Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Sovietų okupacija
Vilniuje – atmintis gyventojų trėmimams ir pagarba Ukrainai
Įrašas

Vilniuje – atmintis gyventojų trėmimams ir pagarba Ukrainai

Vilniuje, Aukų gatvėje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo paminėtos masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, vykusio 1951 m. spalio 2-3 d. kodiniu pavadinimu „Ruduo“ (rusiškai –„Osen“) 71-osios metinės. Nepabūgę žvarbaus rudens vėjo ir lietaus, į istorinės atminties renginį susirinko žmonės, kuriems svarbi ši diena ir noras neužmiršti skaudžių Lietuvos įvykių. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo...

Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui
Įrašas

Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui

Seime, Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Tarptautinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Pranešimus skaitys: 2021 m. Laisvės premijos laureatė sesuo...

Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Įrašas

Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Minint šią istorinės atminties dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo valandėlę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume. Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio...

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims
Įrašas

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims

717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena
Įrašas

Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės
Įrašas

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės

Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis
Įrašas

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis

Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...

Česlovas Iškauskas. Kokia laisvės dienos kaina?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kokia laisvės dienos kaina?

Okupacinės kariuomenės išvedimas. KAM archyvo nuotr. Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena. Nuo jaunų dienų ji susijusi su širdį virpinančia Mokslo metų pradžia, o vyresnieji gaivinasi jaudinančiais prisiminimais, gi tėvai ir seneliai savo vaikus ir anūkus lydi į pirmą klasę… Nuo 1984 m. tądien pradėta švęsti Mokslo žinių arba Mokslo ir žinių diena. Bet štai kilo...

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes
Įrašas

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes

Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Įrašas

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire

Kun. J. Bardišauskas, 1935 m.  Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...

Ursula von der Leyen. Šiemet V. Putinas sugrąžino į Europą karo baisumus
Įrašas

Ursula von der Leyen. Šiemet V. Putinas sugrąžino į Europą karo baisumus

Ursula von der Leyen© Shutterstock Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas minint Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną Minint Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pareiškimą: „Rugpjūčio 23 d. pagerbiame totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimą Europoje ir už jos...

Bus pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas
Įrašas

Bus pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 31-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai. Sekmadienio rytą Artūrą Sakalauską pagerbs prie Seimo rūmų startuosiančio 13-ojo dviračių sporto renginio „Velomaratonas“ organizatoriai: „Velomaratono“ ambasadorius Ramūnas Navardauskas jo žūties vietoje padės gėlių. 17–19 val. Krašto apsaugos savanorių...

Rugpjūčio 23-iąją – Tuskulėnų memoriale atvirų durų diena
Įrašas

Rugpjūčio 23-iąją – Tuskulėnų memoriale atvirų durų diena

Rugpjūčio 23 – oji – Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 2022 m. rugjūčio 23 d., antradienį, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai kviečia Vilniaus gyventojus ir sostinės svečius apsilankyti nemokamai. Lankytojai laukiami Tuskulėnuose esančiame muziejuje „Projektas – Homo sovieticus“, kur atsivers  unikali galimybė susipažinti su sovietmečio eksponatais ir pabūti koplyčioje...

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)
Įrašas

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)

Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt   Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...

Paminėtos 31-osios Medininkų tragedijos metinės
Įrašas

Paminėtos 31-osios Medininkų tragedijos metinės

Lietuvai minint 31-ąsias Medininkų tragedijos metines septynių šalies gynėjų, žuvusių prie valstybės sienos, atminimą pagerbė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Vilniaus rinktinės pasieniečiai dalyvavo iškilminguose minėjimo renginiuose prie Medininkų tragedijos memorialo bei sostinės Antakalnio kapinėse. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės informacija

Bus pagerbiamas nužudytų Lietuvos pareigūnų Medininkų pasienio poste atminimas
Įrašas

Bus pagerbiamas nužudytų Lietuvos pareigūnų Medininkų pasienio poste atminimas

Nuotr. iš KAM archyvo ankstesnių metų Medininkų žudynių aukų pagerbimo ceremonijos. Nuotr. aut. A. Pliadis Liepos 31 d.  prieš trisdešimt vienerius metus Medininkų pasienio poste Sovietų Sąjungos omonininkai žiauriai nužudė Lietuvos Respublikos sieną saugojusius pareigūnus. Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė dalyvaus žuvusių muitininkų pagerbimo renginiuose Medininkų pasienio poste ir Antakalnio kapinėse Vilniuje, taip pat...

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo
Įrašas

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

Tuskulėnų dvare visuomenei pristatyta ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Parodai, kurios centre – ideologiškai paveiktas sovietinis žmogus, neatsitiktinai parinkta šis mėnuo. Būtent Liepos pabaigoje 1940 metais marionetinis, taip vadinamas Liaudies seimas nubalsavo už „įstojimą“ į Tarybų Sąjungą, Lietuva prarado suverenitetą. Ekspozicija aktuali ir šiandien – kvietimas mums visiems išlikti budriems, nes dabartinė situacija Ukrainoje rodo, kad agresorius...

Prelatas Česlovas Krivaitis turėjo sugebėjimą visada rasti išeitį
Įrašas

Prelatas Česlovas Krivaitis turėjo sugebėjimą visada rasti išeitį

Prelatas Česlovas Krivaitis Kernavės klebonijoje, 2005 m. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Juozas Vercinkevičius, www.voruta.lt   Keletas prisiminimų nuotrupų apie prelatą Česlovą Krivaitį. „Vorutos“ pokalbis su mons. Vytautu Pranciškumi Rūku 2012 m. rugsėjo 26 d. parapijos vikariate, kur monsinjoras gyvena (Birutės g. 6, Trakai) Kada, kur ir kaip susipažinote su prelatu Česlovu Krivaičiu? Dabar negaliu tiksliai atsakyti,...

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Įrašas

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka

Inžinierius Kęstutis Almonaitis duoda interviu Lietuvos radijui. Apie 1961 m. Vytenis Almonaitis, www.voruta.lt DARBO KELIONIŲ KRYPTYS IR TIKSLAI          Įvairios komandiruotės sovietmečio inžinieriams buvo įprastas dalykas. Mūsų įmonėje, „Drobėje“, norinčių į jas važiuoti paprastai trūkdavo, nes dalis bendradarbių buvo kiek inertiški, kartais nesuprasdavo, kiek naudos iš tų komandiruočių galima išpešti. O man visur būdavo įdomu. Nuvažiuoji,...

Medininkų žudynių 31-ųjų metinių minėjimo renginiai
Įrašas

Medininkų žudynių 31-ųjų metinių minėjimo renginiai

Liepos 31-ąją sukaks 31-eri metai, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai, o vienas sunkiai sužeistas.  Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti paskutinę liepos dieną vėl susitikime Vilniaus Arkikatedroje, Medininkų memoriale ir Antakalnio kapinėse. Prisiminkime ir pagerbkime žuvusius už Tėvynę! Liepos...

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?

Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...

Česlovas Iškauskas. Lietuva primena prieškarį
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva primena prieškarį

C. R. Attlee, H. Trumanas ir J. Stalinas Potsdamo konferencijoje (1945 07), kurioje numatyta, kad nauja Vokietijos–Lenkijos siena eis palei Oderį ir Neisę (Oderio–Neisės linija); Rytų Prūsijos teritorija tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus upės su Karaliaučiumi iki galutinės taikos sudarymo atitenka SSRS. © Getty Images.  Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Kaliningrado sritį galime vadinti kaip...

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Įrašas

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų

Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...

Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą
Įrašas

Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą

Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Kaune, minint Valstybės ir Tautinės giesmės dieną, R.Kalantai skirtas garbės medalis įteiktas jo artimiesiems. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo...

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis

Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“
Įrašas

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“

Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....