Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

Pagrindinis puslapis Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)
Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis
Įrašas

Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis

Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina)  galerija. Portreto autorius nežinomas.  Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...

Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje
Įrašas

Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje

Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...

Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje*
Įrašas

Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje*

Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...

Įrašas

Vilniuje minima vienos iš seniausių švietimo ministerijų sukaktis

2013 m. spalio 10-11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (A. Volano g. 2/7) ir Lietuvos istorijos institute (Kražių 5) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“. Ją, skirtą 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms, globoja švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Dvi dienas truksiančiame renginyje mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios...

Įrašas

Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai

Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...

Įrašas

Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?

Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....

Įrašas

Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?

Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...

Įrašas

Užsienio ir Lietuvos tyrėjai – apie LDK kunigaikščius

2013 m. balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurioje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika. Konferencijoje dalyvaus gausus būrys regiono mokslininkų, kurie pamėgins rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine...

Įrašas

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas

XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...

Įrašas

LDK istorija dailininko Giedriaus Kazimierėno kūryboje

Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...

Įrašas

LDK istorija – internete

Ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione? Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai? Kas buvo pirmasis lietuvis, užkopęs į Egipto piramidės viršūnę? Ką valgė LDK gyventojai? Kodėl lietuviai mėgsta šaltibarščius? Kokiomis pramogomis lepinosi Vytauto dvariškiai? Visa tai galima rasti www.ldkistorija.lt svetainėje. Istorija, pasakojama per žmonių gyvenimo, kasdienybės detales, didvyrių, nevidonų ir bastūnų likimus, leidžia pažvelgti į...

Įrašas

Medininkų pilyje – tapytojo G. Kazimierėno paveikslo „Rūstybės diena“ pristatymas

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienį, 15 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) vyks tapytojo, prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Rūstybės diena“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos rekonstruotos Medininkų pilies menių eksponuojamas įspūdingas ant drobės tapytas G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“ (2012 m.). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – „Rūstybės diena“ inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo...

Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos keliasi į internetą

Nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt galės susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta šiuolaikinėmis priemonėmis ir kalba. Projektas „Orbis Lituaniae“ – tai beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę. „Vis daugiau valstybių savo kultūrinį ir istorinį paveldą pristato elektroninėje erdvėje, siekdamos sudominti smalsų,...

Įrašas

Kunigas Petras Dagys – Viešpaties ir lietuvybės tarnyboje

Vytautas GOCENTAS, Vilnius 2012 metais protestantiškasis pasaulis Amžinybės arba Mirusiųjų minėjimo šventę minės lapkričio 25 dieną, t. y. paskutinį bažnytinių metų sekmadienį. Greta šios šventės, gruodžio 1-ąją – ir reformatų bei liuteronų kunigo, spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo dr. Petro Dagio 35-ųjų mirties metinių sukaktis. Šiai datai artėjant jos paminėjimu spaudoje pasirūpino P. Dagio žmona Arianė. Surinkusi geroką...

Įrašas

Neblėstantis senųjų portretų spindesys

Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena Laikydama rankoje katalogą, kurį išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, lėtai ir tyliai įeinu į pirmą parodų salę Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami LDK valdovų ir didikų portretai. Lengvas ir malonus virpuliukas perbėga per kūną. Daugiau jaučiu negu suprantu, kad sugrįžau į tuos laikus, kuriuose niekada negyvenau. Matau veidus didikų,...

Įrašas

Atjaunėjusi Medininkų pilis

Valentinas JURAITIS Ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., Medininkų pilyje buvo oficialiai atidaryta muziejinė ekspozicija. Įgyvendinta sena svajonė bent iš dalies atstatyti šią pilį. Prie pilies atstatymo daug prisidėjo ir išeivijos lietuviai paaukoję 35 tūkst. JAV dolerių, taip pat panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos 8 mln. litų, gaunamos atvėrus mūsų krašto rinką ir atsisakius muito...

Įrašas

Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų

Rimvydas VALATKA Toje vietoje, kur dabar vėl statomi Valdovų rūmai, prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu. 1562 metų spalio 4-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje, kuriame be pertraukos gyveno...

Įrašas

Videniškiai minėjo 645 metų jubiliejų

Monika RYBELIENĖ, Molėtai Sekmadienį, 2012 m. rugsėjo 16 d., videniškiečiai ir seniūnijos svečiai rinkosi į būrį, kad paminėtų Videniškių 645 metų jubiliejų. Gamta, kaip dovaną, gerą orą šventės svečiams dovanojo, o kiekvienas su gera nuotaika į šventę atėjęs nepasigailėjo. Čia visą dieną judėta iš vieno pastato į kitą, kad būtų galima apžiūrėti parodas, pasišnekučiuoti su...

Įrašas

Kaimyninėje Baltarusijoje skleidėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija

Visą 2012 m. vasarą Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio. Parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ir šios šalies kultūros ministerijos iniciatyva iš privataus kolekcininko Rusijoje įsigytas Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1588 metais. „Bendra istorinė...

Įrašas

Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas

2012-aisiais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų vandenų mūšio 650-ies metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido šiam istoriniam įvykiui skirtą pašto ženklą. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys šeštadienį, 2012 m. rugpjūčio 25 dieną. Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai. Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas –...

Įrašas

Ar Lietuvai reikia plevėsuojančio Vyčio?

Roberta TRACEVIČIŪTĖ Siūlymas plačiau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoname fone vaizduojamą šarvuotą raitelį ant balto žirgo – sulaukė valstybės institucijų palaikymo. Tačiau tam priešinasi užsienio lietuviai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, istorinę vėliavą privalu iškelti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus sodelyje Kaune. Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras pateikė...

Įrašas

LDK paveldas Baltarusijoje

Edita KOMAROVA, Lentvaris Kai Baltarusijos teritorijoje buvusios kunigaikštystės per XIII-XIV a. buvo įjungtos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, prasidėjo bendra Lietuvos ir Baltarusijos istorija, trukusi beveik 600 metų. Tad Baltarusijoje yra nemažai istorinių paminklų, liudijančių LDK didybę. Kelionių organizatorius „InLt“ 2012 m. birželio 16–17 d. suteikė puikią progą istoriją pažinti ne iš vadovėlių, o viską pamatyti...

Įrašas

Lietuvių mitologijos gimimas lenkų kultūroje

Nuo XIX a. pradžios intelektiniame lenkų gyvenime Lietuvos reikšmė vis didėjo. Ypač išaugo Vilniaus kaip vieno iš svarbiausių mokslo ir meno centrų reikšmė. Tuometinė inteligentija ėmė domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, jos kalbomis ir tautosaka. Ši tendencija išsilaikė ilgai: vėlesniais dešimtmečiais pasirodė muzikos ir literatūros kūrinių, mokslo darbų, įkvėptų plačiai suvokto lietuviškumo. Kūrėjai pagal epochos dvasią...

Įrašas

Lenkai apie lietuvius

Seniausias, siekiantis XIII a., lietuvių vaizdinys lenkų sąmonėje buvo aiškiai negatyvus. Toks jis susiformavo todėl, kad lietuviai nuolat puldinėjo lenkų žemes. Grėsmingi antpuoliai buvo prisimenami dar ir XVIII a., tai liudija tuo metu užrašytas posakis „lietuvių antpuolis“, reiškiantis netikėtą ir išdavikišką ataką. Keletas išlikusių viduramžių liudijimų vaizduoja lietuvius kaip puslaukinius, godžius ir žiaurius pagonis. Vėlesniais...

Įrašas

Ar buvo Vilniuje vyskupas Jurgis Matulaitis?

Genovaitė GUSTAITĖ, Vilnius Atviras laiškas Laimonui Briedžiui Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį. „Baltų lankų“ leidyklos išleista pirmiausia anglų kalba (2009) knyga susilaukė puikiausių atsiliepimų ir netrukus (2010) išėjo lietuvių kalba, dar su dedikacija,...

Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių savanoriškas valstybės gynimas XVII a. vidurio okupacijos sąlygomis*

Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai ir priešo okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Pranešėjas...

Įrašas

Kaip susidraugauti su tikrais ir ne visai tikrais lenkais? I dalis – LDK.

Egidijus VAREIKIS Problema tarp lietuvių ir lenkų, pasak baigusio kadenciją prezidento Valdo Adamkaus, atsirado netikėtai, lyg per vieną naktį. Kažkokia fėja mostelėjo lazdele ir… Gal tai ir ne visai tiesa, problema buvo, tik jos nesimatė. Mano galva, čia yra dvi problemos – lietuviškai ir lenkiškai kalbančių Lietuvos gyventojų problema, o taip pat Lietuvos ir Lenkijos valstybinių...