Sutvarkytas Pilininko namas. KPD (Enrikos Trofimovienės) nuotrauka

Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje (Arsenalo g. 1, Vilniuje), sutvarkytame Pilininko name (dabar tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) duris atvėrė Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos.

Naujame muziejuje lankytojai kviečiami Lietuvos istoriją pažinti per atskiras temas, kurios atspindi esminius visuomenės raidos ir žmogaus gyvenimo aspektus – tai kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai ir žmonės. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, išskiriant svarbiausius akcentus, suformavusius Lietuvos tapatybę. Su ekspozicija susipažinti galima audiogido pagalba bei nuskenavus QR kodą, esantį prie temos ar eksponato.

Prieš pradedant tvarkybos darbus, Pilininko name ir jo teritorijoje buvo atlikti istoriniai, archeologiniai, architektūriniai ir polichromijos tyrimai. Projekto kaina – daugiau kaip 4 mln. eurų, finansuota iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Pilininko namą rekonstravo statybos ir restauravimo įmonė „Virmalda“, o Lietuvos istorijai skirtą ekspoziciją įrengė architektūros biuras „Processoffice“. Pagal tvarkybos darbų projektą šiame kultūros paveldo objekte įrengtos naujos inžinerinės, šildymo, vėdinimo, gesinimo, ryšio, apsaugos sistemos, atliktas konstrukcijos remontas, įrengiant naujas patalpas palėpėje, laiptinę, keltuvą.

Pastato istorija

Pilininko namas (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 24707) stovi šiaurės vakarinėje Pilies kalno papėdėje, į šiaurę nuo Žemutinės pilies rūmų, teritorijos dalyje, kurioje, kaip manoma, XVI a. viduryje stovėję tarnybiniai kunigaikščių rūmų pastatai. Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į keturis rūsius – unikalus XVI-XVII a. Lietuvos pilių paminklas.

Pilininko namas statytas po 1610 m. gaisro, kurio metu sudegė didelė dalis miesto. Statybos laiką galima nustatyti aptakiai XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Namas su keturiais rūsiais  pastatytas iš karto, primūrijant jį prie vakarinės  atraminės sienos. Gotikos laikotarpyje, XV–XVI a., kalno papėdėje buvo pastatyta atraminė siena, renesanso laikotarpiu pastatytas namas, kurio sienos pritaikytos kalno šlaitui paremti. Namas netaisyklingo stačiakampio plano, mūrinis. Šiandien išlikusi pastato dviaukštė dalis su gotikiniais rūsiais ir dviem renesansinėmis skliautuotomis pirmo aukšto patalpomis. Į pirmojo aukšto patalpas buvo patenkama pro atskirus įėjimus, į antrojo aukšto patalpas, išdėstytas vienapus koridoriaus – pietinėje pastato dalyje įrengtais laiptais. Pirmojo aukšto dviejų patalpų skliautai renesanso stiliaus, tinkuoti, liunečių briaunos paryškintos, primenančios kupolinius kevalus. Rūsių sienos mūrytos storesnės specialiai, kad galima būtų gerai atremti skliautus ir viršutines patalpas. XIX a. viduryje Pilininko namo įėjimai į rūsius buvo sunaikinti, paliekant tris sutrumpintus, stačius nusileidimus į tris rūsius. Ketvirtas rūsys buvo visai užpiltas dar XVII a.

Visa pilininko namo kiemo struktūra – uždara, su galerijomis iš abiejų pusių. Žvelgiant į namą iš kairės buvo dviejų aukštų galerija su pagrindiniais vartais į pilininkystės kiemą, kuri jungėsi su Naujuoju arsenalu. Kita – dešinioji galerija – Pilininko namą skyrė nuo gretimo Radvilų rūmų kiemo.

Pastate gyveno kunigaikščių rūmus remontavę užsienio amatininkai, karalienės Elžbietos Habsburgaitės rūmų dvariškiai. Po XVI a. vid. rekonstrukcijos buvo pritaikytas karinei įgulai, saugojusiai pilies kalno papėdės gynybinius įrengimus bei po pilies kalnu įrengtus amunicijos sandėlius. Nuo XVII a. vid. jame buvo įsikūrusios pilininko ir jo administracijos įstaigos. Pilininko institucija buvo reikšminga, jai reikėjo atskiros kanceliarijos. Prie kalno šlaito priglaustas pastatas buvo atitvertas nuo aplinkinių teritorijų dviaukščiais mūriniais vartais ir galerijomis, turėjo uždarą kiemą ir arklides.

1797 m. namas įjungiamas į Vilniaus arsenalą, 1799 m. pastatas netenka jungusių jį su Naujuoju arsenalu arkinių sienų, nugriaunamos galerijos ir arklidės. 1831 m. caro nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje įrengta antros kategorijos tvirtovė, nugriauta nemažai aplinkinių pastatų. XIX a. pastate buvo įrengti parako sandėliai, dirbtuvės, antrajame aukšte – gyvenamosios patalpos, arsenalo įgulos valgykla ir kepykla. 1879 m. panaikinus tvirtovę, iki 1915 m. pastatas priklausė Rusijos karinėms žynyboms, vėliau pateko lenkų, po to vokiečių kariškių žinion.

Atlikti tvarkybos darbai: konservavimas, restauravimas, remontas.

Rūsys: archeologinių tyrimų metu atkastas šiaurinis rūsys, kuriame užkonservuoti išlikusio cilindrinio skliauto fragmentai. Likusiuose trijuose rūsiuose restauruoti cilindrinių skliautų mūrai. Rūsiuose rasti akmens grindiniai užkonservuoti ir virš jų įrengta nauja danga. Pagl išlikusius fragmentus restauruoti (atkuriant) buvę skliautuoti požeminiai koridoriukai į keturis rūsius. Išsaugotas ir sutvirtintas metalinėmis konstrukcijomis rastas tunelis po vakarine atramine siena, prie kurios buvo pristatytas Pilininko namas.

Pirmasis aukštas: atidengtos dviejų patalpų skliautuotos erdvės su buvusių langų ir durų renesansinėmis angomis. Išsaugomi užkonservuoto vėlyvojo polichrominio dažymo fragmentai.  Atidengtos ir restauruotos renesansinio laikotarpio langų ir durų angos. Išsaugoma metalinė perdangos tvirtinimo konstrukcijos sija su kolonomis. Vakarinėje atraminėje sienoje eksponuojamos atidengtos angos, atspindinčios jų buvusias funkcijas.

Antrasis aukštas: atkurtas istorinis kapitalinių sienų tinklas su laiptine. Sienose eksponuojami vertingi autentiško mūro ir tinko fragmentai. Konservuotos ir restauruotos atidengtos medinės sijinės perdangos.

Mansarda: eksponuojamas atidengtasvakarinės atraminės sienos autentiškas mūras ir tinkas.

Fasadai: atkurti buvę įėjimai į rūsio ir pirmojo aukšto patalpas. Pirmojo aukšto fasade eksponuojamas renesansinio laikotarpio tinkas su langų ir durų segmentinėmis angomis. Antrajame aukšte restauruotos klasicizmo laikotarpio stačiakampės langų angos su išsaugotomis autentiškomis medinėmis staktomis. Atkurti buvusios galerijos sienų fragmentai.

KPD informacija