Atvirukas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. spalio 6 d. „Dienos” Nr. 61, p. 7-8. atspausdinta paskutinė kelionės po Vakarų Europą Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Žemaituku iš Vakarų Europos”). Tad susipažinkime su paskutiniu kelionės etapu (kalba netaisyta): „1. Sudiev Austrija, Čekoslovakija ir tu vokiečių žemė. Vienoje žemaitukas gavo kiek tik geidė avižų...
Puškarnia, Radvilų rūmų griuvėsiai. M. Januševičiaus XIX a. pirmos pusės piešinys (pagal Pierre’o de Rossi 1790 m. piešinį), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parengta pagal: Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: „Mintis“, 2012. Ir pagal Birutė Rūta Vitkauskienė, „Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai“, Lietuvos istorijos institutas, 2010....
Vienos apžvalgos ratas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugsėjo 22 d. „Dienos” Nr. 59, p. 5-6. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Austrija ir raudonoji Viena” (Žemaituku po Vakarų Europą). Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „1. Bundesstaat Österreich. Taip žymima ant vyčnavai – balto stulpelio ties Neu-Negelberg. Niekieno netrukdomi,...
Mari Minjo (pranc. Marie Mignot, vadinta Claudine Françoise Mignot), parengta pagal: A.-M.-L. d’Orléans, Mémoires de Mlle de Montpensier, I d., XXX sk., red. A. Chéruel. Mari Minjo gimė valstiečių šeimoje ir dirbo siuvėja audinių parduotuvėje Grenoblyje. Būdama šešiolikos, ji patraukė karališkojo iždininko pavaldinio dėmesį. Jaunuolis įsimylėjo ir kreipėsi į savo viršininką, prašydamas padėti surengti vestuves....
Atvirukas. Praha, Karlo tiltas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugsėjo 15 d. „Dienos” Nr. 58, p. 5-6. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Žemaituku per Čechoslovakiją”. Autorius naudoja daug tarmiškų žodžių ir išsireiškimų. Čekoslovakiją vadina Čechoslovakija; čekus – čechais; Prahą – Praga. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „Kalnų pyragai....
Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugpjūčio 25 d. „Dienos” Nr. 55, p. 5. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Pomeranija–Berlynas (Žemaituku po Vakarų Europą)”. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „14. Pomeranijos plentu. Ar teko, skaitytojui, matyti Aukštaitiją su apvaliais kalnais, blizgančiais ežero veidrodžiais ir duobėtomis pievomis? Gerai. Atėmus Lietuvos...
Karaliaučiaus pilis. Virgilijaus Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugpjūčio 18 d. „Dienos” Nr. 54, p. 5. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Karaliaučius – aplink lenkų koridorių – Štetinas (Žemaituku po Vakarų Europą)”. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „8. Karaliaučius (Königsberg I Pr.) No, no benūgindami žemaituką prislinkome...
Francisco de Goya, „Inkvizicijos naktis“ fragmentas (apie 1810 m.), Nasjonalmuseet (Oslas). Wikimedia Commons / CC BY 4.0 Dalia Savickaitė, www.voruta.lt Ruduo vėl išsiveda šviesą. Apie buvusias dienas pasakoja tik vienur kitur išlikęs gėlės žiedas. Regis, kad ir jos užsimerkia artėjant vakarui, nes vis daugiau jėgos įgauna paslaptingi tamsos reiškiniai. Tamsos dalykus įžvelgiame prasčiau, o...
Virgilijaus Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalis grįžo į Europą. Baigus Nepriklausomybės karus, atkūrus ūkį ir pramonę atsirado domėjimasis įvairiomis šalimis. Įvairių valstybių piliečiai keliavo po Europą ar pasaulį. Nebuvo aplenkta ir Lietuva. Neatsiliko ir mūsų keliautojai. Vieni keliavo pėsčiomis, motociklais ar žemaitukais. Du Kauno gyventojai F. Andrusevičius* ir...
Juozapas Čechavičius, Sluškų rūmai Vilniuje, 1873 m. Šešiolikmetis bajoro sūnus ankstyvą rytą prabunda Sluškų rūmuose Vilniuje, išlenda iš po asmeninio baldakimo, užsimeta prabangų naminį chalatą ir ruošiasi dienai. Už lango tamsu, bet ant staliuko jau guli šviežias prancūziškas laikraštis. Po pusryčių jis diskutuos apie Europos politiką, per pietus sukirs penkis patiekalus, vėliau mokysis matematikos, geografijos,...
JAV prezidentas Johnas F. Kennedy susitinka su Amerikos lietuvių tarybos atstovais Baltuosiuose rūmuose, 1962 m. vasario 16 d. Iš dešinės pirmas – būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Abbie Rowe. White House Photographs. John F. Kennedy Presidential Library and Museum, Boston Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, 2025 m., nr. 3 Lietuvoje,...
Kauno geto orkestro nariai Michelis Hofmekleris, Borisas Stupelis, Šmaja Stupelis (žuvo Dachau). Už jų – trylikametis smuikininkas Yankale. Yad Vašem archyvo nuotrauka Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas, www.voruta.lt Kartais archyvuose aptinkami dokumentai leidžia iš naujo pažvelgti ne tik į istorinius įvykius, bet ir į žmonių likimus....
Leonidas Brežnevas, 1968 m. Commons.wikimedia.org/RIA Novosti / Yuriy Ivanov CC-BY-SA 3.0 Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Pasikėsinimai į pasaulio lyderius ar žymius politikus jau nieko nestebina. Kartais jie pakeičia valstybės raidą ir suteikia viltį permainoms. Pagal šį rodiklį iki šiol pirmumo niekam neužleidžia buvęs Kubos vadovas Fidelis Castro, į kurį kėsintasi nuo 200 iki...
Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...
Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ Olandų gatvėje – vienas tų pastatų, į kuriuos retas yra pažvelgęs kaip į architektūros kūrinį. Šiemet jis pirmą kartą įtrauktas į gegužės 16–17 d. vyksiančio festivalio „Open House Vilnius“ programą ir bus atvertas lankytojams. Istorikų teigimu, prieš daugiau nei 50 metų statytas išskirtinis ir tuo metu itin brangus pastatas nebuvo atsitiktinė...
Sulaikyta spirito ir dviračių kontrabanda. VR rinkinys Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Lietuvos pasienio policininkams, muitininkams teko ginti sienas nuo įvairiausių kontrabandininkų. Vieni nelegaliai gabeno įvairias prekes – spiritą, anodiją*, vaisius, gėrimus, cigaretes, žiebtuvėlius ir dar daugybė kitų prekių, kurios buvo paklausios bei buvo galima nemažai uždirbti. Tačiau didžiausia kontrabanda buvo plukdoma Baltijos jūra. Vyko nuožmi...
Doc. Martynas Jakulis. Arūno Sartanavičiaus nuotr. Kovo 24 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Martynas Jakulis papasakojo Vilniaus generalinės špitolės istoriją XVIII–XIX a. sandūroje. Pranešime mokslininkas paaiškino, kaip modernėjanti špitolė keitė visuomenės požiūrį į higienos normas ir pažeidžiamiausius miestiečius. Reformos medicinoje Anot M. Jakulio, generalinės špitolės idėja brendo ilgai. Nors pačioje XVIII a....
Šilutės miesto vaizdas. Dešinėje A. Vonbergo alaus darykla. XIX a. pab.– XX a. pr. Ignas Giniotis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas, istorijos žurnalas „Voruta“, nr.4, 2025 Miesto istoriją galima pažinti ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, žymius žmones, architektūrą, bet ir per kasdienybę – tai, kuo gyveno miestelėnai, kokiais amatais, verslais ar veiklomis užsiėmė, kuo...
Liejama stela Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus Rimanto Šulskio ciklo „FAUNA“ stelų. Ji atlieta vienoje prestižinių Europos meno liejyklų, kurioje liejamos ir pasaulinio garso menininko Salvadoro Dalí skulptūros. Tai reikšmingas žingsnis atkuriant septynių stelų ciklą, sukurtą Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadui Laisvės alėjoje – kūrinį, kuris buvo numatytas architektūrinėje vizijoje, tačiau dešimtmečius...
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia paskaityti istoriją, kaip vieną šaltą 1977-ųjų sausio dieną Vilniuje atsitiktinai susitikę kelių Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmakursiai, užsukę pasišildyti į Vilniaus centrinį paštą, sugalvojo pokštą, kardinaliai pakeitusi jų tolesnį gyvenimą. Jaunuoliai nukabinę pašte kabėjusį pasaulinio proletariato vado Lenino bareljefą, išsinešė jį...
Atrastos gotikinės kriptos vaizdas . Fot. aut. J. Bulhakas. 1931 m. (LVIA 1135-3-308 (11) Viktoras Jencius-Butautas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vytautas Didysis paliko ženklų pėdsaką lietuvių, lenkų, ukrainiečių istorijoje. Jo atminimo įamžinimui Vilniaus katedroje gali prieštarauti tik maskoliai. Ir kodėl mes XX ir XXI amžių sandūroje staiga pradėjome kalbėti apie Vytauto kultą ir Vytautą...
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia išsiaiškinti, kas ir kaip atsitiko, kad vienas ryškiausių, valstybei daug nusipelnęs diplomatas – Vaclovas Sidzikauskas – 1932 m. buvo apkaltintas korupcija, 1934 m. spalio mėnesį Kauno apygardos teismo nuteistas lygtine bausme, o dar po penkių mėnesių, 1935 m. balandžio viduryje, Apeliacinio teismo visiškai išteisintas. Bandysime iš naujo įvertinti „Sidzikausko bylos“...
JAV žmonės yra nusistatę prieš grobimą, nepaisant, ar tas grobimas būtų vykdomas tiesiogine jėga, ar jąja tik grasinant. Taip pirmajame „Amerikos balso“ eteryje, 1951 m. Vasario 16-ąją kalbėjo JAV užsienio reikalų viceministeris visuomenės reikalams. Jam antrino ir kiti. Nepaprastojo pasiuntinio JAV Povilo Žadeikio ir lietuvių kilmės JAV kongreso narys Danielius Floodas tikino, kad Lietuva...
Laikraščio „Dabartis“ (1917 m. birželio 2 d., Nr. 44, p. 1) faksimilė Doc. dr. Arūnas Vyšniauskas, www.voruta.lt Vasario 16-osios signatarai – moterų išdavikai? Lietuviškoje žiniasklaidoje imta kelti problemą, kodėl Vasario 16-osios nutarimą priėmusi Lietuvos Taryba buvo sudaryta vien tik iš vyrų. Sutinkami tokie teiginiai: „Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo istorija yra vienavyrių žanro klasika“,...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...
Hipodromas Kaune, Nemuno saloje. I. Girčio (1903–1989) nuotrauka. Saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apskaitos Nr.P-01980, matmenys 9×13, prieiga interneto naršyklėje: https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/305934 Edvinas Adukonis, kpd.lrv.lt Mums parašė istorikas, paveldo bičiulis Edvinas Adukonis. Jis asmenine iniciatyva ir pastangomis rado 1939–1940 m. Kaune buvusio hipodromo archyvo fragmentų. Tai paskatino patyrinėti hipodromo istoriją išsamiau. E. Adukonis šiuo atradimu nori...
Mažosios Lietuvos lietuvininkai. Vokietija, Leipcigas, 1870 Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1936 metų pabaigoje Klaipėdos dienraštyje „Vakarai” atspausdintas straipsnis apie Rusnės žvejų kelionę į Prūsijos sostinę Berlyną. Ši kelionė įvyko 1857 metų pradžioje. Jos metu Rusnės žvejų delegaciją turėjo priimti Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas (1797–1861). Bet tuo metu karalius dėl psichinės ligos buvo nušalintas nuo valdžios....
J. Gandurinas – generolas ir šventikas. Iliustracija iš laikraščio ,,Kardas“ Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Gyvenime daug netikėtumų. Prieškario spaudoje ieškodamas informacijos apie Trakų apskritį radau straipsnelį ,,Korpo vadas – pravoslavų šventikas“, atspausdintą 1934 m. Lietuvos karininkų laikraštyje ,,Kardas“. Tai istorija apie Joaną Ganduriną (rus. Иван Константинович Гандурин (1866–1946) Rusijos generolą, kuris buvo Semeliškių Nikolajaus Stebukladario cerkvės šventiku....
Išlikęs Teresdvario gyvenamasis namas Habil. dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Kunigas Antanas Pauliukas Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „TRIMITAS“ 1924 m. paskelbė straipsnį „Lietuvės valdė Rusiją“1. Jame rašyta, kad Rusijos imperatorė „Katryna I“ (Jekaterina I, B. J.) viešpatavusi nuo 1725 m. sausio 28 d. iki 1727 m. gegužės 6 d. Ji buvusi „lietuvio ūkininko Samuelio Sklauronskio duktė“....
Rusų įgulos cerkvės paradas ir Polangino gėrimų gamykla, 1907 m. atvirukas. Muziejaus fondai Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius, www.voruta.lt Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais...