Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Prasidėjo Pranciškaus Skorinos metams skirtų renginių savaitė
Įrašas

Prasidėjo Pranciškaus Skorinos metams skirtų renginių savaitė

Vilniuje vykstanti savaitė pradėta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugsėjo 19 d. 15 val. atidaryta dailės plenero darbų paroda „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“. Paroda veiks rugsėjo 19 – spalio 31 dienomis. Vilniaus universiteto biblioteka prie Savaitės renginių prisideda rugsėjo 21 d. 17 val. P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) atidaroma paroda „Skorinos pradėta:...

Melno taikos 600 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje – aktualios Lietuvos ir Europos saugumo problemos
Įrašas

Melno taikos 600 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje – aktualios Lietuvos ir Europos saugumo problemos

Lietuvos pasienyje – Kybartuose Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru mini Melno taikos jubiliejinę sukaktį ir aptars šios sutarties reikšmę  Lietuvos ir Europos saugumo architektūros raidai. Rugsėjo 27 d. sukanka 600 metų, kai buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su  Kryžiuočių  ordinu. Šia sutartimi Ordinas atsisakė bet...

Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis
Įrašas

Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis

Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina)  galerija. Portreto autorius nežinomas.  Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...

Lietuvos kariuomenė: turime ypatingą svečią
Įrašas

Lietuvos kariuomenė: turime ypatingą svečią

Олексій Арестович Trakuose Šiandien Lietuvoje turime ypatingą svečią – visiems puikiai žinomą Олексій Арестович – Ukrainos prezidento visuomeninį patarėją, kuris atvyko kartu švęsti gausesnių maskvėnų pajėgų sutriuškinimą Oršos mūšyje. Šiandien minime 508-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kartu su sąjungininkais laimėjo mūšį prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ta proga turėsime du renginius –...

Kartu kovoje prieš Maskvos imperializmą: tada ir dabar
Įrašas

Kartu kovoje prieš Maskvos imperializmą: tada ir dabar

Rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto rotušėje įvyks tarptautinė konferencija skirta Oršos mūšio metinėms „Kartu kovoje prieš Maskvos imperializmą: tada ir dabar“. Konferencijos metu dalyviai aptarinės istorines pamokas ir gilinsis į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamus iššūkius. Pergalė Oršos mūšyje įrodo, kaip svarbu yra suvienyti pajėgas ir bendradarbiauti norint atremti Maskvos imperialistinę agresiją. Ši pergalė...

1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatyta opera „Elenos pagrobimas“
Įrašas

1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatyta opera „Elenos pagrobimas“

Prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“ ir taip švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje, Valdovų rūmų muziejus jau dešimtą kartą miestiečius bei sostinės svečius kviečia rudens kultūros renginių sezoną pradėti su operos žanru. Jauniausiems lankytojams rengiami edukaciniai užsiėmimai, o senosios muzikos klausytojams tarptautinė senosios muzikos atlikėjų komanda pristatys Stefano Landžio operą „Orfėjo mirtis“. Pažintis su...

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas
Įrašas

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas

Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...

Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje
Įrašas

Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje

Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...

Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų
Įrašas

Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų

Vidmantas Velička, Trakų rajono Rykantų daugiafunkcio centro Kultūros renginių organizatorius  ir teatro būrelio vadovas, www.voruta.lt Rykantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1402 metais. Istorikai sutarę, kad pirmasis rašytinis vietovardžio paminėjimas ir yra laikomas miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo data. Žinoma, toks vietovardžio paminėjimas įvyksta, kai gyvenamoji vieta jau egzistuoja ir koks nors asmuo jį užrašo....

Akad. Zigmas Zinkevičius. Jotvingiai ir jų kalba*
Įrašas

Akad. Zigmas Zinkevičius. Jotvingiai ir jų kalba*

Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, www.voruta.lt Jotvingius ir jų kalbą šiame straipsnyje bus stengiamasi aptarti istorinės kalbotyros požiūriu, išvadas daryti tik tokias, kurios įmanomos iš lingvistikos mokslo duomenų. Archeologijos ir kitų disciplinų faktai bus tik retu atveju pasitelkiami. Ką gali apie jotvingius pasakyti kalbos istorikas baltistas? Palyginti nedaug....

Edvardas Gudavičius. Vorsklos mūšis
Įrašas

Edvardas Gudavičius. Vorsklos mūšis

Vorsklos mūšis (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė) Pasakoja Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa,...

Česlovas Iškauskas.  Lenkai ir lietuviai: nuo pagonių iki šiandienos (I)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkai ir lietuviai: nuo pagonių iki šiandienos (I)

J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Česlovas iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kada pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK, bet istorikai rašo, kad tai galėjo būti XII a. pradžia, kai vyko lietuvių grobiamieji žygiai į lenkų žemes. Pasekime šiuos bendru likimu tapusios istorijos vingius. Rūstūs viduramžių santykiai Lietuvos...

Vavelio pilies lobyne – ir Lietuvos istorija
Įrašas

Vavelio pilies lobyne – ir Lietuvos istorija

Žygimanto Augusto karūnaciniai bateliai Rečiausi brangakmeniai, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių relikvijos, istorinės vėliavos, prakeiksmo legenda, kurios paisoma ir šiandien, rubinais puošti žirgų pakinktai, safyrais ir smaragdais inkrustuoti ginklai, meistriškai nukalti sidabro dirbiniai bei daugelis kitų retenybių – net ir buvusieji Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje nustebs išvydę Naująją Karalystės iždinę. Atnaujintos ir kitos rūmų...

Žalgirio mūšio metinės: koks buvo pagrindinis didikų maistas prieš 600 metų?
Įrašas

Žalgirio mūšio metinės: koks buvo pagrindinis didikų maistas prieš 600 metų?

Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus. Prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja, ką prieš...

Lietuva – valstybė be karūnos
Įrašas

Lietuva – valstybė be karūnos

Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas. Autorė Lina Kalinauskaitė Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtajai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku, humanitarinių mokslų daktaru LIUDU JOVAIŠA. Kodėl Mindaugui buvo svarbu tapti karaliumi? Kokiomis aplinkybėmis jis buvo karūnuotas? Galbūt Mindaugas suprato, kad karaliaus titulas buvo reikšmingas, siekiant tapti visateisiu nariu to laikmečio...

Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo buvo dažnai tituluojami karaliais
Įrašas

Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo buvo dažnai tituluojami karaliais

Arėjant 700-osioms metinėms datos kuomet Gedimino laiške pirmą sykį paminėtas Vilnius, siūloma ant sostinėje, Katedros aikštėje esančio Gedimino paminklo iškalti tikrąjį valdovo titulą. Didžiuoju kunigaikščiu jį (kaip ir kitus Lietuvos valdovus) vadino tik rusai ir dar keli slavai, o Vakarų valdovai ir popiežiai Gediminą oficialiai vadindavo lietuvių ir rusų karaliumi. Dvejojantiems dėl Gedimino karališkojo titulo...

Kas gi buvo Gediminas?  Atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas
Įrašas

Kas gi buvo Gediminas? Atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai  Šimonytei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Vilniaus merui Remigijui Šimašiui  Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei Kopijos – Lietuvos žiniasklaidai Viešai kreiptis Atviru laišku į jus, Gerbiamosios ir Gerbiamieji, mūsų visų,  Lietuvos Respublikos piliečių,  išrinkti...

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 
Įrašas

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai (nuo 1522), Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas. Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena...

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją...

Diskusija „Trakai – antras svarbiausias miestas Lietuvos istorijoje. Ar tikrai?“
Įrašas

Diskusija „Trakai – antras svarbiausias miestas Lietuvos istorijoje. Ar tikrai?“

Jau birželio 3 dieną 700-ąjį jubiliejų švenčiančių Trakų gyventojus ir svečius gyvoms diskusijoms kvies žiūrovų pamilto TV projekto „Nacionalinė ekspedicija“ dalyviai su prof. Alfredu Bumblausku priešakyje. „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda, didžiausiomis Europos upėmis apiplaukusi senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdas, šiemet grįžta į Lietuvą. Upeiviai, vadovaujami charizmatiškojo istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko, vasarą leisis į kelionę Nerimi per...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vestibiulyje veikiančioje trijų stendų ekspozicijoje, nuo gegužės 30 d. iki birželio 30 d. eksponuojama paroda „LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas“. Lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys viešasis notariatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, formavosi per Bažnyčios institutą. Institucinio notariato pradžia laikytini 1388 metai, kai Lietuvai...

Sofija Daubaraitė. Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje iš arčiau
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje iš arčiau

Prof. dr. Valdas Rakutis.  Autorės nuotr. LR Seimas yra priėmęs 11 nutarimų dėl 2021 metų atmintinų datų, žmonių minėjimo. Vienas jų – „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“. Šiais metais minime 230-ąsias šio dokumento metines.   Tam buvo skirta ir tebevyksta daug renginių, parodų, konferencijų. Vienas tokių...

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis

Žygimantas Senasis ir Bona Sforza Povilas Sigitas Krivickas. Radijo pjesė. Pirmoji dalis. Lemtis – į šiaurės šalį         Veikėjai:         Dabartis – guvi, jaunatviška.         Praeitis – vyresnė, melancholiška.         Raštininkas – seniokiškas balsas.         Jakopas – pažas, 16 m.         Barbianas – Jakopo šeimininkas, 40 m.                 Izabelė – Bario kunigaikštienė, 37 ir 48 ...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Šiemet sukanka 500 metų, kai LDK buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“
Įrašas

Šiemet sukanka 500 metų, kai LDK buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“

P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“. Energetikos ir technikos muziejaus nuotr. Jolanta Lementauskienė, Zarasų raj. sav. viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir pažymint 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuota konferencija, kurioje pranešimus skaitė profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Sergejus Temčinas, istorijos mokytoja ekspertė Rima Morozovienė,...

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai
Įrašas

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai

Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“
Įrašas

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“

www.voruta.lt 2022 m. kovo 2 d. (trečiadienis) 13 val. LMA Jaunosios akademijos nario dr. Tomo Čelkio nuotolinė paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“. Plačiau http://www.lma.lt/uploads/news/id1468/2022-03-02_kvietimas_01.pdf Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje. Registracija (iki kovo 1 d. 14 val.): https://forms.gle/uHwCheTc2N9i4VQC6

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone
Įrašas

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone

Normainių koplytėlė. kvr.kpd.lt nuotr. Leonas Kerosierius, www.alkas.lt Jonavos rajono Normainių II kaime (Žeimių sen.) stovi apleista Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas 5 m aukščio koplytėlė. Jis yra susijusi su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbi Lietuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovotojų, praliejusių kraują už savo Tėvynės laisvę, atminimui....

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus
Įrašas

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus

Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną
Įrašas

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną

www.voruta.lt Minint pirmosios spausdintos LDK knygos 500 metų jubiliejų, šių metų sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną. Jas aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado bazilikoje (aukos Prahos arkivyskupas kardinolas...