Pieva. Freepik nuotr.

Šiuo metu viešojoje erdvėje matomas Lietuvos ir Europos ūkininkų nepasitenkinimas Europos Sąjungos vykdoma „Žaliojo kurso“ politika. Viena priežasčių – daugiamečių pievų atkūrimo problema. Ūkininkai įpareigojami atkurti daugiametes pievas, jeigu jų ploto santykis nuo bendro ūkininkaujamo ploto sumažėja daugiau nei 5%.

Norėdami įvertinti pasėlių ir pievų plotų dinamiką, pažvelkime į Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriaus statistinius duomenis, kuriuos renka ir pagal Klimato kaitos konvenciją teikia Valstybinė miškų tarnyba. Šiuos duomenis LRT forume (2024-01-30) citavo Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė. Valstybinė miškų tarnyba ŽNŽNKM pokyčius stebi visoje šalies teritorijoje, todėl į jos apskaitą patenka ne tik deklaruojamos bet ir visos natūralios pievos, arimai, miškai ir kitos naudmenos. Pagal šią apskaitą sudaroma Šiltnamio efektą sukeliančių dujų oficiali statistika, duomenys teikiami oficialioms EK institucijoms.

ŽNŽNKM statistika rodo, kad pastaruoju metu pievų plotai mažėja ne tik pasėlių (arimų), bet ir miškų sąskaita. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje per metus vidutiniškai sumažėja apie 25 tūkst. ha pievų ir ganyklų. Ypač ryškios tendencijos stebimos paskutinius 3 metus – pievos į pasėlius verčiamos 3 kartus intensyviau nei pasėliai „grįžta“ į pievas.

Pastaba: grafike punktyru pateikti duomenys rodo tiesioginių matavimų metu užfiksuotą žemės naudojimo pokytį, pagal IPCC (2006) metodiką šie duomenys tikslinami, jei naudmenos pokytis yra laikino pobūdžio, t. y. naudmena grąžinama į pirminį naudojimą  5-erių metų laikotarpiu (pvz. trumpalaikės pievos arba arimai).

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.