Radiniai iš III a. gyvenusio kario kapo Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaizduojame jo ekipuotę – ginklus, skydą ir šarvus. Tačiau karius tiek gyvenime, tiek po mirties lydėdavo ne tik ginkluotė, bet ir įvairūs asmeniniai daiktai. Karių kapuose dažnai aptinkami papuošalai, įvairios aprangos detalės ir asmens priežiūros reikmenys primena, kad kario statusą...
Archeologija
Naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais
2020-2022 m. ištirtos Šv. Jono bažnyčios bokšto vietos ir aplink jį vaizdas. Fot. M. Mačiulaičio Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais) Parodos pristatymo renginys – birželio 12 d. 16.30 val. Pilies muziejaus Frydricho poternoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Paroda veiks iki spalio 31 d. 2026...
Archeologui dr. Aleksiejui Luchtanui – 70!
Archeologas dr. Aleksiejus Luchtanas Balandžio 28 d. garbingą 70-ies metų jubiliejų šventė žmogus, be kurio neįsivaizduojama šiuolaikinė Kernavė – archeologas dr. Aleksiejus Luchtanas. Daugiau nei keturis dešimtmečius paskyręs senosios Lietuvos sostinės tyrinėjimams, jis pagrįstai vadinamas vienu svarbiausių Kernavės atradėjų ir jos istorinio įprasminimo kūrėjų. Dar 1979 metais pradėti ir dešimtmečius tęsti tyrimai Pajautos slėnyje atvėrė...
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės palaikai autopsijos metu. 1929 m. nuotrauka. Nuotr. iš Maskvos Kremliaus muziejaus Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė...
Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje rastos statinių liekanos pripažintos vertingomis
Rastos statinių liekanos. VšĮ „Architektūros tyrimų centras“ nuotraukos Kultūros paveldo departamentas Kovo 3 d. KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo vertintos statinių liekanos, atidengtos archeologinių tyrimų metu Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, Danės g. 17B. Tyrimų vietoje buvo atidengtos 52 struktūros, kurias Vertinimo taryba pripažino vertingomis ir saugotinomis insitu. Atsižvelgus į Vertinimo tarybos protokolinį...
Apie Lietuvos piliakalnius – moksliniame Oksfordo leidinyje
Knyga “Archaeological Heritage Management”. KPD nuotr. Neseniai Oksforde, „Oxbow books” leidyklos išleistoje knygoje “Archaeological Heritage Management” publikuojamas ir KPD vyr. specialistės dr. Jurgitos Zabielienės straipsnis apie Lietuvos piliakalnius, jų svarbą visuomenei. “Džiaugiuosi, kad mūsų piliakalniai rado vietą pasauliniame archeologinio paveldo kontekste”, – sako straipsnio “Visuomenės įsitraukimo svarba piliakalnių pritaikymui ir aktualizavimui 1919–2023 m.” autorė J....
1933 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių juostoje – garsiojo Įpilties piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai
Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Lapkričio mėnesį rodėme unikalius devyniasdešimties metų senumo kadrus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931-1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai. Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, labai rekomenduojame pasižiūrėti. Šiandien kviečiame žiūrėti...
Restauruoti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai
Po metus trukusių, itin sudėtingų restauravimo darbų, pavyko atkurti dalį Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentų. Beveik 76 metus po žeme išbuvę Lietuvos partizanų dokumentai 2024 m. buvo rasti Telšių rajone, Kuršų kaime, kur Telšių Alkos muziejus ir archeologas Gediminas Petrauskas vykdė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės bunkerio liekanų archeologinius tyrinėjimus. Partizanai bunkerį apleido po NKVD 1948...
Unikalioje devyniasdešimties metų senumo juostoje – Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrimai
Kad ir kiek iki mūsų dienų būtų išlikę kino juostų iš tos laisvos Lietuvos, norėtume, kad jų būtų daugiau. Judančių paveikslėlių iš 1918-1940 metų Lietuvos niekada nebus per daug. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos dvi labai vertingos juostos iš to laikmečio. Abi jos yra suskaitmenintos ir šiandien kviečiame vieną iš jų pasižiūrėti. Netruks nė...
Jurbarko rajone aptiktas įspūdingo dydžio amonitas
Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai. „Ėjau palei akmenų krūvą, net...
Krašto proistorės liudytojas kun. Juozapas Žiogas
Kunigo Juozapo Žiogo radiniai. Autorės archyvo nuotr. Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Lietuvoje birželį vyko Europos archeologijos dienos. Tai jau šeštus metus šalyje vykstantis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pažinimui. Nevalingai pradėjau galvoti: o kuo mūsų Ignalinos rajonas galėtų pasididžiuoti tomis dienomis? Nenuneigiama habil. dr. Algirdo Girininko, dr. Vykinto Vaitkevičiaus ir nuo Dūkšto kilusio...
Baigėsi 2025-ųjų tyrimų sezonas Kernavėje: ką pavyko atskleisti?
Archeologiniai tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje Šios vasaros archeologiniai tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje, Kernavės senovės gyvenvietės teritorijoje – baigti. Tai viena mažiau pažintų rezervato dalių, todėl tyrimų tikslas buvo ne tik surinkti papildomą informaciją apie šią vietovę bet ir patikrinti dar 2010 m. atliktų geofizinių matavimų duomenis – išskirtines magnetinių anomalijų vietas. Dviejose tyrimų perkasose po...
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose
Nuotrauka iš LGGRTC archyvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Jūžintuose, Rokiškio raj., rasti šešių laisvės kovotojų palaikai. Palaikai rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, kalno papėdėje ir šlaite, kur prieškary Jūžintų gyventojai iškasdavo bulvėms laikyti duobes (rūsiukus). Už kelių šimtų metrų nuo šios vietos buvo MGB (KGB) Jūžintų būstinė. Vieni palaikai buvo...
Mėgėjų „archeologija“: leisti ar drausti?
Pasaginė segė su aguoniniais galais. XIV a. pab.–XV a. pr. Vario lydinys Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M1982. Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 72/5546 (Pilių...
Klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų identifikavimo
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Darius Jakavičius, LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir identifikavimo. Katedros požemiuose rasta apie 800 palaikų. Juos ketinama tirti, atliekant bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus. Komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus...
Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai
Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka. Simonos Burokaitės nuotr. Simona Burokaitė, Zarasų rajono savivaldybės Mero patarėja, www.voruta.lt Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki...
Archeologų atradimai prie Laterano bazilikos
Archeologiniai kasinėjimai prie Laterano bazilikos (ANSA) www.vaticannews.va Artėjant Šventiesiems metams Romos mieste vykdomi urbanistiniai pasirengimų darbai atneša vis naujų vertingų atradimų. Aikštėje priešais Laterano Šv. Jono baziliką buvo atkastos sienos, kurios, pasak archeologų, yra buvusių popiežių rūmų dalis. Laterano bazilika – tai popiežiaus, kaip Romos vyskupo, katedra. Būtent Laterano bazilikoje 1300 m. popiežius Bonifacas VIII...
Privalomi archeologiniai tyrimai Vilkijoje atskleidė ir naujų faktų
Remontuojant Kauno gatvę Vilkijoje archeologai patvirtino ir žinomus faktus papildė naujomis žiniomis. KPD (Astos Naureckaitės) nuotrauka Šiemet pradėtas Vilkijos miestelio Kauno rajone Kauno gatvės kapitalinis remontas archeologams pažėrė nemažai radinių. Kadangi ši gatvė patenka į Kultūros vertybių registre registruotos regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vietovės – Vilkijos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17123) ir valstybės saugomos...
Europos archeologijos dienos Lietuvoje vyks jau penktąjį kartą: paskelbta nemokamų renginių programa
Lietuvos nacionalinis muziejus penktąjį kartą kvies visoje Lietuvoje minėti Europos archeologijos dienas. Šiais metais renginyje dalyvauja daugiau nei 25 dalyviai iš visos Lietuvos. Gausi programa kvies apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose. Nemokami renginiai vyks visose Lietuvos apskrityse, todėl skelbdami programą organizatoriai ragina pasidomėti, kokie renginiai...
Mokslinės archeologijos komisija domėjosi Trakuose vykstančiais tyrimais
MAK nariai išsamiai susipažino su Trakuose vykstančiais archeologiniais tyrimais. KPD (Dainiaus Viešūno) nuotrauka Abi Trakų pilys – salos ir pusiasalio – tyrinėtojų dėmesį traukė jau nuo XIX a. Praėjusią savaitę Mokslinės archeologijos komisijos (MAK) nariai apsilankė Trakų salos pilies ir Trakų pusiasalio pilies teritorijose šiuo metu vykstančiuose archeologiniuose tyrimuose. Išvažiuojamojo MAK posėdžio metu komisijos nariai...
Paskaita apie senąjį Vilnių ir jo juvelyrinius dirbinius
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų išleista knyga „Vilnios pakrantės paslaptys“ Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Trakų rajono Tiltų bibliotekos skaitytojai Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo diena anksčiau, balandžio 22 d. į susitikimą su kraštiečiais atvyko humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė, kuri...
Tvarkant Neries krantinę P. Vileišio gatvėje atidengtas tarpukario laikų grindinys
Sauliaus Žiūros nuotr. Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip...
Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje
Radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių...
V. L. Janinas. Tošinis raštas nr. 590
Tošinio rašto nr. 590 nuorašas, saugotas Valentino Lavrentijevičiaus Janino asmeniniame archyve Valentinas Lavrentijevičius JANINAS*, Maskva, Rusijos Federacija Tošinis raštas nr. 590 buvo rastas 1981 m. Naugarde, Nutnyj perkasoje, XI a. antrosios pusės sluoksnyje, manoma, kad jis priklausė 1065–1085 m. laikotarpiui. Tai rąstinio namo, šalia kurio ir buvo surastas raštas[1], pastatymo data, nustatyta dendrochronologijos metodu. Iš...
Garbioji mokslininkė Marija Gimbutienė apie didžiąją Deivę Motiną
Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. V. Urbono nuotr. Dalia Savickaitė, www.voruta.lt „Testamentinės M. Gimbutienės pastabos“ iš lapelio, artimųjų rasto po M. Gimbutienės mirties „Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tos gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir...
Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui
www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...
Lietuvoje povandeninė archeologija prasidėjo nuo tilto Platelių ežere
Naras žvalgosi Žeimenos upėje. A. Matiuko nuotrauka www.voruta.lt Į Kultūros vertybių registrą yra įrašyti 24 povandeninio kultūros paveldo objektai, esantys Lietuvoje (18 iš jų – jūroje, 6 – vidaus vandenyse). Tai išskirtinis paveldas ir apsaugos, ir lankymo prasme. Šiemet įvykusiame, KPD organizuotame nuotoliniame povandeninio kultūros paveldo apsaugos ir į Kultūros vertybių registrą įrašytų povandeninio kultūros...
XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą
www.voruta.lt Lietuvos muziejų asociacija ir Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija 2021 m. balandžio 22–23 d. kviečia dalyvauti XXIV mokslinėje konferencijoje „Archeologinis paveldas Lietuvos muziejuose“. Jau antrą kartą konferencija dėl pandeminės situacijos vyks virtualioje erdvėje –pasinaudojant pokalbių internetu galimybe, ZOOM platformoje, registruotiems dalyviams. Konferencijos įrašai bus publikuojami Lietuvos muziejų asociacijos Facebook paskyroje. Šių metų tema šalies muziejininkus...
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
Rokiškio rajone rastas durklas, archeologų teigimu, priklauso ankstyvojo bronzos amžiaus Varpinių taurių kultūrai (2800–1800 m. pr. Kr.). KPD nuotrauka www.voruta.lt Šių metų pradžioje žiniasklaidą apskriejo žinia apie Rokiškio rajone vieno pasvaliečio rastą keturių tūkstančių metų senumo bronzinį durklą – strėlės arba ieties antgalį. Į KPD Panevėžio-Utenos teritorinį skyrių atnešusio piliečio radinys iškeliavo į Vilnių, kur...
Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė – pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė
Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė Bostone 1955 m. LLMA. F. 459, ap. 3, b. 195, l. 5 nuotr. www.voruta.lt „Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti...
























