Pirmosios lauko teniso aikštelės Palangoje architektu galėtų būti Birutės parko projekto autorius, garsus Europos kraštovaizdžio specialistas prancūzas Eduardas Fransua Andrė

Dainora KANIAVIENĖ, Palangos viešoji biblioteka, www.voruta.lt

XX a. pradžios Lietuvoje elegantiškasis tenisas plito per dvarų kultūrą. Šiuo sportu domėjosi išskirtinai aristokratai. Grafo Juozapo Tiškevičiaus pageidavimu 1900 m. Astravo dvare įrengta pirmoji cementinė lauko teniso aikštelė. O pirmoji lauko teniso aikštelė Palangoje 1901 m. suplanuota šalia grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų Birutės parke.

Apie tai sužinome iš Palangoje dirbusio gydytojo Ignaco Šwiętochowskio (lenk. Ignacy Šwiętochowski): „kurorto parke […] šiais metais ruošiama aikštė kroketui, tenisui, vaikų gimnastikai, „milžino žingsniams“ ir pan.“[1] Panašu, kad pirmosios lauko teniso aikštelės Palangoje architektu galėtų būti Birutės parko projekto autorius, garsus Europos kraštovaizdžio specialistas prancūzas Eduardas Fransua Andrė (pranc. Édouard François André).

Meno istorikė prof. Malgoržata Omilanowska (lenk. Małgorzata Omilanowska), remdamasi išlikusiu Birutės parko projektu, pastebėjo: „Miške aplink rūmus buvo iškirstos proskynos, kad pro rūmų langus vertųsi vaizdas į jūrą ir į tvenkinį su gražia sala. Pietiniame tvenkinio krante ant nedidelės kalvelės buvo įrengta apžvalgos pavėsinė, kalvelėje – ledainė, o kitoje pusėje buvo suplanuoti teniso kortai.“[2] Tikslesnę vietą nurodė grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių sūnus, Palangos garbės pilietis grafas Alfredas Tiškevičius. Remiantis grafo jo atsiminimais, teniso aikštelė buvo privati, skirta Tiškevičių šeimai ir jos svečių pramogai. Ten dabar yra žalia veja, bet, ją pakapsčius, galima atrasti plytmilčių liekanų.

                       Lauko tenisas Lietuvoje masiškai išpopuliarėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmieji lauko teniso, tuomet vadinto launtenisu, entuziastų būreliai nuo 1919 m. telkėsi Kaune. Sporto šakos infrastruktūra rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.[3] Palangoje lauko tenisas pradėtas žaisti nuo 1923 m., kai į kurortą gyventi ir dirbti atvyko jaunas pedagogas Mečislovas Gedvilas. 1925 m. Palangos progimnazijos mokytojas M. Gedvilas, padedamas mokinių, mokyklos kieme įrengė teniso aikštelę. Jis tapo pirmuoju teniso mokytoju, teniso paslapčių mokė Palangos vaikus iki 1927 m.

 1928 m. Palangoje surengtos teniso varžybos. Jas laimėjo Palangos progimnazistas, palangiškis Antanas Ragauskas. Įkvėptas brolio pergalės, nuo 1929 m. žaisti tenisą panoro ir jaunesnysis Antano brolis – vos aštuonerių Kazimieras. Tuomet jis slapčia pasiskolindavo brolio raketes ir eidavo pažaisti, kaip prisimena pats, į lauko teniso aikštelę, esančią Gedimino gatvėje. Pirmasis jo treniruočių porininkas – Jurgis Vaineikis. 1933 m. Ragauskų tėvas šalia jų namų Vydūno gatvėje išgrindė privačią lauko teniso aikštelę, kurią išnuomodavo Palangoje vasarojantiems teniso mėgėjams. Teniso kamuoliukus padavinėdavo mažieji Ragauskai: Kazimieras su seserimi Valerija. Vos sykį kurorte sutiktas profesionalus lauko teniso treneris iš Kauno atskleidė sportinį žaidimo žavesį ir visam gyvenimui Kazimierą įtraukė į lauko tenisą.[4] Nuo 1938 m. palangiškis K. Ragauskas metė mokslus Palangos progimnazijoje ir tapo profesionaliu sportininku. Jį pakvietė žaisti Klaipėdos „Švyturio” jaunių futbolo komandoje.  Futbolas, ledo ritulys tapo Kazimiero profesija, o tenisas – pomėgiu.

                      Teniso populiarumas Palangoje itin išaugo XX a. 4 dešimtmetyje. 1934 m. Palangoje įsteigtas teniso klubas. Jo veiklą, kaip ir kitų Lietuvos teniso klubų, koordinavo 1932 m. įsteigta Lietuvos teniso sąjunga. Ji derindavo teniso klubų varžybų tvarkaraščius, rūpinosi Lietuvos teniso sporto priėmimu į tarptautines Europos teniso organizacijas, infrastruktūros vystymu. Lauko teniso infrastruktūra Lietuvoje galėjo pasigirti tik kauniečiai ir palangiškiai. Nuo 1934 m. kurorte vykdavo tarpmiestiniai, tarptautiniai teniso turnyrai, čempionatai. Vasarotojai galėdavo stebėti geriausių Lietuvos teniso žaidėjų meistriškus setus, gėrėtis profesionaliomis sporto varžybomis. Teniso patrauklumu, reklamuodami poilsį kurorte, naudodavosi ir vilų savininkai. 1933 m. išleistame reklaminiame atviruke, kuriame pavaizduota vila „Jūraitė“, vilos privalumais nurodomi: jūros, miško, šiltųjų maudyklių artumas, telefonas ir tenisas.

Pirmoji aikštelė, tinkama tarptautinėms varžyboms, Palangoje įrengta 1933 m. Ji įrengta kaip Policijos sporto klubo sanatorijos „Palanga“ infrastruktūros dalis. 1933 m. pastatyta sanatorija buvo viena didžiausių ir moderniausių sanatorijų Palangoje. Naujoje Policijos sporto klubo sanatorijos aikštelėje įvyko pirmosios tarptautinės teniso varžybos Palangoje. 1936 m. kurorte įrengta dar daugiau teniso aikštelių. Jos atsirado netoli Dž. J. Simpsono g. Tikėtina, kad buvo atnaujinta K. Ragausko minėta teniso aikštelė, esanti Gedimino g., kurioje jis žaisdavo su J. Vaineikiu. Nuo 1936 m. teniso varžybos vyko Gedimino g. esančiuose teniso aikštynuose. Į Palangą vasaromis varžytis teniso aikštėse suvažiuodavo bemaž visas Lietuvos tenisininkų elitas: A. Remeikis, J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), seserys J. ir V. Ščiukauskaitės. Nuo 1934 m. turnyruose varžydavosi ir palangiškiai broliai A. ir K. Ragauskai.

Palangoje vykstantys teniso turnyrai sulaukdavo ir respublikinės spaudos dėmesio. Dažnai žinios apie varžybas atsidurdavo pirmuosiuose dienraščių puslapiuose. Pavyzdžiui, 1934 m. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad tarpmiestinis lauko teniso turnyras tarp Kauno ir Klaipėdos teniso klubų Palangos kortuose vyko liepos 14–15 dienomis. Iš viso buvo sužaista 12 žaidimų, iš jų 10 laimėjo kauniečiai.[5] Kitą savaitgalį, liepos 20–21 dienomis, Policijos sporto klubo sanatorijos aikštėje įvyko tarptautinės lauko teniso rungtynės tarp pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos tenisininkų. Rungtynės baigėsi 3:2 Lietuvos naudai. Sėkmingai pasirodė tenisininkas F. Giedrys. Tai buvo trečios lauko teniso žaidynės tarp šių dviejų valstybių Lietuvos sporto istorijoje, bet pirmosios, kuriose Lietuva iškovojo pergalę.[6] Palangoje vykusios rungtynės aprašytos pačiame pirmame respublikinio sporto leidinio „Sporto tribūna“ puslapyje. Pasidžiaugiama, kad lietuviams puikiai sekėsi ne tik teniso srityje, bet ir futbolininkai iškovojo pergalę prieš Latvijos sportininkus. Šios pergalės, korespondento nuomone, yra svarbus įvykis Lietuvos sporto istorijoje, įkvėpsiantis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.[7] Laikraščiuose detaliai aprašytos vieneto ir dvejeto varžybos, išvardinti žaidėjai, pakomentuotos jų sėkmių ir nesėkmių priežastys, vertintas techniškumas.

1935 m. liepos 14 d. vykusiose teniso rungtynėse Kaunas-Klaipėda užtikrintai rezultatu 8:1 ir vėl laimėjo Kauno teniso klubo tenisininkai. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad varžybos paliko malonų įspūdį, tapo atraktyvia pramoga Palangoje vasarojantiems poilsiautojams. Mėgaudamiesi geru oru, jie išvydo ne tik žaidynes tarp skirtingų miestų komandų, bet ir parodomąjį mačą, kuriame susitiko du stiprūs Lietuvos tenisininkai F. Giedrys ir A. Jakutis. Laimėjo A. Jakutis.[8] Liepos 26–29 d. Palangos Policijos sporto klubo sanatorijos teniso kortuose vyko Palangos teniso turnyras, kuriame rungėsi Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų miestų tenisininkai. Žaidynes tąkart apsunkino lietingas ir vėjuotas oras. Nepaisant to, rungtynėse jėgas išmėgino ir stipriausieji šalies tenisininkai, čempionai bei kiti. Įvyko daug įdomių setų. Tarp teniso žaidėjų tąkart buvo ir A. Smetonos sūnus Julius.[9]

1936 m. liepos 11–12 d. antrąsyk Palangoje vyko tarpvalstybinės Lietuva-Latvija lauko teniso rungtynės.[10] Rezultatu 3:2 pergalė atiteko lietuviams. Naudingiausi tenisininkai – A. Jakutis ir F. Giedrys. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad pirmoji žaidynių diena pritraukė daugelio kurorto smalsuolių dėmesio. Pasidžiaugta, kad lauko teniso varžybos įvyko Lietuvos teniso sąjungos rūpesčiu ir lėšomis naujai įrengtose teniso aikštėse (netoli Dž. J. Simpsono g.).[11] Šiuos teniso kortus ir juose vykusius draugiškus setus su tenisininku J. Smetona atsiminimuose mini ir palangiškis tenisininkas K. Ragauskas. Tąkart nugalėjo palangiškis.

1937 m. liepos 22 d. Palangos kurorte paskelbta savaitę trukusi Sporto šventė. Per ją suplanuoti dviejų sporto šakų turnyrai. Palangos hipodrome tarpusavyje varžėsi stipriausieji raiteliai, o teniso kortuose – pajėgiausi šalies tenisininkai. Deja, nuspėti pajūryje orų iš anksto praktiškai neįmanoma. 1937 m. liepos 25 d. tarptautinės lauko teniso rungtynės prasidėjo su lietumi ir be smalsuolių. Nors atvyko sportininkų iš Latvijos, Vokietijos[12], tačiau lietuje mirkstantys tenisininkai sudomino vos kelias dešimtis žiūrovų. Tai nustebino „Lietuvos Aido“ korespondentą, kuris reportaže aprašė ne tik tarptautinio lauko teniso turnyro rezultatus, bet ir pasidalino pastebėjimais: „Iš tiesų, Palanga keista vasarvietė: atrodo, kad čia nei dangus, nei malonūs vasarotojai nemėgsta sporto […]“.[13] O stebėtis, pasirodo, tikrai būta ko, nes įvyko tikrai įdomių setų, jaunasis tenisininkas Vaitkus iš Šiaulių nugalėjo Lietuvos teniso čempioną A. Remeikį. Tačiau Teniso sąjungos dovaną, pagrindinį turnyro prizą, tąsyk laimėjo V. Gerulaitis, nugalėjęs turnyro sensacija tapusį Vaitkų.[14] Vytautas Gerulaitis – vienas žymiausių ir pelnęs daugiausiai apdovanojimų  XX a. pirmos pusės lietuvių tenisininkų.

1938 m. vasarą Lietuvos sporto pasaulis ir jo aistruoliai gyveno pirmąkart vykusios Tautinės Olimpiados nuotaikomis. Į ją buvo įtraukti ir tenisininkai. Tuo metu, kai įprastai vykdavo teniso turnyrai Palangoje, 1938 m. vasarą Kaune ir Klaipėdoje varžėsi pajėgiausi lietuvių sportininkai iš įvairių šalių. Tačiau palangiškiai gyveno visai kitais rūpesčiais. Gegužę kilęs gaisras pelenais pavertė dalį miesto. Teko rūpintis miesto atstatymu, žaidynės, turnyrai nebebuvo aktualūs. Visa Palanga tapo viena didele statybų aikštele.

Apie 1939 m. vykusius teniso turnyrus duomenų aptikti nepavyko. Palangos teniso legenda K. Ragauskas mini, kad per Palangos sezono uždarymą jam teko tenisą pažaisti, tiesa, draugiškose rungtynėse, su Lietuvos teniso čempionu, pirmosios Lietuvos Tautinės Olimpiados laimėtoju V. Gerulaičiu. Pergalę tuomet iškovojo V. Gerulaitis.[15] 1939 m. rugpjūtį Palangoje organizuotos sportininkų stovyklos, skirtos sporto, sveikos gyvensenos populiarinimui, patirties keitimuisi.[16] Sporto stovykla vyko ir 1940 m. Joje dalyvavo ir tuomet jau profesionalus futbolininkas, palangiškis teniso aistruolis K. Ragauskas. Stovykla K. Ragauskui labai įsiminė. Nors tenisas tuomet buvo tik profesionalaus futbolininko pomėgis, tačiau su broliu Antanu pakviestas dalyvauti dvejeto varžybose su geriausiais šalies tenisininkais, neatsisakė. Rungtynes Ragauskai laimėjo. Palangiškis K. Ragauskas su tenisu nesiskyrė visą gyvenimą, aktyviai kortuose žaidė iki pat 1999 m. Paskutinį kartą rungėsi „Palanga Open – 1999“ turnyre. Sportininko vardui įamžinti 1995 m. Palangoje įsteigta K. Ragausko taurė. Kurorte vyksta teniso turnyrai K. Ragausko taurei laimėti. Dėl jos kasmet varžosi klubiečiai ir kviesti svečiai. 2010 m. K. Ragauskui (po mirties) suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas.

[1] ŠWIĘTOCHOWSKI, Ignacy. Połąga jako nadmorskie miejsce kąpielow.  Nowiny Lekarskie, 1901, nr. 5, p. 344–349.

[2] OMILANOWSKA, Małgorzata. Pabaltijo Zakopanė: Palanga Tyszkiewiczių laikais. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2014, p. 75.

[3] BALKUS, Mindaugas. Kauno istorija ir sportas (7): Lauko tenisas tarpukario Kaune (I). Kauno žinios. [interaktyvus] 2011 10 02 [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]. Prieiga internetu: https://kaunozinios.lt/naujienos/kauno-istorija-ir-sportas-7-lauko-tenisas-tarpukario-kaune-i_51075.html

[4] VIEDERYTĖ, Rasa. Kazimieras Ragauskas: „Ledo ritulys ir futbolas – mano profesija, tenisas – tik pomėgis“. Vakarinė Palanga, 2001, rugpj 25–28, p. 9; ZUBRAUSKAITĖ, V. Kazimieras Ragauskas: „Smetoninė, sovietinė ir dabartinė Palanga – visuomet graži“. Palangos tiltas, 2001, rugpj. 25–31, p. 5.

[5] Tarpmiestinis Kaunas-Klaipėda lauko teniso turnyras Palangoje. 1934.VII 14,15 d. Lietuvos Aidas, 1934, liep. 20, p. 7.

[6] Lietuva–Latvija 3–2. Lietuvos Aidas, 1934, liep. 23, p. 7.

[7] Prieš latvius 3:2 laimėjom! Sporto tribūna, 1934, liep. 25, p.1.

[8] Kaunas–Klaipėda 8–1. Lietuvos Aidas, 1935, liep. 15, p. 1.

[9] Palangos teniso turnyras. Lietuvos Aidas, 1935, rugpj. 2, p. 8.

[10] Lietuva–Latvija 1–1. Lietuvos Aidas, 1936, liep. 12, p. 3.

[11] Lietuva Latvija 3:2. Lietuvos Aidas, 1936, nr. 315 (2932), p. 1.

[12] Palangoje prasidėjo sportinė savaitė. Lietuvos Aidas, 1937, liep. 23, p. 1.

[13] Tarptautinis teniso turnyras Palangoje. Lietuvos Aidas, 1937, liep. 25, p. 4.

[14] Mūsiškių lamėjimai Palangoje. Lietuvos Aidas, 1937, liep. 26, p. 1.

[15] VIEDERYTĖ, Rasa. Kazimieras Ragauskas: „Ledo ritulys ir futbolas – mano profesija, tenisas – tik pomėgis“. Vakarinė Palanga, 2001, rugpj. 25–28, p. 9.; ZUBRAUSKAITĖ, V. Kazimieras Ragauskas: „Smetoninė, sovietinė ir dabartinė Palanga – visuomet graži“. Palangos tiltas, 2001, rugpj. 25–31, p. 5.

[16] Rytoj baigiasi įsirašymas į sportininkų stovyklas. Lietuvos Aidas, 1939, liep. 18, p. 3.