EP narys Paulius Saudargas su Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktore Rita Malinauskiene Mecenato Pauliaus Saudargo dėka Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinį papildė du dokumentai, liudijantys Lietuvos Vietinės Rinktinės (LVR) kūrimąsi ir konfliktą su Reicho okupacine valdžia. Muziejus įsigijo dokumentų mašinraščio kopijas ir vertimus. Lietuvos Vietinė Rinktinė – 1944 m. vasarį-gegužę nacių okupuotoje Lietuvoje veikęs...
Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1922 m. Centre dešinėje stovi Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis. VDK muziejaus nuotr. Ką tik įkurtas Karo muziejus po savo stogu glaudė pergalę iškovoti padėjusius ginklus ir kitus neseniai praūžusių Nepriklausomybės kovų reliktus. „Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė“ iki šiol primena karais paženklintą...
Viešnagė Poltavoje Vytauto Didžiojo karo muziejui buvo ne tik galimybė dalyvauti 1399 m. Vorkslos mūšio atminimo renginiuose. Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Ukrainos muziejų bendradarbiavimą ir kuriant naujas bendrų istorijos tyrimų bei atminties iniciatyvas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja Laima Bucevičiūtė vyko delegacijos sudėtyje, kurią sudarė Lietuvos mokslininkų sąjungos...
Radiniai iš III a. gyvenusio kario kapo Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaizduojame jo ekipuotę – ginklus, skydą ir šarvus. Tačiau karius tiek gyvenime, tiek po mirties lydėdavo ne tik ginkluotė, bet ir įvairūs asmeniniai daiktai. Karių kapuose dažnai aptinkami papuošalai, įvairios aprangos detalės ir asmens priežiūros reikmenys primena, kad kario statusą...
Iliustracija iš švediškos mokomosios brošiūros, atkeliavusios su rogėmis ir pabūklais. Brošiūra saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose Švedai gausiai rėmė atkurtą Lietuvos Kariuomenę. Iš švedų mūsų kariai gavo šarvuočių, sunkvežimių, visureigių, motociklų, viso oro gynybos bataliono techniką ir ginkluotę, uniformų, dviračių, šalmų, radijo stočių ir dar daugybę kitų daiktų. Švedai mums buvo dosnūs ir ačiū...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Džiaugiamės pranešdami, kad muziejuje saugoma Aleksandro Blaževičiaus (1912–1998) ir Birutės Avižonytės-Blaževičienės (1914–2012) kolekcija pasipildė naujomis vertybėmis. Jos atkeliavo iš už Atlanto, kaip ir anksčiau muziejų pasiekęs Blaževičių archyvas. Birželį Vytauto Didžiojo karo muziejų aplankė Kanadoje gyvenanti prof. dr. Petro Avižonio proanūkė Daina Avižonis – Birutės brolio Vytauto anūkė. Kartu...
Pilkalnio gatvė Širvintoje XX a. 4 deš. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr. LNM Vinco Kudirkos muziejus Vieną miestą nuo kito skyrė tik upė. Šiandien vieno iš šių miestų nebėra. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kudirkos Naumiestis ir Širvinta (vok. Schirwindt) gyveno tarsi dvyniai. Juos jungė prekyba, šeimos, kultūrinis ir religinis gyvenimas, o valstybės siena netrukdė kasdieniams...
Autoriaus nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2026 m. birželio mėn. 27 d. dvidešimt devintasis kultūros renginys „Vydūnas-Tautai ir valstybei” prasidėjo Vydūno kapo pagerbimo ceremonija Bitėnų kapinėse Pagėgių savivaldybėje. Vėliau Martyno Jankaus muziejuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Spindulys esmi begalinės šviesos”, kurioje apie Vydūno filosofinį, kultūrinį ir visuomeninį palikimą bei jo svarbą dabarties Lietuvai kalbėjo Klaipėdos universiteto...
Valstybės dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia šventiškai ir prasmingai paminėti vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų. Liepos 6-ąją 14.30 val. minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami leistis į pažintinę kelionę po tarpukario Palangą ir atrasti žmogų, kurio idėjos, darbai ir visuomeninė veikla prisidėjo prie...
Prof. dr. Jonas Jakaitis veda ekskursiją Veimaro Bauhaus muziejuje. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Veimaras (Vokietija), www.voruta.lt Birželio 11 d. Vokietijoje, Veimaro Bauhaus muziejuje (vok. Bauhaus Museum Weimar) tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas” kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovais dalyvavo prof. dr. Jono Jakaičio...
Istorines asmenybes įkūnijo iš Molėtų krašto kilę aktoriai. Molėtų krašto muziejaus/ A. Balandos nuotr. Molėtų krašto muziejuje praėjusią savaitę oficialiai atidaryta naujoji ekspozicija, pasakojanti viso rajono istoriją nuo Luokesų ežero polinės gyvenvietės laikų iki Barboros Radvilaitės ir Radvilų epochos bei XX amžiaus įvykių. 35-metį minintis muziejus tokią, viso krašto istoriją apimančią ekspoziciją lankytojams atveria pirmą...
Keliaudamas su arklio traukiamu vežimu, prof. P. Vasinauskas ir žurnalistas V. Vaicekauskas skleidė kurortinės žemdirbystės idėjas, kurios svarbios ir šiandien. 1975 m. Arklio muziejaus nuotr. Egidijus Musteikis, Anykščiai, www.voruta.lt Kiekvienais metais lietuviškų žirgelių žemaitukų augintojai ir tradicinių kelionių bričkomis su mediniais ratais entuziastai važiuoja į Niūronyse organizuojamą Tradicinės kultūros ir žirgo šventę „Bėk bėk, žirgeli!“....
Liejama stela Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus Rimanto Šulskio ciklo „FAUNA“ stelų. Ji atlieta vienoje prestižinių Europos meno liejyklų, kurioje liejamos ir pasaulinio garso menininko Salvadoro Dalí skulptūros. Tai reikšmingas žingsnis atkuriant septynių stelų ciklą, sukurtą Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadui Laisvės alėjoje – kūrinį, kuris buvo numatytas architektūrinėje vizijoje, tačiau dešimtmečius...
Viena iš geriausių nuotraukų, kurioje gerai matyti, kur kas stovėjo. ~1935 m. Justina Nenortaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Karybos istorijos skyriaus muziejininkė, Kaunas, www.voruta.lt 1921 m. vasario 16 d., Lietuvai švenčiant 3-iąsias Nepriklausomybes metines, iškilmingai buvo atidarytas Karo muziejus. Jau iš pat pradžių muziejaus pastatas nebuvo itin tinkamas muziejaus veiklai, o ir vėliau būklė vis...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Viršuje viduryje – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Tradicinėje XX a. Lietuvos istoriografijoje paprastai išskiriamas Vasario 16-osios signatarų Lietuvos nepriklausomybės aktą 1918–aisiais pasirašiusiųjų dvidešimtukas. Vis dėlto,...
Balys Sruoga, Dalia Sruogaitė, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, 1926 m. Ekspozicijos fragmentas, Balio ir Vandos Sruogų namai Kaune, 2026 m. Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Kilus idėjai išsiaiškinti, koks Lietuvos Respublikos apdovanojimas yra skirtas lietuvių literatūros klasikui Baliui Sruogai, buvo pradėtas pirminis tyrimas ir išanalizuoti literatūrologų bei istorikų darbuose pateikti rašytojo B. Sruogos biografijos faktai. Informacijos ieškota...
Sartų žirgų lenktynių dalyviai važiuoja garbės ratą. 1977 m. Arklio muziejaus archyvo nuotr. Egidijus Musteikis, www.voruta.lt Sartų žirgų lenktynėms sugrįžtant į Dusetų hipodromą ir žengiant į žymaus Lietuvos agronomo, Arklio muziejaus sumanytojo prof. Petro Vasinausko jubiliejinius, 120-ius gimimo metus, verta prisiminti, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą jaunas agronomas P. Vasinauskas gyveno Dusetose ir prisidėjo prie...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – JAV kariuomenės uniformą vilkintis Steponas Darius su motina, 1917 m. „1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1...
Lietuvos kariuomenės 1-ojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko kariai prie arklidžių, 1923 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Kaip absoliuti dauguma dalykų Lietuvos kariuomenėje, taip ir žirgų priežiūra buvo aiškiai apibrėžta ir griežtai reglamentuota. Sveikas ir darbingas žirgas buvo didelis turtas, todėl buvo užtikrinama visokeriopa jo priežiūra. Ypač daug...
Lietuvos kariuomenės kariai Saldutiškyje, 1939 m. ...
Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Lapkričio mėnesį rodėme unikalius devyniasdešimties metų senumo kadrus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931-1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai. Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, labai rekomenduojame pasižiūrėti. Šiandien kviečiame žiūrėti...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Lietuvos Kariuomenės 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko mokomoji kuopa Giedraičių apylinkėse mūšiui pasibaigus, 1920 m. lapkričio 22 d. Tęsiame mėnesio temos, skirtos Širvintų-Giedraičių kautynėms, pasakojimą. Pirmąją dalį užbaigėme aukščiausiame įtampos taške, kai Lietuvos likimas pakibo ant plauko. Nepaisant atkaklios mažesnių lietuvių pajėgų kovos, 1920 m. lapkričio...
Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanorio ženklas, 1991 m. Ankstesniuose ciklo pasakojimuose apžvelgėme, kaip mūsų dienų Lietuvos Kariuomenės simbolikoje ir pavadinimuose vietą atrado senesnių amžių Lietuvos istorija: baltų gentys, didieji kunigaikščiai, Abiejų Tautų Respublikos karininkai ir t.t. Trečiojoje pasakojimo dalyje pasižiūrėkime, kaip Kariuomenėje atmenama XX a. Lietuvos istorija: Nepriklausomybės kovų didvyriai, laisvos Lietuvos karininkai...
Paulina Burokaitė-Grabauskienė. XX a. 3-4 deš. Fot. K. Ilterns, Ryga. Iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė, www.voruta.lt Paulina Burokaitė-Grabauskienė gimė 1896 m. rugsėjo 8 d. Girvalakių kaime, dabartiniame Kupiškio rajone. Apie jos vaikystę išlikę nedaug duomenų – žinoma, kad tėvai Juozas ir Ieva buvo valstiečiai, valdę nedidelį ūkį....
Kad ir kiek iki mūsų dienų būtų išlikę kino juostų iš tos laisvos Lietuvos, norėtume, kad jų būtų daugiau. Judančių paveikslėlių iš 1918-1940 metų Lietuvos niekada nebus per daug. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos dvi labai vertingos juostos iš to laikmečio. Abi jos yra suskaitmenintos ir šiandien kviečiame vieną iš jų pasižiūrėti. Netruks nė...
Vytautas Šliūpas Jono Šliūpo archyvo atidaryme Šiaulių universiteto bibliotekoje, 2009 m. VUB ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotrauka Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, www.voruta.lt Sukanka 95 metai, kai gimė inžinierius, išeivijos veikėjas, jauniausias Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Jis gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje, čia...
1379 m. didžiojo kunigaikščio Kęstučio antspaudas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono ženklas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir atkuriant ginkluotąsias pajėgas, pirmuosius keletą metų nebuvo daug dėmesio skiriama istoriniams pavadinimams. Buvo svarbesnių reikalų už nuorodas į Lietuvos istoriją: išlydėti lauk okupacinę Rusijos kariuomenę; pakloti pagrindus naujai kariuomenei; gauti ginklų, šaudmenų, technikos ir kitų dalykų; sukurti...
Mato Šalčiaus atvykimo ir išvykimo iš gyvenvietės ekstremalios situacijos metu užsienio pasas. XX a. 4 deš. išduotas Šanchajaus policijos Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo pedagoginės veiklos dar carinės...
Lietuvos Kariuomenės 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai pratybose Gaižiūnų poligone. Kairėje matomas kunigaikščio Vytenio biustas. 1932 m. Karybos simbolikoje ir identitete istorinės šaknys – kertinis dalykas. Tai ne tik pavadinimas ir istorinis kontekstas, iš kurio sūnūs ir dukros stiprybės semiasi, bet ir simbolika, tradicijos, folkloras ir t.t. To praktiškai nebuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės...
Gemini Generated. Image cne0fncne0fncne0 Kelionė į Vokietijos sostinę Berlyną – miestą, kuriame kiekvienoje gatvėje slepiasi istorija. Tai viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje galima rasti net penkis UNESCO pasaulio paveldo muziejus, įsikūrusius vienoje vietoje – Muziejų saloje (vok. Museuminsel). Ši vieta tapo ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos kultūros simboliu. Berlyne istorija ir menas...