Istorija

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas
Įrašas

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas

Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...

Valdovų rūmuose – paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“
Įrašas

Valdovų rūmuose – paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“

Pasitinkant Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną – Valdovų rūmų muziejuje pristatoma moderniajam Lietuvos valstybingumui įtvirtinti skirta paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Paroda kviečia pasinerti į įtraukiančią Lietuvos valstybės pripažinimą liudijančių tarptautinių sutarčių gelbėjimo, saugojimo, o vėliau paieškų istoriją, taip pat išvysti šias sutartis, kurios,...

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai
Įrašas

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai

2022 m. birželio 27 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojų pastangomis parengti informaciniai stendai „Ariogalos žydų likimas 1941 m.“.   Informaciniai stendai, bylojantys apie skaudų Ariogalos žydų likimą 1941 m., pastatyti prie buvusių sinagogų vietų, o kitas žudynių vietoje, prie Dubysos, – rašoma...

 Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ sugrįžta pilna jėga
Įrašas

 Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ sugrįžta pilna jėga

Šią vasarą, šalia tradicinio senųjų amatų ir archajiško gyvenimo būdo pristatymo, vyks viduramžių kovų inscenizacijos, istorinių kostiumų pristatymai, skambės archajiška muzika, vyks edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atviros mokslininkų paskaitos bei diskusijos. Tarptautinis renginys, pristatantis Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūrines ištakas, kviečia praleisti tris dienas istorinėje sostinėje – Kernavėje. FESTIVALIO MUZIKA: Ambera, UGNIAVIJAS, ATALYJA, Pradžiapati, Trys Keturiose, Javaryna, BORDO SARKANY, CORVUS CORAX, KRIVE ir kt....

Valdas Selenis.  Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai
Įrašas

Valdas Selenis. Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai

Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“
Įrašas

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“

Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....

Marijampolėje pagerbti gimnazistai, kurie domisi Lietuvos istorija
Įrašas

Marijampolėje pagerbti gimnazistai, kurie domisi Lietuvos istorija

Marijampolės gimnazija 2022 m. birželio 21 d. Marijampolės marijonų gimnazijoje vyko Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo vykdomojo komiteto pirmininko Jono Vainiaus inicijuotas renginys, kurio metu dešimčiai gimnazistų buvo įteiktos Juozo Giedraičio vardo fondo stipendijos. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė...

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą
Įrašas

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/  Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?

Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...

Paveldo komisijoje – dvarų sodybų apsaugos klausimas
Įrašas

Paveldo komisijoje – dvarų sodybų apsaugos klausimas

Drobiškių dvaras. D. Puodžiukienės nuotr. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija), įgyvendindama Paveldo komisijos 2022–2024 m. strateginį veiklos planą, kuriame numatyta teikti siūlymus dėl dvarų apsaugos, gegužės 27 d. posėdyje svarstė dvarų sodybų apsaugos klausimą. Dvarų tyrinėtoja ir architektūros istorikė dr. Dalė Puodžiukienė išsamiai pristatė Lietuvos dvarų objektą, jų sisteminius tyrimus ir vertes,...

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė
Įrašas

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė

Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 
Įrašas

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai (nuo 1522), Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas. Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena...

Tvarkant Neries krantinę P. Vileišio gatvėje atidengtas tarpukario laikų grindinys
Įrašas

Tvarkant Neries krantinę P. Vileišio gatvėje atidengtas tarpukario laikų grindinys

Sauliaus Žiūros nuotr. Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip...

Vytautas Landsbergis. Priešpaskutinis
Įrašas

Vytautas Landsbergis. Priešpaskutinis

Genadijus Burbulis / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. Iškeliavo Genadijus Burbulis. Prisimename: lyg Rusijos lietuvis (jo senelis iš Lietuvos), o rusas visai nesidrovįs lietuviškos kilmės, net branginąs ją; naujosios demokratinės Rusijos politikas ir valstybininkas, B. Jelcino vyriausybėse valstybės sekretorius ir po to – įtakingas vicepremjeras. Be kita ko, įdomus politinis mąstytojas, turėjęs tikrų nuopelnų ir atsikūrusiai demokratinei...

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų
Įrašas

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų

 Dr. Antanas Adomėnas, istorikas, žurnalistas, filosofijos daktaras, Kaunas, www.voruta.lt Dėl karų ir kitokių įvairių priežasčių daug lietuvių turėjo palikti savo šalį ir atsidurti kituose kraštuose. Savo mintyse ir širdyse jie jautė ilgesį savo žemei, savo kalbai ir gaudė kiekvieną žinutę apie savo Tėvynę už „geležinės uždangos“. Žinojo apie tūkstančiais žūstančius partizanus, kovojusius už laisvę, į...

Pagerbkime Birželio sukilimo didvyrius ir aukas
Įrašas

Pagerbkime Birželio sukilimo didvyrius ir aukas

Nacionalinis susivienijimas kviečia į Birželio sukilimo minėjimą birželio 22 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti Gedimino pr./Aukų g. Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės. Birželio sukilimas buvo pirmasis žingsnis lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos kelyje. Po gėdingos kapituliacijos 1940 metais, tik Sukilimas nuplovė neryžtingos valdžios užtrauktą Lietuvai gėdą ir parodė tautos valią sau ir pasauliui priešintis ir...

Atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“
Įrašas

Atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“

Paroda ,,Sibiro sielos“ Birželio 15-ąją, Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“. Parodoje dalyvavo Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, Lietuvos...

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė
Įrašas

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė

Knygos autorės M.Jarušaitienė ir R.Driaučiūnaitė 2022 m. birželio 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Venclauskių namuose-muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatymas. Knygos sudarytojos – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkės Ramunė Driaučiūnaitė ir Milda Jarušaitienė, dailininkė-maketuotoja Aistė...

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“
Įrašas

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“

Bundestagas. commons.wikimedia.org Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais. Birželio 15 d., trečiadienį, vyko ketvirtoji ciklo diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“ Pradėdamas diskusiją, Europos Parlamento (EP) narys Reinhartas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) užsiminė, kad kovojant...

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos
Įrašas

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos

Seimas vieningai, 50 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos“ (projektas Nr. XIVP-1804). „Šis dokumentas svarbus tuo, kad jis rodo, kad istorija, deja, yra šiandien, kad iš agresyvios Rusijos, ar tai būtų prieš 80 metų, ar šiandien, mes, deja, negalime nieko naujo tikėtis – vykdomi tie patys...

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“
Įrašas

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?
Įrašas

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?

Nuotrauka: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (Kultūros vertybių registras, u.k. 10833), Biržų r. sav., Vabalninkas Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) gegužės 27 d. posėdyje svarstė užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių atminties vietų klausimą (istorinės atminties įamžinimo kontekste). Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo...

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“
Įrašas

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“

Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...

Prezidentas: mes nepamirštame laisvės kainos
Įrašas

Prezidentas: mes nepamirštame laisvės kainos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, Gedulo ir vilties dieną, dalyvavo minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje, pagarbos eisenoje, padėjo gėlių prie paminklo politiniams tremtiniams ir kaliniams, dalyvavo istorinės atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Savo kalboje Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje Prezidentas pabrėžė, kad mūsų...

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją...

Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje pirmą kartą skambės Sibiro Madonos litanija
Įrašas

Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje pirmą kartą skambės Sibiro Madonos litanija

Korbiko Madona. Projekto „Lietuvių tremtinių kapų Rusijoje – Irkutsko ir Buriatijos kraštuose tvarkymas“ organizatorių nuotr. Birželio 14 d. 17:30 val. Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje – iškilmingos šv. Mišios. Šv. Mišioms vadovaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tiesioginė transliacija per LTR Plius televiziją. Po šv. Mišių  Tremtinių koplyčioje kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas...

Genocido tragedija atsikartoja Ukrainoje
Įrašas

Genocido tragedija atsikartoja Ukrainoje

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbs okupacijos ir genocido aukų atminimą Gedulo ir vilties dienos ceremonijose. Minėdami tragiškas Lietuvos netektis ir pasipriešinimo didvyrius šiandien mintimis esame ir su kovojančia Ukraina, kuri gindama savo laisvę nuo rusiško agresoriaus susidūrė su visu genocido žiaurumu, atkartojančiu sovietines represijas – žudynes, prievartavimus ir tremtis. Prezidentė dalyvaus Seimo Kovo 11–osios Akto salėje...

Kuo serga Petras Antrasis?
Įrašas

Kuo serga Petras Antrasis?

Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...

Kviečiame pamatyti dokumentinį filmą ,,Laisvės žvalgas“
Įrašas

Kviečiame pamatyti dokumentinį filmą ,,Laisvės žvalgas“

2022 m. birželio 16 d. 16 val.Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g.1 F, Vilnius) vyks dokumentinio filmo ,,Laisvės žvalgas” peržiūra. Filmas skirtas legendinio partizano Juozo Lukšos – Daumanto atminimui. Tai režisieriaus Algio Kuzmicko kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi Žygeliu sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“ (2021 m.)....

Kviečiame paminėti Gedulo ir vilties dieną
Įrašas

Kviečiame paminėti Gedulo ir vilties dieną

2022 m. birželio 14 d., antradienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Gedulo ir vilties dienai paminėti bei Lietuvos okupacijų aukoms atminti. 11.59 val. Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti. Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio TYLOS MINUTE pagerbk...