Tarptautinės Ukrainos mokyklos moksleiviai parodoje Angelė Valienė, Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokytoja, www.voruta.lt Istorijų namuose, kurie priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui, veikė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Ją ir aplankė Tarptautinės Ukrainos mokyklos 10 c klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Angele Valiene, Sandra Pažusyte ir direktoriaus pavaduotoja Oksana Sergijenko. Rusios valstybės formavimasis – tai dalis istorinių...
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvėse apie 1936 m. Fotografas Ignas Stropus. Mindaugo Surblio kolekcija Parengė Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas ir Palangos žydų bendruomenė,www.voruta.lt Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją: 2023 metais sausį atidengta atminimo lenta dedikuota Palangos sinagogoms, 2024 metų sausį atminimo lenta gydytojui...
Paminklas uždengtas Lietuvos trispalve. LNM nuotr. Prieš 91-erius metus visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vincui Kudirkai skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas. Kodėl šis paminklas žinomą skulptorių įklampino į skolas, kiek truko stebėtinai ilga tiesioginė radiofono iškilmių transliacija ir kaip ši visai Lietuvai švente tapusi akimirka kartu...
Dailininko našlė Lilija prie savo vyro paveikslo „Langas”. Č. Iškausko nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Apie Šilavoto Davatkyną – šį keistu pavadinimu šalia miestelio Naujasodžio kaime įsikūrusį muziejų – turbūt girdėjęs kiekvienas. Kartu tai ir veikli, nepaprastai darbšti bendruomenė, išsaugojusi ir įamžinusi krikščioniškąjį palikimą unikaliais pastatais, liaudies eksponatais, organizuojamais renginiais. Tiesą sakant, jei man siūlytų pasirinkti...
Palangos didžioji sinagoga, 1922 metais. Fotografas Jonas Ansas Kunkis. Lietuvos nacionalinis muziejus Parengė Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas ir Palangos žydų bendruomenė,www.voruta.lt Palangos žydų bendruomenė aktyviai pristato šio miesto žydiškojo gyvenimo istorijas savo socialiniuose tinkluose. Bendruomenė dalijasi įvairiais pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių...
Parodos „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ atidarymas. Foto: Marija Valasevičiūtė/ MKČ muziejus Teresė Blažiūnienė, restauruotoja, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje praėjusiais metais buvo iškilmingai atidaryta paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Parodos rengėjų komanda labai profesionaliai, įdomiai atkūrė dailininko Liudo Truikio gyvenimo bei jo kūrybos draugės, operos...
Egidijus Musteikis, muziejininkas, Anykščiai, www.voruta.lt Viena iš turtingos įvairiais renginiais tradicinės kultūros ir žirgo „Bėk bėk, žirgeli“ šventės programos dalių – Ukrainos 40-os, kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardo artilerijos brigados vado paradinės ir lauko uniformų paroda. Apie bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją, šių dienų karo aktualijas, ilgą uniformų kelionę į Anykščius ir kas prisidėjo, kad paroda...
Nepriklausomybės kovos. Lietuvos kariai prie įtvirtinimo, 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Karius eilėmis guldančio kulkosvaidžio išradimas ir ištobulėjusios artilerijos šrapnelio sviediniai vertė besiginančius karius ieškoti tinkamos priedangos. Pirmasis pasaulinis karas ryškiai atspindi šiuos karybos pokyčius, todėl drąsiai šį konfliktą galime vadinti tranšėjų karu. Karui užsitęsus žymiai ilgiau, nei pradžioje buvo tikimasi, ir...
Anykščių rajono Niūronių kaime įsikūręs Arklio muziejus jau beveik penkis dešimtmečius saugo tai, ką daugelis šiandien beveik pamiršo – glaudų žmogaus ir arklio ryšį, senąsias tradicijas, kaimo gyvenimo pulsą, kvepiantį ką tik iškepta duona ir žvangančiais pakinktais. Muziejaus vadovas Mindaugas Karčemarskas pasakoja, kad nuo 1978 metų, kai buvo įkurtas muziejus, jo misija išliko ta pati...
Kristina Petrauskė. Asmeninė nuotr. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė dalijasi įžvalgomis apie moterų vaidmenį krašto gynyboje, Lietuvos istoriją ir istorinės atminties formavimą. „Mano šventoji trejybė yra Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Borkevičienė. Tarpukario Lietuvoje buvo tik vienas teroro aktas ir jis buvo nukreiptas prieš Feliciją Borkevičienę, kuri kovojo už demokratines vertybes“, –...
Lietuvos šaulių sąjungos nariai Aukščiausioje Taryboje Sausio įvykių metu. 1991 m. VDKM Fotonuotraukų rinkinys, Fa-20707 Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius Lietuvos kariuomenės (at)kūrimas: pirmieji žingsniai Šiandien, kai abejojančių kariuomenės reikalingumu beveik nėra (tiesa, pastaraisiais metais diskusijos dėl kariuomenės reikalingumo bent viešojoje erdvėje suaktyvėjo), sunku įsivaizduoti, kad tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,...
Algimanto Žižiūno fotografija. Fotodokumentų skaitmenines kopijas saugo Lietuvos centrinis valstybės archyvas Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi...
Hypatija Šliūpaitė-Yčienė su vyru Martynu Yču. XX a. 3 deš. LCVA Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Balandžio 17 d. 132-ąjį gimtadienį minėtų Jono Šliūpo ir Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės jauniausioji dukra Hypatija Šliūpaitė. Tėvai savo jaunėlei davė vardą žymios senovės graikų mokslininkės, filosofės Hypatijos garbei. Hypatija gimė 1893 m....
Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas” Kauno geležinkelio stotyje, XX a. 3 deš. Geležimi klotas kelias kunigaikščiams Kol nebuvo geležinkelių, mūšiai trukdavo neilgai: arklių traukiamais vežimais atgabenti resursai kautynėms greitai išsekdavo. Geležinkeliai, tarsi žmogaus organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis aprūpinančios kraujagyslės, nuolatos tiekė ir pildė kariuomenes reikalingais syvais. XX a. pradžioje tai buvo esminis transportavimo kelias. Kokie...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai, 1993-2001 m. naudojantys „Terrängbil m/42 KP“ šarvuočius Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos...
Karstas Vytauto Didžiojo palaikams, 1933 m. Pagamintas Čekoslovakijoje. Po ilgų karo ir pokario kelionių dabar sugrįžęs į Vilniaus katedros bazilikos požemius. V. Jenciaus-Butauto nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, www.voruta.lt Lietuvą kartas nuo karto supurto politiniai – kultūriniai skandalai. Įvyksta todėl, kad Lietuva ilgus šimtmečius neturėjo savos valstybės ir jos piliečių interesų niekas nesaugojo ir neatstovavo. Šiandien galima...
Henry Lazarus Gaidis. S. Samsono nuotr. JAV lietuvių bendruomenės nario, žinomo kolekcininko, karo istorijos entuziasto bei Vilniaus miesto mecenato Henry Lazarus Gaidis sukaupta vertinga karinių artefaktų kolekcija atspindi gilų jo prisirišimą prie Lietuvos istorijos. Daugiau nei 50 metų kaupęs įvairiausius su Lietuvos istorija susijusius reliktus – galiausiai nusprendė juos padovanoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. „Laikui bėgant, tapo...
Karo mokyklos IX laidos karininkų išleistuvės, 1927 m. Pamaldos Karo mokyklos aktų salėje. Pirmoje eilėje (iš kairės): pirmas – gen. št. plk. Povilas Plechavičius (1890-1973), antras – krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas (1884-1960), trečias – Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), ketvirtas – Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860-1937) Greičiausiai šį barzdotą veidą savo...
Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
„Kardo“ žurnalas. 1938 m. „Šiandien pasirodo pirmojo Lietuvos karininkų žurnalo pirmasis numeris. Tai yra nepaprastas įvykis! […] Naujojo kariško žurnalo pasirodymas yra tai kultūrinė kariuomenės šventė.“ – taip lygiai prieš 100 metų kariško žurnalo „Kardas“ pasirodymą pačio pirmojo numerio sveikinimo žodyje apdainavo Karo mokslo draugijos pirmininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius. Redakcijos žodyje buvo prisimintas spaudos...
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejui UNESCO Mėlynasis skydas. Mindaugo Surblio nuotr. Mindaugas Surblys, Kultūrinės veiklos vadybininkas-muziejininkas, Jono Šliūpo muziejus, www.voruta.lt Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus pastatas pažymėtas skiriamuoju simboliu – „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Šis ženklas simbolizuoja stabilumą ir pusiausvyrą. Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo objektai, kuriems taikomas apsaugos...
Pirmo tomo 4 iliustracija Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinio saugotoja-kuratorė, www.voruta.lt Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvas pastaruosius kelerius metus gyveno įtemptu ritmu. Kraustymasis į laikinas patalpas, naujos ekspozicijos kūrimas, sugrįžimas į atnaujintas saugyklas iš muziejininkų pareikalavo susitelkimo, prireikė kolegų pagalbos pakuojant ir pervežant muziejines vertybes. Bet kartu tai buvo puiki proga susipažinti su kitais rinkiniais,...
J. Šliūpo Paminklo atidengimas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje (JAV), 1950 m. Iš kairės stovi: Valerija Ragauskaitė, Vytautas Jonas Šliūpas, Grasilda Šliūpienė, Saulė Gedminaitė. VU ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotrauka. F1-211 Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas, www.voruta.lt Šiandien Jonas Šliūpas (1861–1944) dažnai nustumiamas į Lietuvos istorijas...
Darius Zubrickas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti. Be ginkluotės, uniformų, kareivinių trūkumo, buvo dar vienas svarbus faktorius, galėjęs nulemti karių ryžtą – tai...
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir ilgaamžį miestą, kuriam lemta tapti kunigaikščio valdomos valstybės sostine… Graži ir didinga legenda, kuria galime rinktis tikėti ar ne. Užtat tikrai žinome, kad prieš 701 metus Vilnius buvo...
Paštu grąžintos dingusios skulptūrėlės. Mažeikių muziejaus nuotraukos Kultūros paveldo departamento specialistai, pernai viešai paskelbę Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kurį sudaro daugiau kaip 300 objektų, tikėjosi, kad toks žingsnis gali atnešti gerų rezultatų. Visuomenės, prekiautojų antikvariniais daiktais buvo prašoma atkreipti dėmesį, patikrinti, ar jiems atkeliavusi vertybė nėra dingusiųjų sąraše. Anksčiau informacija apie dingusias vertybes...
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...
Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...