Organizatorių nuotr.

Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ prezidentas, LPKTS Tarybos ir valdybos narys, „Inter-Asso“ prezidiumo narys, www.voruta.lt

Asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ ištakos, nūdienos raida ir ateities perspektyvos“

Gdanske 2026 m. kovo mėn. 27 d. įvyko Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ (toliau tekste Aljansas) konferencija, skirta Aljanso veiklos strategijai, partnerystės plėtotės klausimams ir ateities veikloms aptarti.

Konferenciją sveikino pagrindinis konferencijos koordinatorius Lenkijos „Sibiriečių“ organizacijos prezidentas, Aljanso prezidento pavaduotojas Kordian Borejko, konferencijos rėmėjai Gdansko Pamario vaivadijos vaivada Emil Rojek, Gdansko miesto mero pavaduotoja Emila Ludzinska, LR Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Europos atminties ir sąžinės platformos (PEMC) prezidentas Marek Mutor, kuris, beje, pakvietė į PEMC tarybos posėdį Katovicuose su ypatinga misija – pristatyti Aljanso ikonografines bei ikonologines idėjų interpretacijas.

Man, kaip Aljanso vadovui, taip pat ne tik teko pasveikinti konferencijos dalyvius, moderuoti konferencijos darbą, bet ir padaryti pranešimą, dedikuotą Balio Gajausko 100-mečiui bei 2026-iesiems metams Lietuvoje pažymėti. Savo pranešime „BALTIJOS ALJANSAS”: IŠTAKOS, NŪDIENOS RAIDA IR ATEITIES PERSPEKTYVOS“, skirtame Balio Gajausko 2026 m. paminėti, akcentavau Aljanso vertybines ištakas, kurios išsivystė tęsiant B. Gajausko, pirmojo LPKTS prezidento idėjas vienytis ir vienyti tremtinių ir politinių kalinių bendruomenę Baltijos šalių regiono lygmeniu. Ir tai pavyko. 2026 m. kovo mėn. 02 d. įregistruotas juridinis asmuo, tarptautinė nevyriausybinė organizacija „BALTIJOS ALJANSAS”. Dar daugiau, siekiau pabrėžti B. Gajausko apibendrinančią frazę, kuria pabrėžiama mūsų, nukentėjusiųjų nuo sovietinio teroro vertybinė nuostata, kad „LAISVĖ VERTA TIEK, KIEK ŽMOGUS DĖL JOS PASIRYŽĘS AUKOTI…“ ir šiandien aktuali.

Taip pat siekiau apibūdinti rytų kaimynų totalitarinę prigimtį JAV prezidento Harry S. Truman 1948 m. žodžiais, kaip nacistinį, fašistinį ar komunistinį totalitarizmą ir neišvengiamą demokratiškų tautų vienijimosi būtinybę nuo jo gintis. Lygindamas pokario įvykių raidą, prezidentas Truman konstatavo, kad „…Totalitarinė valstybė yra tokia pati, nesvarbu, ar ją vadinate nacistine, fašistine, komunistine ar Franko Ispanija. O oligarchija Rusijoje yra Frankenšteino diktatūra, blogesnė už bet kurią kitą, įskaitant Hitlerio…“. Šia proga taip pat priminiau lenkų politiko, istoriko, teisininko, publicisto ir lietuviškų šaknų turėjusio žmogaus Jerzy Giedroyc (Jurgio Vladislovo Giedraičio) (1906 07 27–2000 09 14) mintis apie XX a. viduryje išsakytas idėjas dėl „…ilgalaikio Lenkijos saugumo užtikrinimo ir jos rytinių kaimynių suvereniteto pripažinimo, plėtojant su jomis santykius, grindžiamus partneryste ir abipuse pagarba…“. Kitaip tariant, J. W. Giedroyc suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais kaip niekad yra aktualūs šiandienos Ukrainos karo akivaizdoje.

Pranešimo pabaigoje turėjau progą pristatyti Aljanso ateinančių 3-ejų metų strategiją, veiklos prioritetus bei suformuluoti kryptį narių metiniams veiklos planams parengti. O veiklų, kaip parodė partnerių pranešimai, randasi itin gausiai.

Taip pat prasmingus pranešimus padarė ir diskusijų sesijoje dalyvavo kolegos iš Estijos – R. Ladva, iš Latvijos – T. Veismanis, LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila, LPKTS Marjampolės filialo pirmininkas R. Raibikis, LPKTS Vilniaus sk. tarybos narė V. Stakionienė. Konferencijoje pristatyti ir kiti, muziejininkų pranešimai iš Talino, Balstogės. Lenkų istorinės atminties tyrėjai itin įdomiai pristatė tremtinių ir politinių kalinių, pabėgusių iš tremties Sibire per Japoniją į Ugandą (Afrika) tremčių video studiją, kurią itin jautriai komentavo kolega K. Borejko. Tai buvo puikus gyvos atminties pamokos pavyzdys…

Konferencijos darbą baigėme pasitvirtinę „BALTIJOS ALJANSAS“ strategiją su prioritetinėmis veiklos kryptimis bei narių preliminarias veiklos metines programas.

Kaip „Baltijos aljansas“ vadovas dėkoju konferencijos organizatoriams – Lenkijos Sibiriečių prezidentui, Aljanso viceprezidentui K. Borejko, vykdomosios tarybos nariui M. Macutkewich, sueigos nariui A. Ratowt ir daugeliui žmonių, prisidėjusių organizuojant išvyką prie memorialo nukentėjusiems nuo sovietinio teroro žmonėms bei PARTIZANŲ MOTINOMS PAMINKLO, o taip pat už apžvalginę ekskursiją į II Pasaulinio karo 1939-09-01 pradžios atminties vietą WesterPlatte.

Ir dar, labai dėkoju delegacijoms iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Aljanso atstovams, bendraminčiams ir bičiuliams: V. Sungailai, R. Raibikiui, V. Stakionienei bei Aljanso narių delegacijų vadovams iš Latvijos T. Veismanis, iš Estijos R. Ladva už prasmingą atstovavimą konferencijoje ir naudingų idėjų generavimą ir visokeriopą pagalbą.

Džiaugiuosi mūsų savaitraščio „Tremtinys“, bei portalo „Voruta“ partneryste ir tariu jiems nuoširdų ačiū už informacijos sklaidą. Kartu mes galime daug daugiau nei po vieną.