Pirmasis spausdintas Rusios žemėlapis. 1525 m. commons.wikimedia.org Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rusijoje atverta plati „žalia gatvė“ istorijos klastotėms. Jų tikslas – pateisinti karą prieš Ukrainą, o tolimesnėje perspektyvoje – parengti Rusijos visuomenę gyventi diktatūros sąlygomis, primenančiomis stalinizmo laikus. Oficialų signalą savaip interpretuoti perdirbtus istorijos faktus davė pats Putinas, prieš pat intervenciją į Ukrainą neva...
Tarptautinis nusikaltėlis Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Štai parašiau tokį apžvalgos pavadinimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, priežastis, aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad pasaulyje jie niekada nesibaigia. Ramybės ir taikos būsena yra...
Generolas Piotras Vrangelis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tarp mūsų Įdomių istorijų herojų – dar vienas, tiesa, ne toks pasauliui žinomas personažas. Sovietiniuose istorijos vadovėliuose jis buvo vadinamas baltagvardiečių generolu… Straipsnis skelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vrungelis, Miunchauzenas ir kiti Pasakojimą apie naują herojų pradėsiu nuo… multiplikacinio filmo, kurį vyresnieji turbūt yra matę...
Ales Biely, www.gudija.lt Kokia sena yra Gudijoje gyvuojanti Lietuvos baimė, vadinama „litvinizmu“? Šis istorinis fenomenas faktiškai neigia modernios Lietuvos valstybės teisėtumą. Tiesą sakant, jis yra daug senesnis nei gudų tautinis judėjimas, kuris savo modernia forma atsirado tik XIX–XX amžių sandūroje. Ši lietuvių baimė, „lituanofobija“, atsirado rusiškų ir lenkiškų linijų sankirtoje. Rusiška linija gyvuoja...
S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...
Praėjo daugiau nei šimtas metų nuo to laiko, kai pasaulietinio fundamentalizmo jėgos sukėlė antikristinį Rusijos pogromą. Skelbdami žmogaus išlaisvinimą nuo Dievo, komunistai siekė sunaikinti šv. Mišių auką, pakeisdami jas masinėmis žmonių aukomis. Revoliuciją sekusiais dešimtmečiais milijonai žmonių buvo paaukota ant ateizmo altorių, kai žmogus, išvaduotas nuo krikščioniškosios moralės suvaržymų, parodė siaubą keliantį savo „apsišvietimą“. Su...
Iš kairės į dešinę: Zigmuntas Mineika, Rozalija Mineika, Eustachijus Mineika ir Cecilija Mineika. Nuotrauka daryta XX amžiaus sandūroje, greičiausiai Graikijoje. LHERITAGE nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. *** 2019-ųjų...
Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...
Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė. Truputį istorijos Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Socialinių tinklų foto Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo – leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei situacijai apibūdinti: apačios nebenori, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis...
Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...
Europos Parlamento(EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16–18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“. Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo...
Maksimas Ščadrovičius, www.gudija.lt Oficialiojo Minsko diskurse vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeities interpretacijos grubiai pasitelkiamos neapgalvotai vienadienei politikai. Mano šalies piliečiams įbrukama istorinių prasimanymų, kuriais siekiama pakurstyti nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis ir sukelti simpatijas Rusijai Rugsėjo 17-ąją, naujai paskelbtos „nacionalinės vienybės dienos“ proga, A. Lukašenka vėl pasakojo, kokia bloga buvo Lenkija, ir viską suvedė...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Anądien kaimynė, vidutinio amžiaus menko išsilavinimo moteris, šūktelėjo per tvorą: iškirsiu velniop šitą putiną! Kaip tarė, taip padarė: iškapojo dar žalias šakas, pirmų šalnų nurudintus lapus ir pradėjusias rausti uogas. Paskui nusikvatojo: va taip bus ir jam… Atsiverčiu gamtininko interneto puslapį: putino krūmas pas mus toks dažnas, aprašytas ir...
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Rusijai trūksta kareivių Arba patrankų mėsos. Gaila, nemąsto ten blaiviai, Tai ir kariaut nesustos. Motinos gauna po „Ladą“ Žuvusiam sūnui atmint, Putinas rojų joms žada, – Reikia tiktai „atsiimt“ Iš Ukrainos Chersoną, Žemių užgrobt kuo daugiau. Kas kad pražus milijonas? Bunkery vadui saugiau. Perprasti jo smegeninę Niekas negali kol kas. Šitos mįslės...
Kai 2022 m. vasario 24 d. Vladimiro Putino vadovaujama agresyvi ir autoritarinė Rusijos Federacija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vakariečiui, o ir dažnam Rytų europiečiui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Iš kur kilo Ukraina ir kodėl šalies pavadinimas būtent toks? Kaip formavosi ukrainiečių tauta, kurios didelė...
Pasakojimas nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike, pasivadina Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą. Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį...
Rusė, besityčiojanti iš ukrainiečių Europoje. Socialinių tinklų nuotr. Laurynas Kasčiūnas Kiekvieną kartą kai Europos Sąjungai reikia svarstyti sankcijų Rusijai sugriežtinimą arba paramos Ukrainai didinimą jau kaip taisyklė prasideda pačių įvairiausių argumentų paieškos kodėl to nedaryti. Visada kažkaip šie argumentai į tik vieną pusę – kaip nepakenkti Rusijai. Dažnai būtent centrinės ir rytų Europos valstybių pastangomis...
economist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Praėjusią savaitę nušvito vilties kibirkštėlė: bent vienoje srityje – grūdų eksporte iš Ukrainos – atsirado optimizmo teikianti naujiena. Penktadienį Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos – pasirašė susitarimą, kuris užtikrina iki 25 mln. tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Odesos uostuose ir Ukrainos saugyklose,...
Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....
Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...
Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...
Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...
Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...
Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...