Rusijos istorija

Valdas Selenis.  Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai
Įrašas

Valdas Selenis. Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai

Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą
Įrašas

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/  Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“
Įrašas

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“

Bundestagas. commons.wikimedia.org Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais. Birželio 15 d., trečiadienį, vyko ketvirtoji ciklo diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“ Pradėdamas diskusiją, Europos Parlamento (EP) narys Reinhartas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) užsiminė, kad kovojant...

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją...

Kuo serga Petras Antrasis?
Įrašas

Kuo serga Petras Antrasis?

Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...

Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knyga „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“
Įrašas

Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knyga „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“

Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knygą „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“. Tai drąsi, išsami, chrestomatinė Rusijos valstybės saugumo vykdyta valdžios užgrobimo istorija, prasidedanti 1917 m. gruodį VČK įsteigimu ir chronologiškai skaitytojus vedanti iki šių laikų. Knygoje parodomos valstybės saugumo ir komunistų partijos mirtinos grumtynės: jų tarpusavio kova...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai
Įrašas

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai

Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...

Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių
Įrašas

Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių

Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto...

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras palaiko „Memorialą“
Įrašas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras palaiko „Memorialą“

Iš kairės: LGGRTC generalinis direktorius dr.A.Bubnys ir S.Panič. Nuotraukų autorius LGGRTC darbuotojas dr.R.Kaminskas www.voruta.lt 2022 m.sausio 24 d.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko filmo ,,ATMINTIES VALYMAS: Kodėl Rusijos valdžia nori uždaryti ,,Memorial’’? peržiūra ir diskusija. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties...

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas
Įrašas

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas

S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai
Įrašas

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai

Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt              Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje
Įrašas

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje

Hamilkaro barono Folkerzamo portretas Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Pirmąjį straipsnį  apie Stelmužės dvarininkus galima skaityti ČIA. Stelmužės dvaro palikuonė – viena pirmųjų Rusijos imperijos pramonininkių Kaip jau buvo minėta ankstesniame publikuotame straipsnyje ne vieną dešimtmetį Stelmužės dvarą valdė garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Stelmužės dvare gimęs Georgas Fridrichas fon Folkerzamas su žmona...

Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.
Įrašas

Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.

www.voruta.lt „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą. Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas....

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
Įrašas

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų

Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

espressostalinist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt  „Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų. Tęsiame Česlovo IŠKAUSKO...

Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
Įrašas

Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato nemažai įvairių apdovanojimų pelniusio tiriamojo žurnalisto Roberto I. Friedmano knygą „Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką“. Robertas I. Friedmanas knygoje pribloškiančiai atskleidžia Rusijos organizuotą nusikalstamumą, jo augančią galią JAV ir siaubingą to poveikį likusiam pasauliui. Rusijos nusikalstamumas gali būti siejamas su imperijos laikotarpiu, prasidėjusiu 1720-aisiais, kai ėmė klestėti banditizmas ir...

Darius Kiniulis. Neblaivi caro Tauragė
Įrašas

Darius Kiniulis. Neblaivi caro Tauragė

Rusų įgulos cerkvės paradas ir Polangino gėrimų gamykla, 1907 m. atvirukas. Muziejaus fondai Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas, www.voruta.lt Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar...

Atvyksta monarchai: karališkųjų asmenų atvykimai į Vilnių XVIII a. ir XIX a. pr.
Įrašas

Atvyksta monarchai: karališkųjų asmenų atvykimai į Vilnių XVIII a. ir XIX a. pr.

www.voruta.lt Abiejų Tautų Respublikos situacija lėmė, kad XVIII a. į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių vietiniai bei kitų šalių valdantieji asmenys bei jų šeimos nariai atvykdavo gana retai. Rusijos imperatoriaus Petro I ir Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto II, vėliau Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Leščinskio vizitai buvo nulemti Šiaurės karo veiksmų, o Augusto III sūnaus Karolio Kristiano vizitas...

Žilvinas Maigys. Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetoms 1380–1400 m.
Įrašas

Žilvinas Maigys. Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetoms 1380–1400 m.

Žilvinas Maigys. Asmeninio albumo nuotr. Žilvinas MAIGYS, Briuselis, www.voruta.lt Šį straipsnį rašyti paskatino kai kurios Lietuvos numizmatų bendruomenėje ir jos literatūroje iškeltos teorijos, ypač ankstyvųjų heraldinių simbolių, pavaizduotų LDK monetose (liūtas (leopardas), mazgas („dvi susipynusios širdys“), „Gediminaičių stulpai“), traktavimas, su kuriuo man sunku sutikti. Kaip ryškų pavyzdį reikėtų paminėti Liūto, kaip pirmojo Lietuvos herbo, kurį...

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”

Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...

Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)
Įrašas

Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)

Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/  Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...

Dr. Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose

Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...

Įrašas

Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Marko Lawrence‘o Schrado knygą „Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje“, kurioje pateikiama unikali Rusijos politikos, kultūros istorija per vodkos prizmę. Autorius – Vilanovos universiteto Politikos mokslų katedros (JAV) docentas.   Rusija garsėja vodka ir įpročiais nežabotai girtauti. Degtinė ne tik atlieka svarbų vaidmenį daugelio rusų gyvenime, bet ir yra...

Įrašas

Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė

Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....