Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18–40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis Algirdas Brukas, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28–1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus ir...
Gedimino pr. 22. Vilniaus mažasis teatras. Autorės nuotr. Aida Vėželienė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojams įprasta visuomeninį transliuotoją sieti su S. Konarskio gatvės kompleksu. Tačiau iki tol, kol sostinėje iškilo specializuotas televizijos ir radijo pastatų ansamblis, Lietuvos radijo širdis buvo Gedimino prospekto 22-asis namas. Būtent jis tarpukariu buvo svarbiausia, pavojingiausia ir labiausiai geidžiama informacinė erdvė šalyje. Šio...
Iškaba prie Vilniaus mažojo teatro. Autorės nuotr. Aida Vėželienė, www.voruta.lt Šiemet minint Radijo šimtmetį (1926–2026), svarbu atsigręžti į istoriją ir pabandyti suvokti radijo vaidmenį nepriklausomos Lietuvos kūrimo etape. Nuo pat savo atsiradimo radijas buvo kur kas daugiau nei tik švietimo ar kultūros sklaidos priemonė. Visais istoriniais lūžio tarpsniais jis veikė kaip galingas informacinio poveikio įrankis,...
Atminčiai – bendra visų dalyvių nuotrauka Rūta Neniškienė, Linkmenys, Ignalinos raj., www.voruta.lt Gegužės 30 dieną, Ignalinos rajone, Linkmenyse vyko tradicinis Pasienio policininkų, saugojusių Lietuvos-Lenkijos demarkacinę liniją, palikuonių susitikimas. Susitikimas tradiciškai įvyko prie tarpukario pasieniečiams skirto paminklo „Atmintis“. Susitikime dalyvavo renginio organizatorius Antanas Žilėnas, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Pasieniečių klubo pirmininkas Valentinas Novikovas, Lietuvos...
Vilniaus grafikos meno centro išleistas katalogas „Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai“. Valentas Šiaudinis, www.voruta.lt 1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo karas tarp Vokietijos ir carinės Rusijos. Be to, 1917 m. spalio mėnesį Rusijoje kilo revoliucija. Šie įvykiai, kaip nekeista, palengvino Suomijai, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai išsikovoti nepriklausomybę. 1918 m....
Buvęs kino teatras „Aušra”, kuriame nuo 1940 m. sausio pirmą kartą Vilniuje buvo pradėti rodyti filmai su lietuviškais titrais („parašais”). Nuotraukos šaltinis – luni.lt Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Kino teatras „Aušra“ (tuometinis adresas Pylimo g. 54) Lenkijos valdymo laikotarpiu vadinosi „Jutrzenka“ (lenkiškai „Aušra“). Jis pradėjo veikti pačioje 1938 m. pradžioje. Lietuvai atgavus Vilnių, kino teatro...
Lietuvių mokslo draugijos valdyba. Sėdi iš kairės: Povilas Karazija – knygininkas, Marcelinas Šikšnys – pirmininkas, Danielius Alseika – iždininkas, Stovi iš kairės: Adomas Juškevičius, Stasys Matjošaitis – sekretorius, Bronius Untulis ir Jurgis Šlapelis – abu vicepirmininkai. 1931 m. – J. Cicėnas, Vilnius tarp audrų, Vilnius, 2010, įklija Prof. Dr. Bronius Makauskas, lietuvių istorikas, Lenkijos lietuvių...
Lenkijos kariuomenė Vilniaus Katedros aikštėje 1919 04. Nacionalinis skaitmeninis archyvas © Jan Bułhak Prof. Dr. Bronius Makauskas, lietuvių istorikas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Punskas, www.voruta.lt Sakoma, esame su Lenkija geros kaimynystės apogėjuje, tai gal jau liaukimės minėti skaudžius mūsų santykių įvykius. Pirmiausiai, lenkams tai nėra skaudūs įvykiai, apie tą agresijos laikmetį gausu heroizmu dvelkiančios jų...
Atvirukas. Trakų pilis. Vilnius, 1940 m. V. P. rinkinys Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Lietuva įvairiais būdais stengėsi informuoti pasaulį ir Lietuvos gyventojus, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas yra Lietuvos dalis, o Vilnius – senoji sostinė. Ypač aktyviai veikė Vilniui Vaduoti Sąjunga (VVS) – visuomeninė politinė organizacija, 1925–1938 metais veikusi Lietuvoje ir užsienyje. Organizacijos centras...
Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Lietuvos Kariuomenės 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko mokomoji kuopa Giedraičių apylinkėse mūšiui pasibaigus, 1920 m. lapkričio 22 d. Tęsiame mėnesio temos, skirtos Širvintų-Giedraičių kautynėms, pasakojimą. Pirmąją dalį užbaigėme aukščiausiame įtampos taške, kai Lietuvos likimas pakibo ant plauko. Nepaisant atkaklios mažesnių lietuvių pajėgų kovos, 1920 m. lapkričio...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – Emilio Jenerio 1924 m. nutapytas paveikslas „Artilerijos mūšis ties Širvintais XI. 1920 m“ (160×270 cm). Tai, kas vyko Lietuvoje šiomis dienomis prieš 105-erius metus, verta ne tik atskiro sukakties paminėjimo. Lemtingus Lietuvos likimui įvykius pasirinkome lapkričio mėnesio tema. Kalbame apie lapkričio 17–21 d. vykusias Širvintų-Giedraičių kautynes. Pasistengsime šių...
Istorijos pamoka Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje Tekstą parengė Asta Jolanta Miškinytė, nuotraukų autoriai – dr. R. Kaminskas ir Virginija Dudarevičienė Spalio 9-ąją Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos dvyliktokams aktų salėje vyko „Istorijos pamoka kitaip“: Lietuvos laisvės kovotojų, šaulių, Lietuvos partizanų, 1991 m. sausio 13 d. įvykių dalyvių gyvenimo pavyzdžiai ateities kartoms bei fotografijų parodos „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono...
Vilniaus krašto atgavimas. LNM nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes be Vilniaus nenurimsim! Ei, pasauli, būki rimtas ir teisingas: Mes be Vilniaus nenurimsim! Kaupias skausmas… ir dangus toks debesingas… Jeigu reiks – laisvi mes mirsim! Taip rašė Petras Vaičiūnas (1890–1959) – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, savo kūrybą skyręs Nepriklausomybę atgavusiai Tėvynei. 1922 m. spalio...
Lietuvos kariuomenės savanoriai. V. Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Po Vasario 16 d. Nepriklausomybę reikėjo ginti ir ginklu rankose. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Nepriklausomybės kovų dalyviai paliko savo atsiminimus, užrašus apie kovos eigą, buitį ir praradimus. Trumpai pabandysiu apžvelgti kovas Trakuose 1920 metų rudenį. Apie kovas...
Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas Buchaveckas, www.voruta.lt 1941–1944 m. – vokiečių okupacijos laikotarpio – Lietuvos švietimo istorija dar tebelaukia tyrinėtojų dėmesio. Lietuvių tarybinė istoriografija pasitenkindavo trafaretiniais vertinimais ir apibūdindavo šį laikotarpį kaip „tamsų“, tam pasitelkdavo parankius faktus. Iš tikrųjų, po 1940–1944 m. mokytojų...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Geležinkelis Pabradėje per I Pasaulinį karą. 1917 m. Nuotraukos autorius nežinomas. lt.wikipedia.org Valentas Šiaudinis, www.voruta.lt Šio straipsnio tikslas – priminti tą kelią, kurį nuėjo mokykla nuo pirmosios šiame krašte įkurtos Karkažiškės parapinės mokyklos iki šių dienų gimnazijos, ir padėkoti Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojams už pasiaukojamą, nuoširdų pedagoginį darbą. Iki 1791 m. šiandieninės Pabradės apylinkių žemės,...
Nijolė Tuomienė. Asmeninė nuotr. Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 2 (888), 2025 Istoriniai įvykiai, lėmę vietos gyventojų padėtį XX a. pradžioje dabartinės Pietryčių Lietuvos teritorijoje, kitaip dar vadinamoje Vilniaus kraštu ir Vilnija, susiformavo kalbiniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu įvairialypė visuomenė. Ypač didelę žymę etninei ir sociokultūrinei gyventojų tapatybei...
Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. Fotografija iš asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo Vincas RUZAS, muziejininkas, numizmatas, istorijos žurnalas „Voruta” Nr.2, 2025 Vilniuje, Pilies gatve praeidami pro Signatarų namus, pastebėsime memorialinę lentą, liudijančią, kad šiame pastate 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Lentos viršuje...
Vievio šv. Onos bažnyčia, 1933 m. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1925 metais buvo įkurta Vilniui vaduoti sąjunga (VVS). Tai visuomeninė politinė organizacija, kuri 1925–1938 metais veikė Lietuvoje ir užsienyje. Organizacijos centras buvo Kaune. VVS turėjo 612 skyrius Lietuvoje ir 60 skyrių užsienyje. Sąjungai vadovavo Centro komitetas. 1929–1938 metais sąjunga leido žurnalą...
Visi šventės dalyviai prie paminklo. R. Neniškienės nuotr. Rūta Neniškienė, Ignalinos raj., Linkmenys, www.voruta.lt Gegužės 10 dieną, šeštadienį Linkmenyse, Ignalinos rajone įvyko aštuntasis Pasieniečių klubo minėjimas „Kariuomenės ir visuomenės vienybė“ prie paminklo pasieniečiams, 1923–1939 m. saugojusiems Lietuvos–Lenkijos demarkacinę liniją. Susitikimo metu buvo laikomos šv. Mišios, giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“, Ignalinos rajono vokalinis...
Vilniaus generolo L. Želigovskio berniukų ir V. Sirokomlės mergaičių mokyklų (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija) pastatas, kurį 1929–1932 m. suprojektavo Stefanas Narembskis. 1932 m. Jano Bulhako nuotrauka. Skelbta: https://bit.ly/4cnVzJ1 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika 1919–1939 m. Lenkijos okupuoto Vilniaus dailininkai, architektai ir kiti kūrėjai yra mažai žinomi. Jų kūryba ne tik atstumta...
Regata Galvės ežere. Lietuva, 1939 m. Asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.traku-zeme.lt Didėjant nacistinės Vokietijos karinei grėsmei, Lenkijos valstybė siekė kraštutinėmis diplomatinėmis priemonėmis 1938 metais apsaugoti šiaurinės sienos saugumą, todėl stengėsi gerinti santykius su Baltijos šalimis, pirmiausiai sureguliuoti santykius su Lietuvos Respublika. Kadangi pastangos 1933–1936 m. ir 1938 metų pradžioje neoficialiomis derybomis normalizuoti santykius...
Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr. Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už...
www.voruta.lt Knyga „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Dieveniškių valsčiuje 1927–1936 m. Dokumentų rinkinys“ – išsamus ir unikalus dokumentų rinkinys. Knygoje atskleisti iki šiol nežinomi, svarbūs lietuvių kalbos, švietimo, valstybės, rezistencijos istorijos aspektai. Pateikta žinių apie XX a. pirmosios pusės kultūrinę priespaudą Lenkijos tuo metu okupuotoje Lietuvos dalyje. Nauji archyviniai duomenys naudingi lituanistikai (kalbotyrai, istorijai, kultūrologijai),...
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva ir „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė, Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Tai įvyko prieš 85 metus, pasirašius 1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį. Kaip rodo laikas ir dokumentai, tai buvo padaryta ne...
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir ilgaamžį miestą, kuriam lemta tapti kunigaikščio valdomos valstybės sostine… Graži ir didinga legenda, kuria galime rinktis tikėti ar ne. Užtat tikrai žinome, kad prieš 701 metus Vilnius buvo...
Lenkų autonominis judėjimas Lietuvoje 1988–1992 m. Wikimedia Commons nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Istorikai tvirtina, kad lenkai Lietuvos teritorijoje pasirodė apie XII amžiuje, kai lietuvių grobiamųjų žygių metu tarp vergų ir belaisvių pasirodydavo ir jų. Gausiau lenkai pradėjo kurtis XIV-XV amžiuose, kai jie ėmė dirbti karališkuose teismuose, kunigaikščių kanceliarijose, paskui čia kėlėsi ištisos lenkų žemvaldžių šeimos....