Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Sovietų okupacija
Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų
Įrašas

Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų

2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?

Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/).  Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje
Įrašas

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje

Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų  kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo  itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos  gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie  bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei,  apginti  savo šeimas, turtą ir  sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to  kaimo  gyventojus ilgą laiką...

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas
Įrašas

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta
Įrašas

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...

Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Įrašas

Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas

Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė, www.voruta.lt Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio...

Vilniuje – susitikimas su Lenkijos istorinės atminties saugotojais
Įrašas

Vilniuje – susitikimas su Lenkijos istorinės atminties saugotojais

2023 m. sausio 19 d. į Lietuvą su darbo vizitu buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Nawrockio vadovaujama darbuotojų delegacija. Ji susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe. Tokio pobūdžio susitikimas su Lenkijos tautos atminties instituto vadovais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje vyko pirmą kartą....

Laisvės  gynėjų  dienos   išvakarėse – nauja knyga „Laisvės kronikos“
Įrašas

Laisvės  gynėjų  dienos   išvakarėse – nauja knyga „Laisvės kronikos“

Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės  gynėjų dienos  išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje  įvyko Ingos Stepukonienės  sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas.  Knygos  autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi  už mokslinę veiklą aktyviausio  VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....

V. Čmilytė-Nielsen: „Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti“
Įrašas

V. Čmilytė-Nielsen: „Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti“

GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...

Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji  – mūsų išbandymas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji  – mūsų išbandymas

Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...

Zigmas Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatinis piešinys Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos  Katalikų Bažnyčios Kronikos, Romo Kalantos aukos jubiliejinės ir kitos įsimintinos datos,  ne vienam praplėtusios  akiratį, sustiprinusios  mūsų Atmintį, pažadinusios norą...

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas
Įrašas

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas

Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...

Sausio 13-osios memorialas vėl bus atvertas visuomenei
Įrašas

Sausio 13-osios memorialas vėl bus atvertas visuomenei

Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams vėl bus atvertas Seimo Sausio 13-osios memorialas, kuris buvo remontuojamas nuo 2021 m. rudens. Atnaujintą memorialą Sausio 13-osios aukoms atminti ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti sausio 12 d. nuo 15 iki 21.30 val. ir sausio 13 d. nuo...

Seimo lankytojų centras parengė programą vaikams, šeimoms ir koncertą bei susitikimą centro lankytojams
Įrašas

Seimo lankytojų centras parengė programą vaikams, šeimoms ir koncertą bei susitikimą centro lankytojams

Plakatas iš virtualios parodos „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“ / Organizatorių nuotr. Laisvės gynėjų dienai paminėti sausio 12–13 dienomis Seimo lankytojų centras parengė programą vaikams, šeimoms ir koncertą bei susitikimą centro lankytojams. Sausio 12 d. 10–11 val. ir 11–12 val. vyks nuotaikingos edukacijos – kūrybinės valandėlės mažiesiems, viktorina, filmų peržiūros, bus...

Laisvės gynėjams pagerbti – atvirų durų dienos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
Įrašas

Laisvės gynėjams pagerbti – atvirų durų dienos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2023 m. sausio 12 ir 13 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bus atviras visuomenei. Šiomis dienomis nuo 10 iki 18 val. Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės nemokamai aplankyti muziejų, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs KGB vidaus kalėjimas. Lankytojai turės galimybę apžiūrėti mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, ekspozicijas, kurios...

Jonas Maksvytis: 1991 m. sausio įvykiai atsitiko šalia – gatvėje, kieme, su tikrais žmonėmis
Įrašas

Jonas Maksvytis: 1991 m. sausio įvykiai atsitiko šalia – gatvėje, kieme, su tikrais žmonėmis

Jau ateinantį penktadienį, sausio 13-tą dieną, Lietuvos kino teatruose pasirodys Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos vaidybinis ilgametražis filmas „Sausis“ (rež. Viesturs Kairišs). „Sausis“ – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus ir Baltijos šalių likimus. 1991-ieji Latvijoje. Devyniolikmetis Jazis ir jo draugai Ana ir Zepas – būsimieji...

Mariaus Kundroto knygos „“Putinizmas: ideologinė charakteristika““ pristatymas
Įrašas

Mariaus Kundroto knygos „“Putinizmas: ideologinė charakteristika““ pristatymas

2023 m. sausio 10 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, Renginių salėje pirmame aukšte vyks Mariaus Kundroto knygos „Putinizmas: ideologinė charakteristika“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius, prof. Lauras Bielinis, prof. Ona Voverienė ir Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Renginio moderatoriai – Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius ir žurnalistas Vitalijus Balkus....

Apie LKB Kronikos parodą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje
Įrašas

Apie LKB Kronikos parodą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje

Bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejumi, mūsų parapija turėjo puikią progą išvysti kilnojamąją parodą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai, mininčiai 50-metį. Ši paroda bažnyčioje buvo eksponuojama visą 2022 metų gruodžio mėnesį. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ir jos bendruomenė, išgyvenusi nepaprastą istoriją nuo pat leidimo ją statyti...

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)
Įrašas

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)

2022 metų gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vytas Miliauskas. Dėl šios skaudžios netekties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai,...

„Veikėme, kad išliktute lietuviais?“ II dalis
Įrašas

„Veikėme, kad išliktute lietuviais?“ II dalis

LVKD/LLD 65 metų jubiliejaus minėjimas Seinuose Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Pranešimas, skaitytas minint Lenkijos lietuvių draugijos 65 metų jubiliejų. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. B. Bieruto režimui nepavyko deportuoti tautinių mažumų iš šalies. Tam...

„LKB kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
Įrašas

„LKB kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30...

Centriniam valstybės archyvui  perduoti fotografo, operatoriaus Eugenijaus Maciaus ir istoriko,  sąjūdininko Rimanto Ulevičiaus vaizdo įrašai
Įrašas

Centriniam valstybės archyvui perduoti fotografo, operatoriaus Eugenijaus Maciaus ir istoriko, sąjūdininko Rimanto Ulevičiaus vaizdo įrašai

Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų audiovizualinių kūrinių kolekciją. Kolekciją sudaro daugiau nei 1400 sąlyginių vienetų vaizdo įrašų (VHS, DVCAM ir kitų formatų kasetėse), taip pat kelios kino juostos. Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio mėn. 9 d. Palangoje. 1976 m....

Arvydas Gelžinis: „Ragaišių bute užsienio žurnalistams buvo surengta pirmoji lietuvių disidentų slapta spaudos konferencija“
Įrašas

Arvydas Gelžinis: „Ragaišių bute užsienio žurnalistams buvo surengta pirmoji lietuvių disidentų slapta spaudos konferencija“

Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...

Europos Parlamentas pripažino Holodomorą genocidu
Įrašas

Europos Parlamentas pripažino Holodomorą genocidu

Holodomoras Ukrainoje, Charkive. 1933 m. en.wikipedia.org nuotr. Pripažinę Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį genocidu, europarlamentarai apgailestauja, kad po 90 metų Rusija toliau siekia likviduoti Ukrainą, jos žmones ir kultūrą. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) „pripažįsta Holodomorą, tikslingos sovietinio režimo politikos sukeltą dirbtinį badmetį Ukrainoje 1932–1933 m., ukrainiečių tautos genocidu“. EP nariai griežtai smerkia milijonus...

Mokiniai kviečiami dalyvauti nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Įrašas

Mokiniai kviečiami dalyvauti nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia 5-12 kl. mokinius dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkurse gali dalyvauti ir užsienio lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos. Konkursui galima parengti rašinius, eilėraščius, piešinius ir rankdarbius, fotografijas, dainas, kitus muzikos kūrinius, instaliacijas, filmus ir multimedijos pateiktis. Darbai...

Laisvės kruizą prisiminus. Pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu
Įrašas

Laisvės kruizą prisiminus. Pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu

Arkivysk. G. Grušas antras iš kairės, tolėliau matyti plakatas su J. Sasnausko portretu www.8diena.lt 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją,...

Kodėl sovietų ir dabartinės Rusijos taikinyje buvo ir yra A. Ramanauskas – Vanagas
Įrašas

Kodėl sovietų ir dabartinės Rusijos taikinyje buvo ir yra A. Ramanauskas – Vanagas

Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...

Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai
Įrašas

Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...

Lietuvos karo akademijos viršininkas, brigados generolas A. Leika: Jonas Žemaitis –Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo
Įrašas

Lietuvos karo akademijos viršininkas, brigados generolas A. Leika: Jonas Žemaitis –Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo

Minime kovojusio su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15 – 1954 11 26) žūties metinės. Kalbiname valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininką, brigados generolą Almantą Leiką. Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio- Vytauto istorinė atmintis? Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės...

Lapkričio 29 -ąją – nemokamas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankymas
Įrašas

Lapkričio 29 -ąją – nemokamas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankymas

2022 m. lapkričio 29 d.( antradienį), minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko – Vanago 65-ąsias žūties metines, kviečiame vilniečius ir sostinės svečius nuo 10 iki 17 val. nemokamai apsilankyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A,...