Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
2024 m. balandžio 25 d. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už Lietuvos laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką pagerbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai. Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai gimė P. Cidzikas. Prie paminklo Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, kur amžinybėje ilsisi P. Cidzikas,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Paroda apie Dalelę Dirsytę. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas Kaunas, www.voruta.lt Savaitgalį Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje, vyko konferencija, skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos ypatumus. Konferenciją organizavo Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma. Konferencijoje pranešimus skaitė kun. Andrius Končius („Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane...
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Kviečiame į režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymą, kuris vyks 2024 m. balandžio 17 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Renginyje dalyvaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Laptevų tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas ir filmo režisierius Justinas Lingys. Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi...
Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka. Jolantos Gudelienės nuotr. Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka, kurios metu vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu parengto dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. 2023 m. gegužės 31 d. sukako 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė www.voruta.lt Mirus Laisvės kovų dalyvei, politinei kalinei, Laisvės premijos laureatei, sesei NIJOLEI SADŪNAITEI (1938-2024), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Nijolės patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos sąjūdis Nuotraukos iš asmeninio dr. Raimundo Kaminsko...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
„Kaip galima pasitikėti valdžia, kuri 1941 m. čiupo šimtus tūkstančių žmonių ir, nepateikdami kaltinimų, trėmė į Sibirą. Tai daroma ir dabar – taip pat vyksta masiniai areštai ir trėmimai į lagerius.“ (iš arkivyskupo Mečislovo Reinio tardymų medžiagos) 2024 m. kovo 27 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Vilniaus...
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...
Minėjimo akimirka 2024 m. kovo 9 d. Alytaus rajone, Kalesninkų miške, prie Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerio, buvo paminėtos Lietuvos partizano Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir jo vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, LRS nariai Laurynas Kasčiūnas ir Juozas Baublys,...
J. Lauriūnas pirmasis Linkmenų tikybos mokytojas. Apie 1990 m. Iš svetainės linkmenys.info Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Jonas Lauriūnas gimė 1924 m. kovo 8 d. Kauno aps. Raudondvario vls. Šilelio k. Mokėsi Raudondvario mokykloje, po to 1939–1944 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Čia tikybą jam dėstė žymus jėzuitas Karolis Garuckas, filosofiją bei teologiją studijavęs Vokietijoje...
Partizanų raportas Poetas-išdavikas: partizanų nužudymo operacija „MGB agentams Kostui Kubilinskui-Varnui (garsiam sovietiniam poetui) ir Algirdui Skinkiui-Rytui išdavus apygardos vadavietę, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Daugų vls. Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų. Viename –...
2024 m. kovo 9 d., šeštadienį, 11 val., organizuojamas 75-ųjų mirties metinių minėjimo renginys partizanų žūties vietoje Alytaus rajone Žemaitėlių kaime (paminklo Žaibo žūties vietoje koordinatės X: 6092385; Y: 503401; 220 kelio koordinatės, kur įėjimas į mišką link paminklo 54°25’08.4″N 24°11’46.1″E („Google Maps“ nuoroda https://maps.app.goo.gl/c8R38kTEEk7nk6aB7) Renginyje dalyvaus Lietuvos partizanų artimieji, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo...
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Ernesta, partizano Juozo Astrausko-Žaibo anūkė, www.pozicija.org 2023 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, kaip visada, nutariau aplankyti savo giminaitę vienuolę ses. Monikutę Gavėnaitę – nuvežti savos gamybos sulčių, kitų lauktuvių. Visada buvo gera aplankyti ją Monsinjoro Alfonso Svarinsko bute. Monikutė buvo ištikima šios istorinės vietos saugotoja. Jos prižiūrimi Monsinjoro namai buvo tikras muziejus, kuriame...
Ana Luisa Monse. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, kovojančios Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios Anos Luisos Monsės (Ana Luisa Monse) kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje. Man pasisekė. Pasisekė, kad kaip artimiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją man nereikėjo važiuoti į...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Petras Plumpa Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime Vilniuje. 1958 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 2, l. 6 ap. P. Plumpa (g. 1939 m.) dirbo elektromonteriu „Lietuvos energijos“ statybos montavimo valdyboje. Priklausė pogrindinei organizacijai „Laisvę Lietuvai“, kūrė antisovietinius eilėraščius ir dainas,...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
Jonas Dapkūnas su žmona Konstancija, XX a. 7-as dešimtmetis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šiais metais savaitgaliais siūlome pasakojimus apie Lietuvos šviesuolius – paprastus, mažai kam žinomus, bet savo darbais atsidavusius Tėvynei žmones. Tai ištraukos iš prieš 43 metus rašytų Sūduvos savanorio, tremtinio, leidėjo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Jono DAPKŪNO prisiminimų, kurie prieš penkerius metus buvo...
Bendrai nuotraukai sustojo apdovanotieji ir jų artimieji Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai. Apdovanojimai skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo...
Andrius Vaišnys. Asmeninė albumo nuotr. Prof. dr. Andrius Vaišnys Atėjo laikas atsisveikinti su Albinu Kentra (1929 – 2023), puoselėjusiu Miško brolių namus ne tik kaip pastatą – ir kaip gilią pokario herojų atmintį. Ši metafora atėjo į galvą dar tada, kai Brolių draugijai buvo iškilęs pavojus, jog patalpos Vilniuje bus atimtos. Visas tas apsimestinis neva...
Donatas Želvys filme „Poetas“ Šių metų pradžioje kino teatrus praūžusį ir eilę apdovanojimų susižėrusį filmą „Poetas“ netrukus galės išvysti dar daugiau žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Srautinių transliacijų platforma HBO šią kino juostą įtraukė į savo filmų katalogą. Anot filmo komandos, kurios gretose – Europos mastu ką tik įvertinta prodiuserė Uljana...
2019 metų Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. 2020 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, politinio kalinio, pedagogo, Sąjūdžio metraštininko, Laisvės premijos laureato Albino Kentros mirties. Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko ryškios asmenybės...
Dr. Ramundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. lapkričio 24 d. Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Minėjimo dalyviai prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK’o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą Klemensą Brunių...
K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...
Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių...