Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 
Įrašas

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai  grafui Albertui Goštautui 

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai (nuo 1522), Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas. Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena...

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją...

Diskusija „Trakai – antras svarbiausias miestas Lietuvos istorijoje. Ar tikrai?“
Įrašas

Diskusija „Trakai – antras svarbiausias miestas Lietuvos istorijoje. Ar tikrai?“

Jau birželio 3 dieną 700-ąjį jubiliejų švenčiančių Trakų gyventojus ir svečius gyvoms diskusijoms kvies žiūrovų pamilto TV projekto „Nacionalinė ekspedicija“ dalyviai su prof. Alfredu Bumblausku priešakyje. „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda, didžiausiomis Europos upėmis apiplaukusi senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdas, šiemet grįžta į Lietuvą. Upeiviai, vadovaujami charizmatiškojo istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko, vasarą leisis į kelionę Nerimi per...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vestibiulyje veikiančioje trijų stendų ekspozicijoje, nuo gegužės 30 d. iki birželio 30 d. eksponuojama paroda „LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas“. Lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys viešasis notariatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, formavosi per Bažnyčios institutą. Institucinio notariato pradžia laikytini 1388 metai, kai Lietuvai...

Sofija Daubaraitė. Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje iš arčiau
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje iš arčiau

Prof. dr. Valdas Rakutis.  Autorės nuotr. LR Seimas yra priėmęs 11 nutarimų dėl 2021 metų atmintinų datų, žmonių minėjimo. Vienas jų – „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“. Šiais metais minime 230-ąsias šio dokumento metines.   Tam buvo skirta ir tebevyksta daug renginių, parodų, konferencijų. Vienas tokių...

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis

Žygimantas Senasis ir Bona Sforza Povilas Sigitas Krivickas. Radijo pjesė. Pirmoji dalis. Lemtis – į šiaurės šalį         Veikėjai:         Dabartis – guvi, jaunatviška.         Praeitis – vyresnė, melancholiška.         Raštininkas – seniokiškas balsas.         Jakopas – pažas, 16 m.         Barbianas – Jakopo šeimininkas, 40 m.                 Izabelė – Bario kunigaikštienė, 37 ir 48 ...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Šiemet sukanka 500 metų, kai LDK buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“
Įrašas

Šiemet sukanka 500 metų, kai LDK buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“

P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“. Energetikos ir technikos muziejaus nuotr. Jolanta Lementauskienė, Zarasų raj. sav. viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir pažymint 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuota konferencija, kurioje pranešimus skaitė profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Sergejus Temčinas, istorijos mokytoja ekspertė Rima Morozovienė,...

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai
Įrašas

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai

Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“
Įrašas

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“

www.voruta.lt 2022 m. kovo 2 d. (trečiadienis) 13 val. LMA Jaunosios akademijos nario dr. Tomo Čelkio nuotolinė paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“. Plačiau http://www.lma.lt/uploads/news/id1468/2022-03-02_kvietimas_01.pdf Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje. Registracija (iki kovo 1 d. 14 val.): https://forms.gle/uHwCheTc2N9i4VQC6

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone
Įrašas

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone

Normainių koplytėlė. kvr.kpd.lt nuotr. Leonas Kerosierius, www.alkas.lt Jonavos rajono Normainių II kaime (Žeimių sen.) stovi apleista Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas 5 m aukščio koplytėlė. Jis yra susijusi su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbi Lietuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovotojų, praliejusių kraują už savo Tėvynės laisvę, atminimui....

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus
Įrašas

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus

Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną
Įrašas

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną

www.voruta.lt Minint pirmosios spausdintos LDK knygos 500 metų jubiliejų, šių metų sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną. Jas aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado bazilikoje (aukos Prahos arkivyskupas kardinolas...

Pristatytas unikalus, vieno kilogramo masės sidabro medalis „Vytauto Didžiojo sosto antspaudas“
Įrašas

Pristatytas unikalus, vieno kilogramo masės sidabro medalis „Vytauto Didžiojo sosto antspaudas“

Nuotraukų autorius Gintaras Mačiulis www.voruta.lt Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale iškilmingai pristatytas unikalus, vieno kilogramo masės sidabro medalis „Vytauto Didžiojo sosto antspaudas“. Šiemet minima Vytauto Didžiojo valdymo pradžios 630 metų sukaktis. Ta proga išleistas itin riboto tiražo numizmatinis gaminys, įamžinantis nepaprastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erą.   Kadangi išlikę sosto antspaudo originalai yra stipriai sunykę, medalis...

Vilnia: gudų atminties vieta
Įrašas

Vilnia: gudų atminties vieta

Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...

Istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knyga „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“
Įrašas

Istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knyga „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“

www.voruta.lt Lapkričio mėnesį knygynuose pasirodė naujausia, trečioji, istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ dalis. Joje pasakojama apie ypatingą Lietuvos istorijos tarpsnį, pažymėtą ryžto, tikėjimo ir kūrybingumo ženklais, laiką, kai Lietuva pražydo. Autoriai neaplenkia ir skaudžių mūsų istorijos temų, aptaria paskutines valstybės gyvavimo dienas. Trečioji „Lietuvos istorijos“ dalis jau pristatyta Vilniaus,...

Dr. Mindaugas Šapoka. Karas, pakeitęs moderniąją Europą
Įrašas

Dr. Mindaugas Šapoka. Karas, pakeitęs moderniąją Europą

  „Žemėlapių artelės“ ir Lietuvos istorijos instituto žemėlapis, parengtas pagal J. Wikander, Översikt över Sveriges krig under 1700-talet, Stockholm, 1920, s. 202   Dr. Mindaugas Šapoka, Vilnius 2021 m. rugsėjo 10 d. sukanka lygiai 300 metų, kai dabartinėje Suomijoje esančiame Nystado (Ūsikaupunkio) mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Rusijos ir Švedijos, užbaigusi Didįjį Šiaurės karą....

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (III)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (III)

  XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...

Dr. Tatjana D. Panova. Kunigaikštienė Elena, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo duktė, ir Maskvos kremlius
Įrašas

Dr. Tatjana D. Panova. Kunigaikštienė Elena, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo duktė, ir Maskvos kremlius

  1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo   Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija Man, archeologei, dažnai tenka aiškinti, kokiu...

V. L. Janinas. Tošinis raštas nr. 590
Įrašas

V. L. Janinas. Tošinis raštas nr. 590

Tošinio rašto nr. 590 nuorašas, saugotas Valentino Lavrentijevičiaus Janino asmeniniame archyve Valentinas Lavrentijevičius JANINAS*, Maskva, Rusijos Federacija Tošinis raštas nr. 590 buvo rastas 1981 m. Naugarde, Nutnyj perkasoje, XI a. antrosios pusės sluoksnyje, manoma, kad jis priklausė 1065–1085 m. laikotarpiui. Tai rąstinio namo, šalia kurio ir buvo surastas raštas[1], pastatymo data, nustatyta dendrochronologijos metodu. Iš...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)

  Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...

Astikų-Viršulio pilis ant Bernardinų kalno Trakuose
Įrašas

Astikų-Viršulio pilis ant Bernardinų kalno Trakuose

1 pav. Trakų pusiasalio 3-jų piliaviečių vaizdai-schemos šiandien ir prieš 600 metų, Vytauto laikais, XV-ame amžiuje Dobilas Kirvelis, Trakai, www.traku-zeme.lt Įvairiuose internetu teikiamuose žinių šaltiniuos galima rasti: Kristinas Jurgis Astikas of Kernavė (b. 1363 in Trakai Island Castle;     d. 1442 or 1444, Kernavė) Lithuanian noble and statesman of the Astikai family, a supporter and a...

Įrašas

Z. Kumetaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje

Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...

Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“
Įrašas

Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“

www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas.  Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...

Įrašas

Netikėtai surastą Žygimanto Augusto laišką žmonai jau nuo kitos savaitės bus galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje

Žygimanto Augusto laiškas.  www.voruta.lt Valdovų rūmų muziejaus rinkiniai pasipildė nauju eksponatu – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laišku žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytu 1566 m. balandžio 21 d. Liubline. Jo atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. XVI a. valdovo, paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos ir Lietuvos sostuose laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu...

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje

Barboros Radvilaitės mirtis (dail. Józef Simmler, 1860) Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Lyg tolimosios žvaigždės spinduliai ligi šiol iki mūsų sklinda renesanso epochos šviesa. Vieni ryškiausių jos skleidėjų šešioliktojo amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo karalienė Bona, jos sūnus karalius Žygimantas Augustas, jo nelaimingoji numylėtinė Barbora Radvilaitė. Toms ryškioms asmenybėms prisiminti skiriama ši radijo pjesė. Veikėjai:...

Įrašas

Stelmužės dvarininkas Georgas Friedrichas fon Folkerzamas ir valstiečių gyvenimas jo dvare

Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui fon...

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)
Įrašas

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)

www.voruta.lt 2021 m. spalio 7 d. 16 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas  dr. Sigitas Narbutas. Panegirika– tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Antano Tyzenhauzo įrašai Gardine ‒ Šventojo Huberto mieste

  Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...

XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai
Įrašas

XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai

Rachelės de Raes-Romerienės portretas. Dailininkas nežinomas, inventorinis numeris RKM D 47, Rokiškio krašto muziejus Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt De Raesų (de Raes) pavardė pirmiausiai asocijuojasi su Rachele de Raes-Romeriene, Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso ir Juditos Jelenskytės dukra, Dembinos dvaro (Trakų apskritis) paveldėtoja, Vilniaus burmistro bei masonų ložės „Uolusis lietuvis“ magistro, Šubravcų draugijos nario...