Miške yra gerokai daugiau, nei pastebime iš pirmo žvilgsnio. Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia tuo įsitikinti patiems – visoje Lietuvoje vyks daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių. Jų metu lankytojai galės leistis į žygius, klausytis rudenėjančio miško garsų, pažinti gyvūnus ir augalus, aplankyti išskirtines gamtos vietas bei daugiau sužinoti apie miškininkų...
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, augalų ir paukščių rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje. „Ankstesniais šimtmečiais ugnis miško kraštovaizdžiuose atliko labai svarbų vaidmenį, todėl daug rūšių yra prisitaikiusios gyventi gaisrų paveiktose teritorijose. Visiškai eliminuodami ugnį...
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr. Trakai – viena iš tų Lietuvos vietų, kur istorija nėra tik muziejuje. Ji atsiveria ežerų apsuptyje, salos ir pusiasalio pilyse, senamiesčio gatvėse, karaimų tradicijose ir iki šiol išlikusiame kraštovaizdyje. Rugpjūčio 30 d. (sekmadienį) čia skambėsiantis Gedimino Gelgoto ir Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) koncertas kvies šią ypatingą vietą patirti...
Asociatyvi ChatGPT nuotr. Stiprus vėjas ar audra kieme gali palikti nemažai netvarkos – nuo smulkių šakelių iki nulūžusių stambių šakų ar pavojingai pasvirusių medžių. Noras kuo greičiau viską sutvarkyti suprantamas, tačiau būtent po audros skubėti nereikėtų. Pažeistos šakos gali būti įstrigusios medžio lajoje, o nulinkusi ar prispausta mediena – veikiama sunkiai pastebimos įtampos, todėl pajudinta...
Sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Kazimiero Martinaičio nuotr. Dzūkijos nacionaliniame parke, vykdant vabalų įvairovės tyrimus, buvo aptikta viena rečiausių Lietuvoje aptinkamų ūsuočių (Cerambycidae) rūšių – sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Jį, vykdydamas vabalų įvairovės tyrimus, aptiko LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas ir Vytauto Didžiojo universiteto Miškų...
Aurelijos Plūkės nuotr. Visą rugpjūtį lietuviai kviečiami kurti pirmąjį pasaulyje „pensijų fondą“ seniesiems miškams. Tai – nauja „Sengirės fondo“ ir „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Prie kampanijos prisideda daug šalyje žinomų veidų bei investavimo platforma „InRento“. 2026 m. rugpjūčio 3 d. Nuo rugpjūčio 3 d. mėnesį visoje Lietuvoje vyks...
Ledynai. Asociatyvi Tobi &Chris/Pexels nuotr. Per tūkstančius metų Lietuvos teritoriją dengę ledynai suklostė įvairių nuogulų ir nuosėdų storymę, suformavo dabartinį kraštovaizdį. Siekdama nustatyti šios storymės sandarą ir atkurti jos formavimosi istoriją, Lietuvos geologijos tarnyba atlieka kvartero storymės erdvinį geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Šiemet kartografuojami Lazdijų, Seirijų ir Druskininkų plotai. Kas yra geologinis kartografavimas? Kartografuodami...
Nuotraukose: Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.), Paprastoji avietė (Rubus idaeus L.), Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L. ). VMU nuotr. Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos, jos gali būti naudingos visus metus...
Gintaras. commons.wikimedia.org/Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported „Gintarą dažnai vadiname Lietuvos auksu. Posakis gražus, įsitvirtinęs kultūroje ir kasdienėje kalboje, bet netikslus. Gintaras nėra metalas – tai iškastinė derva, susiformavusi iš senovinių spygliuočių sakų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos geologė dr. Aldona Damušytė. Gintaras ne visada būna geltonas. Jo spalvą lemia priemaišos, skaidrumas, šviesos skaidymo optiniai efektai,...
Invazinis šliužas. AM nuotr. Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų...
Nuotraukoje kairėje – VMU Dubravos regioniniame padalinyje, Vaišvydavos girininkijoje, pasodinti ąžuolų senolių palikuonys, dešinėje – ąžuolo gilės, saugomos Panevėžio medelyne. VMU nuotr. Lietuvos kraštovaizdį šimtmečius puošia įspūdingi ąžuolai senoliai – medžiai, tapę ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Šie medžiai mena istorinius įvykius, liudija šalies gamtinę raidą ir saugo vertingą genetinį paveldą. Siekiant...
Uosialapis klevas Specialistai perspėja – savo sklype pastebėjus uosialapį klevą, delsti nereikėtų. Tai viena agresyviausių invazinių medžių rūšių Lietuvoje – ji sparčiai plinta, stelbia vietinius augalus, keičia pakrančių buveines ir net gali pakenkti žmogaus sveikatai. „Uosialapiai klevai sparčiai keičia vietos augmeniją. Ten, kur anksčiau augo karklai, gluosniai, pakrančių pievos ar žoliniai augalai, ilgainiui gali įsivyrauti...
Jurgos Stoškutės nuotr. Prieš tris metus Dzūkijos nacionaliniame parke šalia Marcinkonių-Varėnos kelio buvo atvertos gamtiškai vertingos žemyninės kopos. Iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame jos etape leido džiaugtis pozityviais pirmaisiais rezultatais – buvo aptikta palaipsniui didėjanti biologinė įvairovė, pastebėta, kad teritorijoje atsikuria šilumamėgės atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšys. Pozityviai nuteikia ir šiuo metu...
Asociatyvi nuotr. Atėjus šiltajam metų sezonui, ilgi vakarai gamtoje, pasivaikščiojimai miške ar ramus poilsis sodyboje greitai gali virsti tikru košmaru. Suaktyvėję uodai, mašalai ir, kas baisiausia, ligas platinančios erkės tampa nuolatiniu galvos skausmu. Šie maži kenkėjai ne tik sukelia nemalonų niežulį ar odos alergines reakcijas, bet ir platina gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga...
Jeigu kas paklaustų, kur Lietuvoje vešliausios žolės ir žolynai, atsakymas būtų – Švenčionys ir Švenčionėliai. Savo drėgname dirvožemyje gamta čia užaugina rečiausių rūšių gyvūnus, spalvomis prisirpusias pievas ir miškuose karaliaujančius dvimetrinius paparčius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia apsilankyti ir patyrinėti stulbinančią gamtos oazę Švenčionių rajone. Svylos upelio paparčiai Atokiame, Baltarusijos pasienio ruože esančiame, tačiau labai...
Diskusijos dalyviai Anykščiuose vykusioje diskusijoje politikai, gamtininkai, vietos bendruomenės ir miškininkystės sektoriaus atstovai diskutavo apie miškų ateitį ir regiono plėtrą. Dalyviai sutarė, kad Lietuvos miškų politikoje trūksta aiškios krypties, kuri leistų suderinti gamtosaugos, regionų plėtros ir ekonominius interesus. Renginio pabaigoje diskusiją sutrikdė dalies aktyvistų veiksmai, todėl jos nepavyko užbaigti. Diskusiją surengė nevyriausybinė organizacija „Baltijos...
Girininkas Gediminas Vitkauskas su savo žirgu Tomiu. Asmeninė nuotr. Karina Vladičkė, Valstybinių miškų urėdija Kol vieni į darbą kasdien skuba automobiliais ar autobusais, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Mažeikių regioninio padalinio Žagarės girininkijos girininkas Gediminas Vitkauskas kartais renkasi visai kitokią transporto priemonę – į darbą joja žirgu. Nors dešimties kilometrų kelionė ant ristūno Tomio nugaros trunka...
Prof. Birutė Galdikas Gegužės 10 dieną, sekmadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune vyks išskirtinis atminimo renginys, skirtas profesorei a. a. Birutei Galdikas (1946–2026) – pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologei, žymiausiai orangutanų tyrinėtojai, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos ir etologijos specialistei, VDU garbės daktarei. Šiemet jai būtų sukakę 80 metų. Renginio metu bus prisimintas ypatingas...
Renatos Kilinskaitės nuotr. Pelkių fondas parengė studiją „Hidrologinio režimo atkūrimas pažeistose Lietuvos pelkėse“. Šios studijos tikslas buvo surinkti duomenis apie visus Lietuvoje įgyvendintus pelkių hidrologinio režimo atkūrimo darbus, įvertinti jų efektyvumą ir apibendrinti išmoktas pamokas ateičiai. Tai – pirmoji išsami analizė apie pelkių hidrologinio režimo atkūrimą Lietuvoje, apimanti visus iki šiol įgyvendintus projektus, jų rezultatus, metodikas ir...
VMU nuotr. Balandžio 25 d. daugiau nei 4 tūkst. žmonių dalyvavo Nacionaliniame miškasodyje – vienoje didžiausių kasmetinių aplinkosauginių iniciatyvų Lietuvoje. Ją organizavo Valstybinių miškų urėdija (VMU), Aplinkos ministerija ir sambūris „Gerumo ąžuolas“. Šių metų miškasodis skirtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui paminėti. Ta proga Lietuvoje buvo sodinami ąžuolai – stiprybės ir valstybingumo simbolis. Nacionalinis miškasodis...
Agnė Milevičiūtė JAV. Asmeninė nuotr. Praėjusių metų pradžioje Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu pakvietė gamtą mylinčius ir apie prasmingą darbą svajojančius žmones registruotis į profesijos perkvalifikavimo programą – tapti miškininkais. Programą baigė pirmoji laida įvairių sričių specialistų – nuo biurų darbuotojų iki verslo atstovų – šiandien sėkmingai dirbančių Lietuvos miškuose. Viena...
Baltijos jūra. Aušros Virvičienės nuotr. Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, buvusių ežerų ir jūrų, krantų, miškų augimo ir vėliau viską užliejusio vandens pėdsakai“, – sako geologė Aldona Damušytė. Per pastaruosius 14 tūkst. metų dabartinės Baltijos vietoje buvo ne viena...
Knyga „Paukščių gyvenimo paslaptys“ ir seras Davidas Attenborough’as. Leidyklos „Natura Libris“ nuotr. Lietuvoje veiklą pradeda nauja leidykla „Natura Libris“, kurios dėmesio centre – knygos apie gamtą. Pirmasis leidyklos kūdikis – žymaus gamtininko ir keliautojo Davido Attenborough’o knyga „Paukščių gyvenimo paslaptys“. Tai visame pasaulyje pripažintas kūrinys, į lietuvių kalbą išverstas pirmą kartą. Ateityje leidykla skaitytojams siūlys...
Varnikų biuvetė UAB „Trakų vandenys“ informuoja, kad po žiemos pertraukos atnaujintas mineralinio vandens tiekimas į Varnikų kaime, netoli pažintinio tako, esančią biuvetę. Mineralinio vandens tiekimas buvo laikinai sustabdytas šaltuoju metų laikotarpiu, o nuo šiol biuvetės lankytojai vėl kviečiami paragauti iš beveik 200 metrų gylio gręžinio tiekiamo unikalios cheminės sudėties, mažos mineralizacijos vandens. Tai puiki vieta...
Smaragdinis blizgiavabalis (Agrilus planipennis) 200 kilometrų – tokiu atstumu prie Lietuvos priartėjo smaragdinis blizgiavabalis (Agrilus planipennis), masiškai naikinantis uosius kenkėjas, iš Rusijos ir Ukrainos jau persimetęs į Baltarusiją ir kasmet po 40-80 kilometrų pasislinkdamas vakarų link. Atsižvelgiant į grėsmės mastą, šis vabalas Europos Sąjungoje yra priskiriamas prie prioritetinių karantininių kenkėjų. Artėdamas jis kelia tiesioginę grėsmę...
Indija. Šilalės r., V. Mikulėno nuotr. Piliakalnis dažnai suprantamas kaip supiltas kalnas, bet iš tiesų tai pilies kalnas. Iš esmės visi Lietuvos piliakalniai – natūralios kalvos, susiformavusios paskutinio ledynmečio laikotarpiu (maždaug prieš 13–22 tūkst. metų), o žmonės tik pritaikė šiuos gamtos darinius savo reikmėms. Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus...
Prof. Birutė Galdikas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė liūdi šiandien netekusi pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, žymiausios orangutanų tyrinėtojos, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistės, VDU garbės daktarės, profesorės Birutės Galdikas, kuri nuolat dalyvavo ir palaikė VDU veiklas. Profesorė mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios ligos. Prof. Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m....
Jaroslav Shuraev/Pexels nuotr. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su kolegomis iš Švedijos Buroso ir Lenkijos Lodzės universitetų sprendžia vieną aktualiausių mados ir tekstilės pramonės tvarumo problemų – kaip sumažinti iš gaminių išsiskiriančių mikroplastikų (mikropluoštų) kiekius. Pasak KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorės ir projekto komandos Lietuvoje vadovės dr. Virginijos Daukantienės, minėta problema...
Sula. VMU nuotr. Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles. Išsirinkite brandų medį Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima...
Rausvažiedė ežiuolė VDU prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, www.vdu.lt Lietuvoje metų pradžioje tradiciškai skelbiamuose Metų vaistinio augalo rinkimuose šiemet triumfavo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), kuriai suteiktas „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulas. Rinkimuose, kurių rezultatus lėmė viešas visuomenės balsavimas ir specialistų komisija, už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų. Reikia...