Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
2024 m. balandžio 25 d. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už Lietuvos laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką pagerbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai. Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai gimė P. Cidzikas. Prie paminklo Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, kur amžinybėje ilsisi P. Cidzikas,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Šiame pastate dirigentas H. Perelšteinas gyveno dešimtmetį. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Balandžio 25 d. Kaune, Vytauto pr. 58, buvo atidengta atminimo lenta, skirta berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui prof. Hermanui Perelšteinui (1923-1998). Šis choras tapo išskirtiniu Lietuvos kultūriniu reiškiniu, paskatinusiu kitų berniukų chorų kūrimąsi, o jį...
Prie paminklo pasieniečiams. R. Neniškienės nuotr. Rūta Neniškienė, Linkmenys, www.voruta.lt Balandžio 20 dieną Linkmenyse, Ignalinos rajone įvyko tarpukario pasienio policininkų palikuonių ir pasienį saugojusių veteranų susitikimas bei Pasienio policijos 100-mečio minėjimas. Į šeštąjį susitikimą, tradiciškai suorganizuotą tarpukario pasieniečių istorijos tyrinėtojo, tritomio „Parubežys ir parubežiniai“ (2018 m., 2022 m.) autoriaus Antano Žilėno, susirinko svečiai: garbaus amžiaus...
Po II pasaulinio karo mokykla įkurta Vilkiškių dvare. Iš pradžių buvo aštuonmetė, vėliau – pagrindinė. 2008 m. mokykla uždaryta. 2024 kovo mėnesį renovuotas dvaras uždegė. Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr. Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt Tai buvo 1986-ieji metai. Dirbau Lietuvos švietimo ministerijoje ir kuravau lietuvių kalbos ir literatūros mokymą. Teko tikrinti šio dalyko...
Paroda apie Dalelę Dirsytę. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas Kaunas, www.voruta.lt Savaitgalį Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje, vyko konferencija, skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos ypatumus. Konferenciją organizavo Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma. Konferencijoje pranešimus skaitė kun. Andrius Končius („Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Kubanės kazokų choras Panevėžyje. 1929 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 23489/3, l. 283-7, 283-7 ap. 1929 m. Panevėžyje koncertavo Kubanės kazokų choras. Šio choro pirmtakas Kubanės kazokų karinis choras buvo įkurtas 1811 m. Jekaterinodare (dabar Krasnodaras). 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Kubanės regioną choras buvo išvaikytas. Dėl gresiančio raudonojo...
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., penktadienį, 16.00 val., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė. Parodos atidarymą...
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Kviečiame į režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymą, kuris vyks 2024 m. balandžio 17 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Renginyje dalyvaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Laptevų tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas ir filmo režisierius Justinas Lingys. Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi...
Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka. Jolantos Gudelienės nuotr. Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka, kurios metu vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu parengto dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. 2023 m. gegužės 31 d. sukako 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė www.voruta.lt Mirus Laisvės kovų dalyvei, politinei kalinei, Laisvės premijos laureatei, sesei NIJOLEI SADŪNAITEI (1938-2024), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Nijolės patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos sąjūdis Nuotraukos iš asmeninio dr. Raimundo Kaminsko...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
„Kaip galima pasitikėti valdžia, kuri 1941 m. čiupo šimtus tūkstančių žmonių ir, nepateikdami kaltinimų, trėmė į Sibirą. Tai daroma ir dabar – taip pat vyksta masiniai areštai ir trėmimai į lagerius.“ (iš arkivyskupo Mečislovo Reinio tardymų medžiagos) 2024 m. kovo 27 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Vilniaus...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kviečia paminėti masinių gyventojų trėmimų Priboj („Bangų mūša”) 75-ąsias metines. Renginys vyks 2024 m. kovo 27 d., trečiadienį 12:00 val. Minint 1949 metų trėmimų 75-metį, bus aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g.11, Vilnius)....
„Kalinausko forumas“ Seime. Č. Iškausko nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, Vilnius, www.voruta.lt Penktadienį Seime surengtas vadinamasis Kalinausko forumas išsiskyrė svečių gausumu, pranešėjų politine ir geografine įvairove ir, kaip bebūtų keista, įdomumu. Juk pripažinkime, kad daugelis panašių diskusijų neatsikrato formalumo, nykumo ir žiniasklaidos ignoravimo. Šįkart renginį vedęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pasistengė, kad...
2024 m. kovo 25 d. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo dvaro kieme (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus pristatoma paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“, skirta vienai iš sovietinių masinių žudynių vietų Gudijoje – Kabyliakų kalnui. Šia paroda siekiama parodyti, kad Gudija, kaip lietuviai vadino Baltarusiją, tiek pat...
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Maršrutu Marijampolė – Kaunas pradėjusi kursuoti J. Dapkūno mašina K-25 Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šeštadienio skaitymuose – vienuoliktoji ištrauka iš Jono DAPKŪNO prisiminimų. Joje paaiškėja, kad šis Sūduvos šviesuolis jau imasi ir savo verslo, tampa svarbus Marijampolės apskrities veikėjas, apie kurį rašo tuometinis verslininkų leidinys „Verslas“. Parengė Česlovas Iškauskas. Kaip tapau tikru verslininku Nuo 1926 iki...
Atminimo lenta Vilniuje, Gedimino prospekte, ant buvusio Šv. Jurgio viešbučio sienos, kur 1939 m. veikė LR Generalinis konsulatas. Čia istorikų manymu buvo išduota apie 1000 gyvybės vizų. Ernestas Lukoševičius, JAV, www.voruta.lt Šiandien Lietuva pagerbia žydų gelbėtojus. Siūlau Jums stabtelėti Vilniuje, Gedimino prospekte ir pagerbti dr. A. Trimaką ir jo bendražygius, kurie, prasidėjus II pasauliniam karui,...
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 2024 m. kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“. „Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją...
Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...
Minėjimo akimirka 2024 m. kovo 9 d. Alytaus rajone, Kalesninkų miške, prie Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerio, buvo paminėtos Lietuvos partizano Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir jo vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, LRS nariai Laurynas Kasčiūnas ir Juozas Baublys,...