Archeologija

 Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ sugrįžta pilna jėga
Įrašas

 Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ sugrįžta pilna jėga

Šią vasarą, šalia tradicinio senųjų amatų ir archajiško gyvenimo būdo pristatymo, vyks viduramžių kovų inscenizacijos, istorinių kostiumų pristatymai, skambės archajiška muzika, vyks edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atviros mokslininkų paskaitos bei diskusijos. Tarptautinis renginys, pristatantis Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūrines ištakas, kviečia praleisti tris dienas istorinėje sostinėje – Kernavėje. FESTIVALIO MUZIKA: Ambera, UGNIAVIJAS, ATALYJA, Pradžiapati, Trys Keturiose, Javaryna, BORDO SARKANY, CORVUS CORAX, KRIVE ir kt....

Tvarkant Neries krantinę P. Vileišio gatvėje atidengtas tarpukario laikų grindinys
Įrašas

Tvarkant Neries krantinę P. Vileišio gatvėje atidengtas tarpukario laikų grindinys

Sauliaus Žiūros nuotr. Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip...

„Stiklo istorijos“ laukia archeologijos mylėtojų
Įrašas

„Stiklo istorijos“ laukia archeologijos mylėtojų

Stiklo eksponatai. Iš MLIM archyv. R. Songailaitės nuotr. Lietuvoje jau ketvirtąjį kartą vyks Europos archeologijos dienos – tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui. Gausi programa visoje šalyje siūlys aplankyti parodas, dalyvauti edukacinėse programose, paskaitose, ekskursijose, prisidėti prie amatų ir rekonstrukcijų demonstracijų bei įvairių kitų veiklų. Šiemet prie šios akcijos pirmąjį kartą jungiasi...

Bendromis pajėgomis gelbės į Nemuną slenkančius Sudargo piliakalnius
Įrašas

Bendromis pajėgomis gelbės į Nemuną slenkančius Sudargo piliakalnius

Didžiausia nuošliauža susiformavo Vorpilio (dešinėje) šlaite į Nemuno pusę. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka www.voruta.lt Dėl slenkančių išskirtinio grožio Sudargo piliakalnių ant Nemuno kranto Šakių rajone šią savaitę buvo organizuota jungtinė įvairių sričių specialistų šio valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto apžiūra. Norėta įsitikinti vietoje, kokia piliakalnių būklė, kokio tipo nuošliaužos bei kokios priemonės...

Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje
Įrašas

Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje

Radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių...

V. L. Janinas. Tošinis raštas nr. 590
Įrašas

V. L. Janinas. Tošinis raštas nr. 590

Tošinio rašto nr. 590 nuorašas, saugotas Valentino Lavrentijevičiaus Janino asmeniniame archyve Valentinas Lavrentijevičius JANINAS*, Maskva, Rusijos Federacija Tošinis raštas nr. 590 buvo rastas 1981 m. Naugarde, Nutnyj perkasoje, XI a. antrosios pusės sluoksnyje, manoma, kad jis priklausė 1065–1085 m. laikotarpiui. Tai rąstinio namo, šalia kurio ir buvo surastas raštas[1], pastatymo data, nustatyta dendrochronologijos metodu. Iš...

Garbioji mokslininkė Marija Gimbutienė apie didžiąją Deivę Motiną
Įrašas

Garbioji mokslininkė Marija Gimbutienė apie didžiąją Deivę Motiną

Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. V. Urbono nuotr. Dalia Savickaitė, www.voruta.lt „Testamentinės M. Gimbutienės pastabos“ iš lapelio, artimųjų rasto po M. Gimbutienės mirties  „Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tos gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir...

Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui
Įrašas

Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui

www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...

Lietuvoje povandeninė archeologija prasidėjo nuo tilto Platelių ežere
Įrašas

Lietuvoje povandeninė archeologija prasidėjo nuo tilto Platelių ežere

Naras žvalgosi Žeimenos upėje. A. Matiuko nuotrauka www.voruta.lt Į Kultūros vertybių registrą yra įrašyti 24 povandeninio kultūros paveldo objektai, esantys Lietuvoje (18 iš jų – jūroje, 6 – vidaus vandenyse). Tai išskirtinis paveldas ir apsaugos, ir lankymo prasme. Šiemet įvykusiame, KPD organizuotame nuotoliniame povandeninio kultūros paveldo apsaugos ir į Kultūros vertybių registrą įrašytų povandeninio kultūros...

XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą
Įrašas

XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą

www.voruta.lt Lietuvos muziejų asociacija ir Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija 2021 m. balandžio 22–23 d. kviečia dalyvauti XXIV mokslinėje konferencijoje „Archeologinis paveldas Lietuvos muziejuose“. Jau antrą kartą konferencija dėl pandeminės situacijos vyks virtualioje erdvėje –pasinaudojant pokalbių internetu galimybe, ZOOM platformoje, registruotiems dalyviams. Konferencijos įrašai bus publikuojami Lietuvos muziejų asociacijos Facebook paskyroje. Šių metų tema šalies muziejininkus...

Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
Įrašas

Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių

Rokiškio rajone rastas durklas, archeologų teigimu, priklauso ankstyvojo bronzos amžiaus Varpinių taurių kultūrai (2800–1800 m. pr. Kr.). KPD nuotrauka www.voruta.lt Šių metų pradžioje žiniasklaidą apskriejo žinia apie Rokiškio rajone vieno pasvaliečio rastą keturių tūkstančių metų senumo bronzinį durklą – strėlės arba ieties antgalį. Į KPD Panevėžio-Utenos teritorinį skyrių atnešusio piliečio radinys iškeliavo į Vilnių, kur...

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
Įrašas

R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai

Neringa Tuškevičienė, www.krastozinios.lt Pasklidus kalboms apie tai, kad nuo Kernavės piliakalnių šliaužia nuošliaužos, pasidomėjome, kas nutiko. Į mūsų klausimus atsakė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius dr. RAMOJUS KRAUJELIS: -Kas konkrečiai vyksta su piliakalniais? -Dėl permainingų 2021m. vasario mėnesio gamtinių sąlygų, kai staiga ir ženkliai pakilus vidutinei paros temperatūrai ir prasidėjus atlydžiui ištirpo didžioji dalis itin...

Įrašas

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė – pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė Bostone 1955 m. LLMA. F. 459, ap. 3, b. 195, l. 5 nuotr. www.voruta.lt „Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti...

Šv. Jono bažnyčios vietos Klaipėdoje  archeologiniai tyrimai atskleidė tik dalį jos paslapčių
Įrašas

Šv. Jono bažnyčios vietos Klaipėdoje archeologiniai tyrimai atskleidė tik dalį jos paslapčių

Atidegtas Šv. Jono bažnyčios bokštas, sienos, vidiniai elementai. Raimondos Nabažaitės archyvo nuotr.  www.voruta.lt Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvusios Šv. Jono bažnyčios vietos (Turgaus g. 24, Klaipėda) archeologinius tyrimus atliko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojai. Ieškoma galimybių atstatyti kelis amžius čia stovėjusią Šv. Jono bažnyčią. Klaipėdos senamiestis atgautų savo istorinį...

Susektas ir išaiškintas daugelį metų nelegalia prekyba archeologiniais radiniais bei antikvariniais daiktais internete prekiavęs Vilniaus rajono gyventojas
Įrašas

Susektas ir išaiškintas daugelį metų nelegalia prekyba archeologiniais radiniais bei antikvariniais daiktais internete prekiavęs Vilniaus rajono gyventojas

KPD nuotraukoje – vienas iš konfiskuotų archeologinių radinių www.voruta.lt Pasibaigė prieš keletą metų prasidėjusi byla, prie kurios ženkliai prisidėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojai. Atkaklaus paveldosaugininkų darbo atomazga – susektas ir išaiškintas daugelį metų nelegalia prekyba archeologiniais radiniais bei antikvariniais daiktais internetinės prekybos svetainėje „eBay“ prekiavęs Vilniaus rajono gyventojas A.V. Pardavėjo identifikuoti nepavyko Paveldosaugininkai galimai...

Keturračiai – XXI amžiaus grėsmė piliakalniams
Įrašas

Keturračiai – XXI amžiaus grėsmė piliakalniams

www.voruta.lt Atšilus orams, sujudus motociklų, keturračių transporto priemonių savininkams, grėsmė iškyla ir gražiausiuose gamtos kampeliuose stūksantiems piliakalniams. Nors kultūros paveldo objektų tipinės lankymo taisyklės draudžia važinėti kultūros paveldo objektų teritorijose ne keliais ir statyti jas tam tikslui neskirtose ar atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose, pasirodo, vis dar pasitaiko neatsakingų vairuotojų, apgadinančių piliakalnius. Padaroma žala jų kultūriniam...

Mėgėjų „archeologija“: leisti ar drausti?
Įrašas

Mėgėjų „archeologija“: leisti ar drausti?

Pasaginė segė su aguoniniais galais. XIV a. pab.–XV a. pr. Vario lydinys Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M1982. Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 72/5546 (Pilių...

Gedimino kalnui vėl reikia archeologų pagalbos –  iškilo būtinybė kastis po akmens mūro vartais
Įrašas

Gedimino kalnui vėl reikia archeologų pagalbos – iškilo būtinybė kastis po akmens mūro vartais

  Gedimino kalnas. A.Virvičienės nuotr. www.voruta.lt Atliekant Gedimino kalno sutvarkymo darbus, nors prieš tai buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai, paaiškėjo, kad archeologų pagalbos dar reikės vienoje vietoje – reikia prasikasti po akmens mūro vartais.                                          ...

Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais
Įrašas

Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais

  Iš kairės į dešinę: Arūnas Kalėjus, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Valdas Steponaitis, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas ir Gytis Grižas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas. lnm.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vykusios valstybės apdovanojimų įteikimo...

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas
Įrašas

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai. V.Vaitkevičiaus nuotr. Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt 1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų...

Rasa Baškienė. Gedimino kalno paslaptys ir atvertys
Įrašas

Rasa Baškienė. Gedimino kalno paslaptys ir atvertys

Fotografijos autorius: Saulius Žiūra Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Vilniaus pasididžiavimo simboliu — Gedimino kalnu — ypač buvo susirūpinta 2016-aisiais, kai nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Nebe pirmą kartą kalno istorijoje būta panašių nuošliaužų: istorinių šaltinių liudijimu, ypač katastrofiška nuošliauža ištikusi Gedimino kalną 1396 metais. Nuslinkusi nuo kalno vakarinio šlaito, ji sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir...

Įrašas

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrimų eiga

www.voruta.lt Šiais metai toliau tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kurių metu atrandama dar daugiau radinių, atskleidžiama daugiau pastato konstrukcinių elementų ir tikslinamas pastato sienų ir patalpų išdėstymas. Š. m. liepos 18 d. Kultūros paveldo departamento atstovus su šių metų atradimais ir numatomais artimiausiais darbais supažindino archeologas Richardas Freundas, vadovaujantis tarptautinei jau kelias vasaras Vilniuje...

Įrašas

Kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius?

Neries RPD nuotr. www.voruta.lt Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai… Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir...

Įrašas

Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų

  Konferencijos momentas Pasvalio krašto muziejuje. Gražvydo Balčiūnaičio nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys-Pasvalys, www.voruta.lt Spalio pabaigoje Pasvalio krašto muziejuje vyko konferencija „Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų“, skirta Piliakalnių metams. Ją organizavo Pasvalio krašto muziejus, rėmė Kultūros paveldo departamentas, Pasvalio rajono savivaldybė, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Konferenciją vedė ir daug prie jos parengimo daug prisidėjo...

Įrašas

Archeologinė ekspedicija Ivangėnuose

  Tauragės kabelinės televizijos (TVK) nuotr. wwww.voruta.lt Ivangėnų (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) archeologinė vietovė – išskirtinis, tačiau labai mažai tyrinėtas paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. Piliakalnius jau daugiau nei šimtą metų lanko keliautojai, archeologai ir istorikai, tačiau moksliniai duomenys apie juos tebėra labai fragmentiški. 2006–2007 m. netoliese esančio Vėluikių...

Įrašas

Užušilių piliakalniui su gyvenviete suteikta teisinė apsauga

www.voruta.lt Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug. „Piliakalnių metais ypatingai svarbu yra padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su...

Įrašas

Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“?

2016 m. tyrimai. R Navicko fotografija www.voruta.lt 2017 m. balandžio 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė. Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto...

Įrašas

Pajūryje rastam Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga

Kukuliškių piliakalnis. Arūno Strazdo nuotr. www.voruta.lt Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.   „Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo...

Įrašas

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai

www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...