Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių
Įrašas

Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių

Aukštadvariai ir Čižiūnai. Autoriaus sudarytas žemėlapis Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Publikuojama medžiaga – bandymas vienam Trakų rajono kaimui, turinčiam seną, gilią, įdomią praeitį, rasti deramą vietą mūsų krašto istorijoje.                       Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Čižiūnų kaimą, kuris netoli Aukštadvario Trakų rajone, tačiau čia pateikta medžiaga, tikimės, bus naudinga ir kitoms vietovėms analogišku ar panašiu...

D. Nausėdienė: turime toliau puoselėti ilgaamžę lietuvių ir totorių vienybę
Įrašas

D. Nausėdienė: turime toliau puoselėti ilgaamžę lietuvių ir totorių vienybę

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vilniaus rajone susitiko su Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomene. Susitikime dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas, taip pat Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. „Lankydamasi pas Jus noriu pabrėžti Jūsų nedidelės bendruomenės svarbą Lietuvai, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros reikšmę mūsų šaliai. Daugiau nei 700 metų trunka totorių ir...

Visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas
Įrašas

Visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas

2023 m. lapkričio 22 d., trečiadienį, 18 val. keturios Vilniaus bibliotekos –- Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atidaro parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“. Pirmą kartą vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas....

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai
Įrašas

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai

Lapkričio 22 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomi XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai, kurie, nepaisant šios vietovės unikalumo, atkurti pirmą kartą. Renginio metu lankytojai galės apžiūrėti keturis kostiumus, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Dauguma rekonstrukcijų pagaminta...

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…
Įrašas

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…

Pacų šeimos ūkis Tuxpale. Salvadoras. Iš https://perfectdailygrind.com/2015/11/interview-whats-so-special-about-pacamara/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą įdomiuose savaitgalio pasakojimuose – apie kavą, teisingiau – apie plačią Pacų giminę, kurios vienas iš atstovų garsino Lietuvą, Salvadore augindamas ir į pasaulio rinką tiekdamas kavos pupeles. Gale – šiek tiek faktų apie kavą. Vieną vėsų lapkričio rytą, gerdamas kvapnią kavą ir naršydamas...

Česlovas Iškauskas. Šventasis Juozapatas – brendęs ir sušvitęs Vilniuje 
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Šventasis Juozapatas – brendęs ir sušvitęs Vilniuje 

Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM. Dailininkas: Igoris Kistečokas Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Nuo istorinės Lietuvos miestų bei regionų apžvalgos pereikime prie vienos ypatingos visų laikų dvasinės asmenybės, vienijusios keletą krikščioniškų tikėjimų ir bažnyčių. Juk nei karaliai, nei carai ar kunigaikščiai nesugebėjo nuo kalbos su kardų ir kalavijų skambesiu pereiti prie taikdariškos misijos, o štai šis...

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti
Įrašas

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13 a.–15 a. viduryje© MELC Dr. Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo. Vytis turi...

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika
Įrašas

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija
Įrašas

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija

Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo
Įrašas

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo

Vytauto Abramausko nuotr. Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus darbo pervežimas buvo sudėtingas procesas, o į ekspozicijos vietą Vilniuje (Didžiąją...

Česlovas Iškauskas. Klaipėda vakar ir šiandien: senoji ir naujoji Hanza. III dalis
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Klaipėda vakar ir šiandien: senoji ir naujoji Hanza. III dalis

Tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. „Wikipedia.org“ nuotr. Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Rengiant dar vieną straipsnį apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, akis užkliuvo už įdomios informacijos, primenančios aršias Lietuvos kovas už šio regiono gražinimą. Rugsėjo 22 dieną uostamiestyje vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio...

Dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese Gdanske
Įrašas

Dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese Gdanske

Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...

Eusteythen – taip prieš 700 metų pirmą kartą užrašyta Aukštaitija 1323 m. spalio 2 d. Taikos ir prekybos sutartyje
Įrašas

Eusteythen – taip prieš 700 metų pirmą kartą užrašyta Aukštaitija 1323 m. spalio 2 d. Taikos ir prekybos sutartyje

Anykščiuose spalio 2 d., pirmadienį, 17 val. įvyks Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų sukakties renginys. Laimės žiburio mieste esantis Anykščių menų centras Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) rengia tarptautinę parodą iš Latvijos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo „Anno domini 1323 m. sutartis“. Paroda veiks iki lapkričio 11 d.           ...

Antspaudas – dokumento teisėtumo ženklas LDK bajorų kultūroje XV-XVIII a.
Įrašas

Antspaudas – dokumento teisėtumo ženklas LDK bajorų kultūroje XV-XVIII a.

1 pav. 1591 m. Stanislovo Kiaunarskio herbinis antspaudas, LVIA Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Šiauliai, www.voruta.lt Antspaudas –  spaudu įspaustas skiriamasis ženklas Antspaudu (lot. sigillum) yra laikomas fizinio arba teisinio asmens skiriamasis ženklas, kuris yra įspaustas kietu spaudu (lot. anulus) į antspaudinę medžiagą. Antspauduojama buvo siekiant patvirtinti dokumento teisėtumą, tikrumą arba kontroliuoti ir apsaugoti užantspauduotą dokumentą. Antspaudo...

Senųjų amatų diena Medininkų pilyje
Įrašas

Senųjų amatų diena Medininkų pilyje

Medininkų pilis (Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkai, Vilniaus raj.) 2023 m. rugsėjo 24 d. (sekmadienis), 11.00–18.00 val. PROGRAMA: 11.00–18.00 Senųjų amatų demonstravimas ir pristatymai amatininkų rekonstruktorių kieme 11.00–18.00 Edukacija „Statome Medininkų pilį” (Medininkų pilies donžonas, 4 a.) 11.00–18.00 Edukacija „Ką byloja herbai?” (Medininkų pilies donžonas, 4 a.) 11.00 Šventės atidarymas 11.15–12.00 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų...

Didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco buožė – votas Trakų dievo Motinai
Įrašas

Didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco buožė – votas Trakų dievo Motinai

Mykolo Kazimiero Paco portretas. VU nuotr. Žygimantas Jacevičius, Trakai, www.voruta.lt Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika – šventovė, apie kurią garsas po visą senąją Lietuvos, vėliau – Abiejų Tautų – valstybę sklido itin plačiai. Garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas sulaukė ne tik popiežiaus pripažinimo – vainikavimo karūnomis, ne tik europinio lygio poeto – Motiejaus Kazimiero...

Prof. R. Laužikas: „Sūrį desertui valgė ir valdovas Jogaila, o  vėlesniais amžiais šviežias lietuviškas sėkmingai konkuravo su  atvežtiniais brandintais“
Įrašas

Prof. R. Laužikas: „Sūrį desertui valgė ir valdovas Jogaila, o vėlesniais amžiais šviežias lietuviškas sėkmingai konkuravo su atvežtiniais brandintais“

Ne veltui svetur ilgiau gyvenantys lietuviai pasiilgsta ne tik ruginės lietuviškos duonos, bet ir lietuviško varškės sūrio – juk tokio niekur nerasi. Sūrio unikalumas pripažintas ir tarptautiniu mastu: Europos Komisija jį  įtraukė į saugomą geografinę nuorodą turinčių produktų sąrašą.  Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad nemaža dalis mūsų mėgstamų dabartinių šviežių lietuviškų sūrių gaminama pagal tą...

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose
Įrašas

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose

Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas, kurias simbolizuoja pastatai, paminklai, gatvės, žmonių istorijos. Kasdien eidami pro vieną ar kitą pastatą neretai nežinome jo istorijos, o ji gali būti intriguojanti ir netikėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui....

Lietuva Legenda. Viešas kreipimasis į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą
Įrašas

Lietuva Legenda. Viešas kreipimasis į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos facebook puslapio nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ  ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Nežinau nieko didingesnio buvusioje mūsų Didžiojoje Lietuvoje, kaip Vytauto Didžiojo karūnavimas 1430 m. 09 08 d. Valdovo karūnavimas nesulyginamas nei su Netimero, nei su Mindaugo karūnavimu. Ši karūna pirmiausia buvo skirta savarankiškos valstybės, netgi imperijos-Lietuvos valdovui. Karūną pasiūlė Zigmantas...

Vieno portreto istorija ir restauracijos išdaigos
Įrašas

Vieno portreto istorija ir restauracijos išdaigos

M. M. Giedraitis. Nuotr. iš M. Matušakaitės kn. „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009) Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Sparčiu žingsniu žengianti mūsų menotyra yra nudirbusi milžinišką darbą ir savo įžvalgų gilumu dažnokai lenkia bendrosios istorijos veikalus. Tačiau be galo sunku rašyti apibendrinamuosius darbus, kai dar neatliktos pagrindinės atskirų vietovių istorijos studijos, nespėti sudaryti...

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?

Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...

Klaipėdos kraštas: kova už jūrinę valstybę (II)
Įrašas

Klaipėdos kraštas: kova už jūrinę valstybę (II)

Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)
Įrašas

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)

Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...

Lietuvos Brastos biblija 1563: galėjo būti ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba?
Įrašas

Lietuvos Brastos biblija 1563: galėjo būti ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba?

Brastos biblija, 1563 m. Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt Ar galėjo tuo metu – 1563 m. –  būti įgyvendinta tokia idėja, kuri, kaip ir Liuterio vokiškoji Biblija, jau nuo tada būtų radikaliai formavusi Lietuvos kultūrą ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytinės bendrinės kalbos pagrindu? Prieš 460 metų Lietuvos Brastoje (dabar Baltarusijos Brest‘as), Radvilos Juodojo...

1253.07.06. – tarptautinio  Lietuvos pripažinimo pradžia?
Įrašas

1253.07.06. – tarptautinio  Lietuvos pripažinimo pradžia?

Ant Kartupėnų piliakalnio  piliakalnio stovėjo Bisenės pilis (Bisena, Bisin), kurią 1283 m. žiemą sudegino Vokiečių ordinas, pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Jurbarko rajonas.  Jūratės  Korsakaitės foto Ruslanas  Baranauskas humanitaras, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorikui privalo rūpėti fundamentaliausi klausimai: iš kur mes atsiradome, kas tokie esame, kokias išvadas galime pasidaryti iš praeities. Jeigu kalbėti apie Lietuvos, kaip etnoso, pirmapradį genotipą, būtina diferenciacija į tris aiškius...

Česlovas Iškauskas. Valstybės diena ir kiti monarchijos bandymai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Valstybės diena ir kiti monarchijos bandymai

Linos Kalinauskaitės paveikslas „Karalius Mindaugas“.  L. Kalinauskaitės pav. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Valstybės diena arba Karaliaus Mindaugo karūnavimas (liaudiškai – mindauginės) paženklintos mūsų pasididžiavimu gimus Lietuvos valstybei, prilygstančios Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms. Abi šios datos tiek šimtmečių nutolusios nuo šiandienos, kad nėra visiškai tikslios, nes viena remiasi Gedimino laiškais, kita – žinomo...

Įdomios istorijos. Karvedys, gynęs Lietuvą ir Europą
Įrašas

Įdomios istorijos. Karvedys, gynęs Lietuvą ir Europą

Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. David Weiss, pagal Sofijos Chodkevičiūtės (Zofia Chodkiewiz) pieš., 1819 (Biblioteka Narodowa, prieiga: CBN Polona; taip pat: Vilniaus universitetas dailėje. V., 1986 ) Pradedame žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO straipsnių ciklą laisvalaikio skaitymams. Jame jis pasakoja apie įdomias, kartais ginčytinas, istorines lietuviškų šaknų turinčias asmenybes, kurios arba jų protėviai vienaip ar kitaip garsino Lietuvą...