Rusijos istorija

Prezidentas: turime įprasminti už laisvę kovojusių 1863–1864 m. sukilimo didvyrių atminimą
Įrašas

Prezidentas: turime įprasminti už laisvę kovojusių 1863–1864 m. sukilimo didvyrių atminimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo 160-ųjų metinių minėjime, kurio metu buvo pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai. Respublikos Prezidento iniciatyva rengiama sukilėlių pagerbimo ceremonija kviečiama formuoti kasmetinę tradiciją prisiminti šį  sukilimą, kuris Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste įgauna ypatingą prasmę. Pagerbimo ceremonija vyko senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje 2019 m. buvo...

Karalienė Luizė Tilžėje
Įrašas

Karalienė Luizė Tilžėje

Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...

Mariaus Kundroto knygos „“Putinizmas: ideologinė charakteristika““ pristatymas
Įrašas

Mariaus Kundroto knygos „“Putinizmas: ideologinė charakteristika““ pristatymas

2023 m. sausio 10 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, Renginių salėje pirmame aukšte vyks Mariaus Kundroto knygos „Putinizmas: ideologinė charakteristika“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius, prof. Lauras Bielinis, prof. Ona Voverienė ir Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Renginio moderatoriai – Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius ir žurnalistas Vitalijus Balkus....

EP narė R. Juknevičienė: „Rusija virto teroristine valstybe“
Įrašas

EP narė R. Juknevičienė: „Rusija virto teroristine valstybe“

Europos Parlamento(EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16–18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“. Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo...

Maksimas Ščadrovičius. Vėl „suvienijimas“?
Įrašas

Maksimas Ščadrovičius. Vėl „suvienijimas“?

Maksimas Ščadrovičius, www.gudija.lt Oficialiojo Minsko diskurse vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeities interpretacijos grubiai pasitelkiamos neapgalvotai vienadienei politikai. Mano šalies piliečiams įbrukama istorinių prasimanymų, kuriais siekiama pakurstyti nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis ir sukelti simpatijas Rusijai   Rugsėjo 17-ąją, naujai paskelbtos „nacionalinės vienybės dienos“ proga, A. Lukašenka vėl pasakojo, kokia bloga buvo Lenkija, ir viską suvedė...

Ar Vytautas Oršoje statė tokią pat, kaip ir Trakų, kryžiuotišką pilį?
Įrašas

Ar Vytautas Oršoje statė tokią pat, kaip ir Trakų, kryžiuotišką pilį?

Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant  2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...

Dr. Algimantas Anicetas Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?
Įrašas

Dr. Algimantas Anicetas Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?

Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie  valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto  Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...

Putinėlis raudonasai…
Įrašas

Putinėlis raudonasai…

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Anądien kaimynė, vidutinio amžiaus menko išsilavinimo moteris, šūktelėjo per tvorą: iškirsiu velniop šitą putiną! Kaip tarė, taip padarė: iškapojo dar žalias šakas, pirmų šalnų nurudintus lapus ir pradėjusias rausti uogas. Paskui nusikvatojo: va taip bus ir jam… Atsiverčiu gamtininko interneto puslapį: putino krūmas pas mus toks dažnas, aprašytas ir...

Horacijus Drapakas. Kaip sustabdyti maniaką?
Įrašas

Horacijus Drapakas. Kaip sustabdyti maniaką?

Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Rusijai trūksta kareivių Arba patrankų mėsos. Gaila, nemąsto ten blaiviai, Tai ir kariaut nesustos. Motinos gauna po „Ladą“ Žuvusiam sūnui atmint, Putinas rojų joms žada, – Reikia tiktai „atsiimt“ Iš Ukrainos Chersoną, Žemių užgrobt kuo daugiau. Kas kad pražus milijonas? Bunkery vadui saugiau. Perprasti jo smegeninę Niekas negali kol kas. Šitos mįslės...

Kas įkūrė Kyjivo Rusią?
Įrašas

Kas įkūrė Kyjivo Rusią?

Kai 2022 m. vasario 24 d. Vladimiro Putino vadovaujama agresyvi ir autoritarinė Rusijos Federacija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vakariečiui, o ir dažnam Rytų europiečiui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Iš kur kilo Ukraina ir kodėl šalies pavadinimas būtent toks? Kaip formavosi ukrainiečių tauta, kurios didelė...

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie „Jekaterina Didžioji. Moters portretas“
Įrašas

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie „Jekaterina Didžioji. Moters portretas“

Pasakojimas nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike, pasivadina Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą. Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį...

Laurynas Kasčiūnas. Karą vykdanti teroristinė valstybė Rusija turi būti pilnai izoliuota
Įrašas

Laurynas Kasčiūnas. Karą vykdanti teroristinė valstybė Rusija turi būti pilnai izoliuota

Rusė, besityčiojanti iš ukrainiečių Europoje. Socialinių tinklų nuotr. Laurynas Kasčiūnas Kiekvieną kartą kai Europos Sąjungai reikia svarstyti sankcijų Rusijai sugriežtinimą arba paramos Ukrainai didinimą jau kaip taisyklė prasideda pačių įvairiausių argumentų paieškos kodėl to nedaryti. Visada kažkaip šie argumentai į tik vieną pusę – kaip nepakenkti Rusijai. Dažnai būtent centrinės ir rytų Europos valstybių pastangomis...

Česlovas Iškauskas. Barbaras prie vartų
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Barbaras prie vartų

economist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Praėjusią savaitę nušvito vilties kibirkštėlė: bent vienoje srityje – grūdų eksporte iš Ukrainos – atsirado optimizmo teikianti naujiena. Penktadienį Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos – pasirašė susitarimą, kuris užtikrina iki 25 mln. tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Odesos uostuose ir Ukrainos saugyklose,...

Valdas Selenis.  Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai
Įrašas

Valdas Selenis. Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai

Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą
Įrašas

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/  Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“
Įrašas

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“

Bundestagas. commons.wikimedia.org Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais. Birželio 15 d., trečiadienį, vyko ketvirtoji ciklo diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“ Pradėdamas diskusiją, Europos Parlamento (EP) narys Reinhartas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) užsiminė, kad kovojant...

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją...

Kuo serga Petras Antrasis?
Įrašas

Kuo serga Petras Antrasis?

Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...

Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knyga „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“
Įrašas

Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knyga „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“

Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knygą „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“. Tai drąsi, išsami, chrestomatinė Rusijos valstybės saugumo vykdyta valdžios užgrobimo istorija, prasidedanti 1917 m. gruodį VČK įsteigimu ir chronologiškai skaitytojus vedanti iki šių laikų. Knygoje parodomos valstybės saugumo ir komunistų partijos mirtinos grumtynės: jų tarpusavio kova...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai
Įrašas

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai

Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...

Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių
Įrašas

Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių

Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto...

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras palaiko „Memorialą“
Įrašas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras palaiko „Memorialą“

Iš kairės: LGGRTC generalinis direktorius dr.A.Bubnys ir S.Panič. Nuotraukų autorius LGGRTC darbuotojas dr.R.Kaminskas www.voruta.lt 2022 m.sausio 24 d.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko filmo ,,ATMINTIES VALYMAS: Kodėl Rusijos valdžia nori uždaryti ,,Memorial’’? peržiūra ir diskusija. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties...

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas
Įrašas

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas

S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai
Įrašas

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai

Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt              Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje
Įrašas

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje

Hamilkaro barono Folkerzamo portretas Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Pirmąjį straipsnį  apie Stelmužės dvarininkus galima skaityti ČIA. Stelmužės dvaro palikuonė – viena pirmųjų Rusijos imperijos pramonininkių Kaip jau buvo minėta ankstesniame publikuotame straipsnyje ne vieną dešimtmetį Stelmužės dvarą valdė garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Stelmužės dvare gimęs Georgas Fridrichas fon Folkerzamas su žmona...

Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.
Įrašas

Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.

www.voruta.lt „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą. Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas....

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
Įrašas

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų

Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

espressostalinist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt  „Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų. Tęsiame Česlovo IŠKAUSKO...