Šv. Tomo bažnyčioje, kur palaidotas Lietuvos kunigaikštis Butautas. URM nuotr. Vizito Prahoje metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsilankė Šv. Tomo bažnyčioje, kur yra palaidotas Lietuvos kunigaikštis Butautas. Su bažnyčios ir augustinų vienuolyno vadovybe ministras aptarė Butauto amžinojo poilsio vietos įamžinimo žingsnius. Butauto palaidojimo vieta primena gilias Lietuvos ir Čekijos istorines sąsajas, siekiančias Viduramžius. Butautas...
Istorines asmenybes įkūnijo iš Molėtų krašto kilę aktoriai. Molėtų krašto muziejaus nuotr. 35-metį šiemet mininčiame Molėtų krašto muziejuje birželio 12 d. pirmą kartą bus atidaryta viso Molėtų krašto istoriją interaktyviai pasakosianti ekspozicija. Muziejaus vadovės Irmos Balčiūnienės teigimu, unikali ji ne tik savo turiniu, bet ir forma: lankytojai ekspozicijoje pasijus lyg teatre, kuriame krašto istorija nuo...
Trakų krašto totorių bendruomenės nuotr. Birutė Lisauskaitė, www.traku-zeme.lt Trakai – tai miestas, kuriame šalia lietuvių gyveno ne tik slavai, vokiečiai, kiti krikščionys, bet ir karaimai, žydai bei totoriai – kitų konfesijų atstovai. Laikui bėgant istorinėse Lietuvos žemėse gyvenusius totorius imta vadinti net Lietuvos totoriais – taip, kaip jie patys save vadina Krymo totoriais, būtent,...
Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos...
2026 m. gegužės 16 d., šeštadienį, buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne vyks susitikimas ir šv. Simono Stoko minėjimas. 10:00 val. bažnyčioje organizatorius Andrius Alekna pasakos apie šv. Simoną Stoką ir br. Vidas Labanauskas supažindins apie škaplieriaus sakramentaliją; 11 val. – šv. Mišios; – Mišių metu duos pažadus ir bus priimti į Basųjų karmelitų pasauliečių...
Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) Prieš 585 metus 1441 m. kovo 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) suteikė Trakų karaimams Magdeburgo teisę. Kazimiero Jogailaičio privilegijose pažymima: […mes suteikėme jiems vokiečių Magdeburgo teisę ir šiuo raštu ją dovanojame, tad Trakų karaimai turi tvarkytis ir naudotis visais tos teisės skyriais ir straipsniais, kokius nustato Magdeburgo...
Kėdainių sutarties pirmasis puslapis (1655) Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai...
Mykhailo Dunakovskiy iliustracija Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet...
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės palaikai autopsijos metu. 1929 m. nuotrauka. Nuotr. iš Maskvos Kremliaus muziejaus Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė...
Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs...
Karaimų bendruomenė 1930 m. Dr. Halina Kobeckaitė, Trakai, www.traku-zeme.lt Versdama Trakų miesto 1918–1927 m. Kroniką, vis stengiausi išsiaiškinti, kaip istorijos eigoje kito Trakų miesto gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis. Pasirodė, kad tai nėra paprasta padaryti. Ieškodama šaltinių, pasitelkiau solidžiausią ir lig šiol išsamiausią studiją apie Trakus – A. Baliulio, S. Mikulionio ir A. Miškinio ...
Atrastos gotikinės kriptos vaizdas . Fot. aut. J. Bulhakas. 1931 m. (LVIA 1135-3-308 (11) Viktoras Jencius-Butautas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vytautas Didysis paliko ženklų pėdsaką lietuvių, lenkų, ukrainiečių istorijoje. Jo atminimo įamžinimui Vilniaus katedroje gali prieštarauti tik maskoliai. Ir kodėl mes XX ir XXI amžių sandūroje staiga pradėjome kalbėti apie Vytauto kultą ir Vytautą...
Asociatyvi Pexels/Bernyce Hollingworth nuotr. Albertas Juška, Klaipėda, www.voruta.lt Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s...
Dr. Martynas Purvinas. R. Kaminsko nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. A. Virvičienės nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, artimo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733-1785) įgyvendintų užmojų buvo Gardino karališkosios medicinos mokyklos įkūrimas 1775 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XVIII a. antroje pusėje mediciną imta laikyti bene pasaulietiškiausiu[1] mokslu. Vilniaus universitete per...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...
1956 m. archeologo Adolfo Tautavičiaus Dainų slėnyje atliekamų tyrimų metu buvo aptiktas sudegęs gyvenamasis pastatas bei tvartelis greta jo. Pastarajame rastas apdegusiu galvijo skeletas. Gyvenamajame pastate, po grindimis, aptiktas rūselis, jame – iš tošies ar žievės padarytos dėžutės liekanos su javų grūdais. Tik dabar, praėjus 70 metų, buvo atlikta dėžutės turinio archeobotaninė analizė, pateikusi intriguojančių...
Atminimo lenta Vilniaus Lukiškių aikštėje, kur buvo nužudyti 1863–1834 metų sukilėliai. Fotografija (aut. nenustatytas) savaitraštyje „Kurjer Poranny“, Nr. 23, išleistame 64-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga. Spaudinys. Varšuva, 1927 m. sausio 23 d. Lenkų k. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 38v Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nepasakysi, kad praėjusi...
Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo Dr. Irma Randakevičienė, istorijos žuurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų...
Nuotr. Skaidrūnės Vetcelienės Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vienas iš ryškesnių pagal seną katalikų Bažnyčios tradiciją nustatytu laiku švenčiamų Jubiliejinių metų epizodų Lietuvoje šiais, 2025-aisiais metais, neabejotinai yra nuo pat kalendorinių metų pradžios įvairiais formatais vykstantys palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų gimimo sukakties šventimo renginiai bei šios sukakties minėjimo kontekste...
Kotrynos Jogailaitės dukters Izabelės (1564–1566) palaidojimas Strangnas katedroje. Gerdos Butkuvienės nuotr. „Mano tėvas – karalius iš garbingos Jogailaičių dinastijos, valdžiusios pusę Europos. Motina – kilminga Milano kunigaikštystės valdovų giminaitė, dėl Lenkijos ir Lietuvos kovojanti kaip liūtė. Privalau būti paklusni dukra ir pareiginga karalaitė“. Tokiais žodžiais jauniausiąją Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir...
Kijevo Pečorų laura. Uspenjės soboras, kuriame atkuriamas paminklas Konstantinui Ostrogiškiui. Skulptorius Olesis Sidorukas prie paminklo maketo 2016 m. Jau atkurta pagrindinė paminklo dalis iš raudono marmuro. Olesio Sidoruko ir Jūratės Mičiulienės nuotraukos Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas “Paveldo atradimų” rubrikoje pasakojame apie Lietuvai reikšmingus paveldo objektus, esančius užsienyje. Šįkart – apie vieną iš objektų, kuris...
Kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybės plotas po 1422 m. – 1466 m. (balta spalva). Martyno Mažvydo laikais tokia buvo ir 1525 m. įkurta Prūsijos kunigaikštystė / hercogystė Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 2025 m. minime Prūsijos kunigaikštystės 500-etį. Kas tai buvo? Iki dabar sukauptos žinios leidžia manyti, kad po audringesniojo tautų...
Lietuvos kariuomenės savanoris Jevstafijus Siniakovas, sovietų viešai pakartas Salake Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Rytinis Lietuvos pakraštys įvairus savo tautiniu margumynu. Dažnos valdžių kaitos, jų įtakos kultūrai čia per ilgus amžius paliko savitą kultūrinį atspalvį. Net dažnutės, žydra namų spalva ir daug kita šioje Lietuvos dalyje – likę rusiško folkloro atspalviai. Šalies pakraščio kovos įvairiais laikais...
Astikų giminės genealoginis medis. Pagrindinė linija. Sudarė G.Šeikis Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis Alantos vardo paminėjimas XV a. valstybiniame gyvenime svarbų vaidmenį ėmė vaidinti stambiais žemvaldžiais ir įtakingais pareigūnais tapę Lietuvos didikai, o jų sudaryta ponų taryba buvo faktinė LDK vyriausybė. Valdžioje įsitvirtino kelios giminės: Goštautai, Astikai, Radvilos ir Kęsgailos, kurios įvairiose...
Achilo Bonoldžio fotografija. Konstantinas Kalinauskas, LVIA Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Konstantinas Kalinauskas nebuvo kilęs iš bežemių bajorų. Turint omenyje pačią Kalinovos herbo Kalinauskų giminę, būtent šios šakos Kalinauskai save kildino iš protėvio, kuris 1679 m. Bielsko teritorijoje įsigijo žemės kartu su Kalinovo dvaru, turėjusiu penkis ūkius. Bielsko žemė – Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki...
Tomo Dolabellos paveikslas, kuriame vaizduojama Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio priesaika Abiejų Tautų Respublikos karaliui Zigmantui Vazai. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kai sėdau rašyti šias eilutes, Rusijoje pompastiškai pažymima Liaudies vienybės diena (rus. День народного единства). Vadinamoji šventė tęsėsi keturias dienas. Ji tarsi susijungė su lapkričio 7 – ąja – bolševikinės 1917 m. revoliucijos, teisingiau...
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai, jog...
Kęstutis ir jo žmona Birutė. V. Slapšio paveikslas Habil dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Parašiau ir dar šiais metais tikiuosi išleisti baigiamąją beveik 15 metų mano darytų senovės istorijos tyrinėjimus apibendrinančią knygą „Atnaujinta Žemaitijos ir Lietuvos senovės istorija“. Š. m. rugpjūtį sukako 643 metai nuo karaliaus, mūsų istorikų vis dar vadinamo Didžiuoju kunigaikščiu, Kęstučio žūties. Skaitytojų...
Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimas Žygimanto Vazos (1587–1632) laikais Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Liberum veto (iš lot. kalbos: „laisvai neleidžiu”) – taip Abiejų Tautų Respublikoje vadinta kiekvieno kilmingojo teisė neleisti seime priimti įstatymų. Ši teisė intensyviai pradėjo formuotis po Liublino unijos ir jau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos...