Su ypatingai didele vertybe ‒ vakarietiškos muzikos plokštele! Iš kairės: Lionginas Leščinskas-Leščius, Aleksandras Jegorovas-Džyza (1952‒2014), Alvitas Taunys-Guru (1949‒1979), Valerijus Viksmanas-Fikusas. 1970‒1972 m. Sovietinėje juodojoje rinkoje vakarietiškos muzikos plokštelė kainavo maždaug pusę vidutinio SSRS piliečio atlyginimo, o kartais net ir daugiau. Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis...
Alkas Paltarokas. Mato Vaišnoro nuotr. Pavasaris ir vasara – tai tie sezonai kai Lietuvoje užsiimti žygiavimo veiklomis tampa ypač patogu, o įvairūs organizatoriai kviečia prisijungti prie Laisvės kovų, partizanų tematika žygių formato veiklų visoje šalyje. “Juk žygiai Lietuvos partizanų tema yra visapusiškai, labai naudingi ar jie butų paprasti pusdienio, ar ilgesni praturtinti programomis pagal dalyvių...
Z. J. Tamakauskas apdovanotas Vilniaus universiteto Atminties diplomu. Vilnius, 2021 04 01. Aldonos Grigaitienės nuotr. Iš Z. Tamakausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Būsimasis rezistentas Zigmas Juozas Tamakauskas gimė 1936 m. balandžio 30 d. Kudirkos Naumiestyje (Šakių aps.). patriotiškoje Juozo ir Onos Tamakauskų šeimoje. Mama buvo aktyvi katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ narė, tėvas...
Enkavedistai puola ką tik susprogdintą partizanų bunkerį. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip aštuoniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų...
Partizanų leidinys „Laisvės varpas” Balandžio mėnuo Lietuvos partizaninio karo istorijoje žymi ne tik konkrečias datas, bet ir esminius lūžius, nulėmusius viso ginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai laikotarpis, kai partizaninė kova įgavo aiškesnę struktūrą, politinę viziją ir valstybingumo tęstinumo suvokimą. Šiandien, žvelgdami į praeitį, galime aiškiau suprasti, kodėl būtent balandis tampa simboline ašimi, aplink kurią sukasi vienas...
Memorialinis akmuo represuotiems latviams, lietuviams ir estams Tomske. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, reaguodamas į 2026 m. balandžio 19 d. Tomske (vakarų Sibiras, Rusijos Federacija) sunaikintą „Gedulo akmenį“, konstatuoja, kad tai ne pavienis atvejis, bet sisteminės ir nuoseklios istorinės atminties naikinimo politikos žingsnis. 2026 m. balandžio 19 d., anksti ryte, Tomsko...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Balandžio 2 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvės Livijos Šiugždienės (1946–2022) dokumentų ir nuotraukų parodos atidarymas. Istorijos šaltiniai liudija, kad Livija Šiugždienė gimė 1946 m. liepos 8 d. Kaune. Livijos tėvas Bruno Šidlauskas (tikroji pavardė Bruno de...
Macikų karo belaisvių stovykla. 1963 m. Fotografavo V. Pupšys Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos posėdyje pritarta valstybinio lygmens Macikų buv. lagerių muziejaus valdymo modeliui. Įgyvendinant šį modelį šiuo metu Šilutės Hugo Šojaus muziejaus valdomą Macikų lagerių objektų kompleksą pasiūlyta perduoti Kauno...
Prie žuvusių lietuvių karių Memorialo. Misijos vadovo pavaduotojas Denesas Andrasas Nagis (kairėje), Vengrijos ambasadorius J. E. p. Janošas Beresas ir Zigmas Tamakauskas. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, 1956 m. įvykių dalyvis, www.voruta.lt Šiandien daugelio valstybių akys nukreiptos į Vengriją, esamą ir būsimą tos šalies politinę būklę, kurią...
„Samanomis sąmoningi“ – tokiu šūkiu jau trečius metus lietuviai kviečiami žygiuoti partizanų takais, prisiminti kovas už laisvę ir kartu švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, organizuojama Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos šaulių sąjunga, šiemet peržengia nacionalines ribas ir tampa tarptautiniu reiškiniu – žygiuoti kviečiama ne tik Lietuvoje, bet...
Prof. Dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos “Baltijos Aljansas” pirmininkas, „Inter-Asso“ prezidiumo narys, LPKTS tarybos ir valdybos narys, www.voruta.lt Ne visi galime daryti didelius darbus. Bet galime daryti mažus darbus su didele meile.“ (angl. „Not all of us can do great things. But we can do small things with great love.”) Motina...
Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė. www.mazeikiai.lt nuotr. Albertas Ruginis, Mažeikiai, www.voruta.lt Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip pat vengiantys tarnauti...
Organizatorių nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ prezidentas, LPKTS Tarybos ir valdybos narys, „Inter-Asso“ prezidiumo narys, www.voruta.lt Asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ ištakos, nūdienos raida ir ateities perspektyvos“ Gdanske 2026 m. kovo mėn. 27 d. įvyko Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ (toliau tekste Aljansas) konferencija, skirta Aljanso...
Laima Švedaitė, partizano ir politinio kalinio Antano Švedo dukra. 2026 m. kovo 11 d. Kai perskaičiau šviesios atminties Vlado Terlecko knygą „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944-1953. Mitai ir tikrovė“, pirmiausia užplūdo gilios padėkos jausmas. Atrodytų, kodėl jis, pagal išsilavinimą ekonomistas, mokslininkas to darbo apskritai ėmėsi, juk esant geru savo srities specialistu ir intelektualu yra ne...
Mykhailo Dunakovskiy iliustracija Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet...
Olgos Posaškovos/Seimo kanceliarija nuotr. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, komisijos narys Vytautas Sinica ir Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Laurynas Kasčiūnas dalyvavo 1949 m. kovo 25–28 d. masinio Lietuvos žmonių trėmimo į Sibirą „Bangų mūša“ („Priboj“) 77-ųjų metinių minėjime. 1949 m. kovo 25–28 d. trėmimų operacijos „Bangų mūša“ („Priboj“)...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą...
Genovaitė Šakalienė (centre) Lietuvos Laisvės Lygos organizuotame antisovietiniame mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo. Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Iš G. Šakalienės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Būsimoji rezistentė Genovaitė Laurinskaitė gimė 1956 m. kovo 21 d. Irkutsko sr. Zimoje tremtinių Domo Laurinsko ir Onos Vismantaitės-Laurinskienės šeimoje. Jos močiutė Ona Laurinskienė (g. 1889...
Prof. Juozas Skirius. vdu.lt nuotr. Juozas Skirius, VDU Švietimo akademijos profesorius ir Lietuvių išeivijos instituto mokslininkas, www.voruta.lt Žmonių migracija – natūralus reiškinys nuo pačių seniausių laikų. Tautos, gentys, pavienės grupės ar atskiri asmenys kėlėsi iš vienos vietos į kitą ieškodami geresnių sąlygų gyvenimui, verslams, prekybai. Buvo ir priverstinė migracija – vergų prekyba arba bėgimas...
Kun. Marius Talutis su svečiais Kun. Mariaus Talučio pamokslas, pasakytas 2026 m. Kovo 11-ąją Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje meldžiantis už Lietuvos Laisvės kovotojus, monsinjorą Alfonsą Svarinską, partizanus, mirusius Nepriklausomybės akto signatarus ir mirusius parapijiečius Nuoširdžiausiai sveikiname visus svečius, atvykusius paminėti Kovo 11-tosios iškilmę. Šiandien prisimename kovojusius už Lietuvos Laisvę. Prisimename monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuris...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Juozas Urbšys, 1989 m. Kiek 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų vėl laisvos Lietuvos televizijai yra davę interviu? Juozas Urbšys yra davęs. Ir šiandien jam sukanka 130 metų. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas gimė Šeteniuose 1896 m. kovo 12 d. J. Urbšys buvo vienas...
Laisvės lygos mitingas Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. Iš ciklo „Sąjūdis” ©Lietuvos fotomenininkų sąjunga, autorius M. Baranauskas, panaudojimo teisės CCBYNCND Kovo 11-oji Lietuvoje žymi vieną svarbiausių modernios valstybės istorijos momentų – 1990 m. paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tačiau ši data neatsirado staiga. Ji buvo ilgo ir sudėtingo kelio rezultatas – dešimtmečius trukusio pasipriešinimo, laisvės...
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia paskaityti istoriją, kaip vieną šaltą 1977-ųjų sausio dieną Vilniuje atsitiktinai susitikę kelių Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmakursiai, užsukę pasišildyti į Vilniaus centrinį paštą, sugalvojo pokštą, kardinaliai pakeitusi jų tolesnį gyvenimą. Jaunuoliai nukabinę pašte kabėjusį pasaulinio proletariato vado Lenino bareljefą, išsinešė jį...
Asociatyvi Pexels/Bernyce Hollingworth nuotr. Albertas Juška, Klaipėda, www.voruta.lt Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s...
Į Chabarovsko kraštą ištremtą Balį Gajauską aplankė žmona Irena ir dukra Gražina. Fotografuota prie Ochotsko jūros 1987 m. Iš svetainės kauno.diena.lt Birutė Burauskaitė, LGGRTC Minime Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko gimimo šimtmetį – ilgiausiai iš visų Lietuvos politinių kalinių, net 37-erius metus kalinto SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. Balys Gajauskas...
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Balys Gajauskas buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus kameroje. Vilnius, Gedimino pr. 40. 1991 m. Pauliaus Lileikio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-108214 Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Šiemet minime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, Tarptautinės taikos ir...
Areštuoto Edvardo Buroko nuotrauka. 1952 m. spalio 4 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų „Homine historiarum ignari semper sunt pueri“ (Žmonės, kurie nepažįsta istorijos, visada lieka vaikais) Jonas Burokas, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt 2025 m. rugsėjo pradžioje iš Ukmergės laidojimo namų, gausiai susirinkę artimieji, draugai, pažįstami, bendražygiai su vėliavomis,...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Viršuje viduryje – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Tradicinėje XX a. Lietuvos istoriografijoje paprastai išskiriamas Vasario 16-osios signatarų Lietuvos nepriklausomybės aktą 1918–aisiais pasirašiusiųjų dvidešimtukas. Vis dėlto,...
Filmo stop kadras Artėjančios Vasario 16-oios proga lietuvių ginkluoto pasipriešinimo patirtis liudys dienoraštis – bus pristatytas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atminimui skirtas autentiškas dokumentinis filmas „Mes nugalėjome mirtį“. Bendradarbiaudamas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru filmą kūrė už partizaninio karo dokumentiką Adolfo Ramanausko-Vanago premija apdovanotas režisierius Algis Kuzmickas. Naujo dokumentinio filmo premjera – nuoseklus Lietuvos...
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ženklas (partizanų sukurtas ženklas). e-partizanų archyvas Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt 1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar – Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Talačkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Užpuolimo metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo...