvos gyventojų 1944-1948 m. genocido...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Įvykių kronika 1918-11-30. Tilžės aktas. Tilžėje priimta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (Mažosios Lietuvos tautinės tarybos) deklaracija. Tilžės aktas patvirtino jau anksčiau viešai išreikštą tarybos nuostatą, remiantis tautų...
LVKD/LLD 65 metų jubiliejaus minėjimas Seinuose Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Pranešimas, skaitytas minint Lenkijos lietuvių draugijos 65 metų jubiliejų. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. B. Bieruto režimui nepavyko deportuoti tautinių mažumų iš šalies. Tam...
Paminklas Aliachnovičiui Rasų kapinėse Vilniuje www.gudija.lt Spalio 29–30 dienomis gudų bendruomenės visame pasaulyje, taip pat Vilniuje ir Kaune, surengė akciją „Sušaudytų poetų naktis“. Gudai rinkosi skaityti poetų, nukentėjusių nuo stalininių represijų, eilėraščių. Prieš keletą metų pasirodė specialus muzikinis projektas „(Ne)sušaudyti“ – dainų albumas pagal gudų poetų eiles. 1937 metų naktį iš spalio 29 į 30...
Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų audiovizualinių kūrinių kolekciją. Kolekciją sudaro daugiau nei 1400 sąlyginių vienetų vaizdo įrašų (VHS, DVCAM ir kitų formatų kasetėse), taip pat kelios kino juostos. Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio mėn. 9 d. Palangoje. 1976 m....
Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis./ LCVA nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Prabėgusi savaitė nebuvo kuo nors ypatinga, jeigu ne pasibaigęs spalvingas pasaulio futbolo čempionatas, prasidėjusi šventinė apsipirkimo karštligė, teberusenantys politiniai skandaliukai. Tiesa, ukrainiečiams tai toks pat tragiškas metas: rusai toliau naikina jų miestus,...
Holodomoras Ukrainoje, Charkive. 1933 m. en.wikipedia.org nuotr. Pripažinę Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį genocidu, europarlamentarai apgailestauja, kad po 90 metų Rusija toliau siekia likviduoti Ukrainą, jos žmones ir kultūrą. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) „pripažįsta Holodomorą, tikslingos sovietinio režimo politikos sukeltą dirbtinį badmetį Ukrainoje 1932–1933 m., ukrainiečių tautos genocidu“. EP nariai griežtai smerkia milijonus...
Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Šio prasmingo šūkio priminimas leidžia mums savikritiškai pažvelgti į mūsų lietuvių bendruomenės (LVKD-LLD)[1] nueitą jau keturių kartų kelią, apmąstyti mus jungiančius (o gal ir skiriančius) bruožus su kartomis, iškovojusiomis Lietuvai...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.voruta.lt Televizijos mes žiūrime tikrai daug. Kartu su internetu mus užplūsta tiek informacijos, kad joje gali paskęsti, o kartais – ir neišsiropšti. Papuolę į visokių melagienų, nepatikrintų faktų, gandų ir tiesiog juodos propagandos akivarą, mes pradedame tikėti, kad visi rusai – geri žmonės, tik va Putinas per daug užsimojo; kad...
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Vilnensis.lt nuotr. 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją, žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje ir...
Grupelė konferencijos dalyvių Jaunsvirlaukio dvare Daiva Červokienė, www.voruta.lt. Autorės ir Birutės Vijeikienės nuotr. Kitąmet mūsų tautos šviesuoliui, tautinio sąmoningumo ideologui, istorikui, parašiusiam pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba Simonui Daukantui (1793–1864) sukaktų 230 metų. Artėjant šiai jubiliejinei datai, būrys Lietuvos ir Latvijos mokslininkų jo 229-ąjį gimtadienį paminėjo konferencija „Jaunsvirlaukio akademija“. Renginys vyko Gederto Eliaso Jelgavos istorijos...
Ką tik pasirodė III Dariaus Musteikio romanas, kuris kaip ir pirmi du aprašo Klaipėdą/ Mėmelį, bei įvykius ir kraštus Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, gūdžiais viduramžiais. Šį romaną autorius išleido savilaida. Kokie svarbūs įvykiai įvyko XIII a. antrojoje pusėje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje? Kaip Durbės ir kiti to laikmečio mūšiai lėmė vietos genčių gyvenimą ir tautų...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų metais priverstas slėpti ne vieną režimams neparankų eksponatą. Ir vis dėlto per tuos metus muziejaus rinkinius praturtino unikalios vertybės, atskleidžiančios svarbius Lietuvos valstybingumo raidos puslapius. Vien šiuo metu Spaudos rinkinyje yra saugoma daugiau nei...
Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Nomeda Bepirštytė Lietuvos Respublikos Seime Istorijos rašymas, tai tarsi žvilgsnis per petį, nueito kelio apmąstymas ir palikimas ateičiai. Šimtmetį perkopusi skautija remiasi patikrintomis vertybėmis ir ieško šiuolaikinių kelių bei būdų jiems realizuoti. Kokie pavojai tykojo atsikuriančių skautų, kas jiems padėjo ir kas trukdė, ką jie per šiuos trisdešimt metų atrado ir ką prarado pasakoja Nomeda...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...