Nuotraukos kairėje – restauravimo metu, viduryje – tokia skulptūra buvo rasta. Dešinėje – restauruota, atidengta gotikinė autentiška polichromija Parengė Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas Dešimt metų restauruotą paslaptingąją Laukžemio Madoną, kurios sukūrimas datuojamas 1420 m., šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Kazio Varnelio namuose (eksponuojama bus iki 2026 m. vasario 22 d.) Po to skulptūra keliaus...
Justinas Piliponis (dešinėje) ir brolis Vaclovas Piliponis (sušaudytas KGB rūmuose, palaidotas Tuskulėnuose) Ona Rasutė Šakienė, www.voruta.lt Justinas Piliponis gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus Kertauninkų kaime. Penkis metus mokėsi Kauno pirmojoje gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Vėliau lavinosi savarankiškai. Nuo 1926 m. Dirbo įvairiose Marijampolės, Kėdainių ir Kaišiadorių apskričių miškų...
Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų šeimoje. Būdama dešimties...
Achilo Bonoldžio fotografija. Konstantinas Kalinauskas, LVIA Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Konstantinas Kalinauskas nebuvo kilęs iš bežemių bajorų. Turint omenyje pačią Kalinovos herbo Kalinauskų giminę, būtent šios šakos Kalinauskai save kildino iš protėvio, kuris 1679 m. Bielsko teritorijoje įsigijo žemės kartu su Kalinovo dvaru, turėjusiu penkis ūkius. Bielsko žemė – Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki...
Laivas „Prinz Friedrich Wilhelm”/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, jog idėją Vilniuje pastatyti Tautos namus, kurie šviestų ir vienytų tautą, 1907 metais jau pačiame pirmame Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime, vykusiame Vilniaus Imperatoriškosios muzikos mokyklos didžiojoje salėje (Vilniaus g. 28), oficialiai iškėlė Jonas Basanavičius,...
Mato Šalčiaus atvykimo ir išvykimo iš gyvenvietės ekstremalios situacijos metu užsienio pasas. XX a. 4 deš. išduotas Šanchajaus policijos Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo pedagoginės veiklos dar carinės...
1902 m. A. Fialko fotoatvirukas. Šaltinis – LNM Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus patarėjas Vidas Mikulėnas (medžiaga surinkta bendradarbiaujant su LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus specialistais). Lietuvos geologijos tarnyba Vilnia – ne tik Vilniui vardą davusi upė, bet ir gyvas miesto istorijos bei geologijos liudytojas. Jos vingiuota vaga, gilūs slėniai ir per...
Debeikiečių sambūris prie ąžuolo. Justino Lingio nuotr. Egidijus Musteikis, www.voruta.lt Metų pradžioje istorinės publicistikos laidoje „Istorijos detektyvai“ vedėjas Virginijus Savukynas pasakojo apie Ginučių piliakalnį, kurį dažnai lankė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Susitikdavo su buvusiu Mintaujos gimnazijos klasioku Kirdeikių bažnyčios klebonu Juozu Breiva. 1934 m. piliakalnio viršūnėje savo 60-čio proga prezidentas pasodino ąžuolą. Vėliau šalia ąžuolo ...
Povilo Plechavičiaus kortelė iš „Arolsen” archyvo Virgilijus Lukošius, istorijos žurnalas „Voruta“ Nr.3, 2025 Kaip ten bebūtų, bet Plechavičiaus pavardė yra viena iš garsiausių Lietuvos pavardžių, bent jau XX amžiaus pirmoje pusėje. Vieni generolą Povilą Plechavičių garbina, kiti gal nekenčia, bet šįkart ne apie tai. Padidintas dėmesys tokiems išskirtiniams asmenims-herojams yra neišvengiamas. Generolo leitenanto veikla Lietuvoje...
Seinai Sigitas BIRGELIS, punskas.pl Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko...
Antanas Žmuidzinavičius. Tarp dangaus ir jūros Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt 1956 metų ankstyvas ruduo. Mums, Universiteto pirmakursiams arba „fuksams“, visai grupei pirmą kartą pasitaikė proga aplankyti Dailės muziejų. Tada jis dar buvo senojoje Vilniaus rotušėje. Ten tuo metu veikė jubiliejinė Antano Žmuidzinavičiaus (1876 – 1966) tapybos paroda. Koks buvo mūsų nustebimas, kai ekspozicijos gidu prisistatė...
Lietuvos kariuomenės garažai, XX a. 3-4 deš. Priekyje kairėje – britiškas „Leyland“ Pirmasis žinomas 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės sunkvežimis – 1919 m. birželį nupirktas 18 AG „Fiat“. Tą pačią vasarą nupirkti dar keli šveicariški „Arbenz“. Priėmimo akte nurodyta (kalba netaisyta): „mašinos padyrbtos iš neatatinkančios medžiagos ir tokių būdū tarnauti ylga laika ne gales“. Su laiku...
E.Goldman po deportacijos 1919 m. JAV kongreso bibliotekos nuotrauka. Foto iš Jewish Women’s Archive. https://jwa.org/media/goldmans-deportation-portrait> Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“. Kaunietė –...
Paminklas uždengtas Lietuvos trispalve. LNM nuotr. Prieš 91-erius metus visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vincui Kudirkai skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas. Kodėl šis paminklas žinomą skulptorių įklampino į skolas, kiek truko stebėtinai ilga tiesioginė radiofono iškilmių transliacija ir kaip ši visai Lietuvai švente tapusi akimirka kartu...
Išeivės iš Lietuvos Durbano mieste Pietų Afrikoje. Apie 1930 m. / Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija Juozapas Blažiūnas, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, www.archyvai.lt Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, kai į Lietuvą buvo pargabenta daugiau nei 800 kg įvairių ir iš Lietuvos traukiantis...
Eugenija de Bondi-Janušienė. Ne vėliau kaip 1934 m. lapkričio 2 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-9811, l. 52-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Lankydami įvairiose Lietuvos vietose dailiai restauruotus dvarus, girdime gidų pasakojimus apie architektūrines dvaro rūmų subtilybes, pažangius, geranoriškus dvarininkus, besirūpinusius dvaro darbininkų gerove ir...
Pomost spacerowy na morzu. Połąga. Fotografė Paulina Mongirdaitė. [1906?]. Iš Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondo Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Įvairiose šalies kultūros įstaigose saugomas Kauno gubernijos bajorų, herbo Wadwicz (Žuvų) atstovų, Mongirdų dukros, Paulinos Mongirdaitės (apie 1865–1924), švelniai artimųjų vadintos Pole, fotografijos paveldas. Iki šių...
Anykščių rajono Niūronių kaime įsikūręs Arklio muziejus jau beveik penkis dešimtmečius saugo tai, ką daugelis šiandien beveik pamiršo – glaudų žmogaus ir arklio ryšį, senąsias tradicijas, kaimo gyvenimo pulsą, kvepiantį ką tik iškepta duona ir žvangančiais pakinktais. Muziejaus vadovas Mindaugas Karčemarskas pasakoja, kad nuo 1978 metų, kai buvo įkurtas muziejus, jo misija išliko ta pati...
V. Nagevičiui priklausiusi rašalinė ir negatyvas, kuriame ji užfiksuota. Nufotografuota Krašto apsaugos ministerijos skyriaus ekspozicija. LKM archyvo nuotr. Įdomioji gegužės mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – rašalinė su senojo Karo muziejaus pastato akcentais. Jų, kaip matote, rinkiniuose saugomos net dvi. Taigi, bent jau nedidele apimtimi buvo paleista šių dailių rašalinių serijinė gamyba. Rašalinės...
Pirmosios lauko teniso aikštelės Palangoje architektu galėtų būti Birutės parko projekto autorius, garsus Europos kraštovaizdžio specialistas prancūzas Eduardas Fransua Andrė Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui www.voruta.lt XX a. pradžios Lietuvoje elegantiškasis tenisas plito per dvarų kultūrą. Šiuo sportu domėjosi išskirtinai aristokratai. Grafo Juozapo Tiškevičiaus pageidavimu 1900 m. Astravo dvare įrengta pirmoji...
Jevgenijus Šuklinas. J. Šuklino archyvas Dalia Savickaitė, istorijos žurnalas „Voruta” Nr. 1 (887) 2025 Utenos regiono apskrities gamtos grožis įvairiausioje literatūroje lyg medumi teptas… Visko čia gausu, bet jau ežerai gražiausi, giliausi, didžiausi, žuvingiausi. Retai kas parašo, kad ir žmonėmis gražūs bei turtingi tie ežerai. Spalio pirmąjį šeštadienį Lietuvoje minima Kūno kultūros ir sporto diena....
Istorikas Vaidas Banys. Gedimino Kartano nuotr. Kovo 10 d. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija istorikui Vaidui Baniui. Po premijos įteikimo istorikas prisipažino nustebęs, kad ji jam buvo paskirta bei kuklinosi: „Niekada nemaniau (nemanau ir dabar), kad tokio apdovanojimo esu vertas“. Kviečiame iš arčiau...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Punske yra Oskaro Milašiaus gatvė. Ne vienas yra girdėjęs apie šį lietuvių-prancūzų poetą, intelektualą, simbolistą ir mistiką, tačiau retas kuris galėtų papasakoti apie jo pranašystes. Garsiojo Viduramžių pranašo Mišelio de Nostradamo (Michel de Nostredame) pranašystės yra žinomos visame pasaulyje. Jos labai abstrakčios, laisvai pritaikomos įvairiems laikams ir įvykiams. Oskaro Milašiaus pranašystės buvo...
Lietuvos kariai prie šarvuočio „Landsverk 181“, 1936 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Šiandien trumpai prisiminkime XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. Tai buvo švedų kompanijos AB „Landsverk“...
Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...
Vysk. Motiejus Valančius. Epaveldas.lt nuotrauka Algirdas Almantas, www.voruta.lt Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų turtingo valstiečio šeimoje. Išėjęs Varnių seminariją, baigė Vilniaus universiteto vadovaujamą Vilniaus Vyriausiąją kunigų seminariją. 1828 m. Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas bažnytinės hierarchijos vietas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos...
KGB bylos. Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyrius. LYA nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau nekalbant net apie įžūlų Amerikos „karaliaus“ spaudimą Volodymyrui Zelenskiui ir diplomatijoje nepriimtinus akibrokštus, ateina vis įdomesnių naujienų. Jomis galima tikėti, galima ir ne, bet, kaip sakydavo propagandos vilkai, kiekviename anekdote ar paskaloje yra kruopelė teisybės. Kalbama, kad JAV...
Karstas Vytauto Didžiojo palaikams, 1933 m. Pagamintas Čekoslovakijoje. Po ilgų karo ir pokario kelionių dabar sugrįžęs į Vilniaus katedros bazilikos požemius. V. Jenciaus-Butauto nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, www.voruta.lt Lietuvą kartas nuo karto supurto politiniai – kultūriniai skandalai. Įvyksta todėl, kad Lietuva ilgus šimtmečius neturėjo savos valstybės ir jos piliečių interesų niekas nesaugojo ir neatstovavo. Šiandien galima...
J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kauno širdyje pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Dabartiniu adresu Rotušės a. 27 veikusį knygyną įsteigė garsusis kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934). Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų...
V. Svirskio kryžiai, atgabenti iš Surviliškio apylinkių į Karo muziejaus sodelį, XX a. 3-4 deš. Balio Buračo nuotrauka Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas pagaminti ir dekoruoti kryžių. Tai yra ir visas kryžiaus kelias: idėja, vieta ir meistras, kūrybinis procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas,...