Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...
Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...
Vytauto Abramausko nuotr. Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į...
Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus darbo pervežimas buvo sudėtingas procesas, o į ekspozicijos vietą Vilniuje (Didžiąją...
Tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. „Wikipedia.org“ nuotr. Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Rengiant dar vieną straipsnį apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, akis užkliuvo už įdomios informacijos, primenančios aršias Lietuvos kovas už šio regiono gražinimą. Rugsėjo 22 dieną uostamiestyje vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio...
Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...
Anykščiuose spalio 2 d., pirmadienį, 17 val. įvyks Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų sukakties renginys. Laimės žiburio mieste esantis Anykščių menų centras Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) rengia tarptautinę parodą iš Latvijos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo „Anno domini 1323 m. sutartis“. Paroda veiks iki lapkričio 11 d. ...
1 pav. 1591 m. Stanislovo Kiaunarskio herbinis antspaudas, LVIA Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Šiauliai, www.voruta.lt Antspaudas – spaudu įspaustas skiriamasis ženklas Antspaudu (lot. sigillum) yra laikomas fizinio arba teisinio asmens skiriamasis ženklas, kuris yra įspaustas kietu spaudu (lot. anulus) į antspaudinę medžiagą. Antspauduojama buvo siekiant patvirtinti dokumento teisėtumą, tikrumą arba kontroliuoti ir apsaugoti užantspauduotą dokumentą. Antspaudo...
Medininkų pilis (Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkai, Vilniaus raj.) 2023 m. rugsėjo 24 d. (sekmadienis), 11.00–18.00 val. PROGRAMA: 11.00–18.00 Senųjų amatų demonstravimas ir pristatymai amatininkų rekonstruktorių kieme 11.00–18.00 Edukacija „Statome Medininkų pilį” (Medininkų pilies donžonas, 4 a.) 11.00–18.00 Edukacija „Ką byloja herbai?” (Medininkų pilies donžonas, 4 a.) 11.00 Šventės atidarymas 11.15–12.00 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų...
Mykolo Kazimiero Paco portretas. VU nuotr. Žygimantas Jacevičius, Trakai, www.voruta.lt Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika – šventovė, apie kurią garsas po visą senąją Lietuvos, vėliau – Abiejų Tautų – valstybę sklido itin plačiai. Garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas sulaukė ne tik popiežiaus pripažinimo – vainikavimo karūnomis, ne tik europinio lygio poeto – Motiejaus Kazimiero...
Ne veltui svetur ilgiau gyvenantys lietuviai pasiilgsta ne tik ruginės lietuviškos duonos, bet ir lietuviško varškės sūrio – juk tokio niekur nerasi. Sūrio unikalumas pripažintas ir tarptautiniu mastu: Europos Komisija jį įtraukė į saugomą geografinę nuorodą turinčių produktų sąrašą. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad nemaža dalis mūsų mėgstamų dabartinių šviežių lietuviškų sūrių gaminama pagal tą...
Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas, kurias simbolizuoja pastatai, paminklai, gatvės, žmonių istorijos. Kasdien eidami pro vieną ar kitą pastatą neretai nežinome jo istorijos, o ji gali būti intriguojanti ir netikėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui....
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos facebook puslapio nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Nežinau nieko didingesnio buvusioje mūsų Didžiojoje Lietuvoje, kaip Vytauto Didžiojo karūnavimas 1430 m. 09 08 d. Valdovo karūnavimas nesulyginamas nei su Netimero, nei su Mindaugo karūnavimu. Ši karūna pirmiausia buvo skirta savarankiškos valstybės, netgi imperijos-Lietuvos valdovui. Karūną pasiūlė Zigmantas...
M. M. Giedraitis. Nuotr. iš M. Matušakaitės kn. „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009) Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Sparčiu žingsniu žengianti mūsų menotyra yra nudirbusi milžinišką darbą ir savo įžvalgų gilumu dažnokai lenkia bendrosios istorijos veikalus. Tačiau be galo sunku rašyti apibendrinamuosius darbus, kai dar neatliktos pagrindinės atskirų vietovių istorijos studijos, nespėti sudaryti...
Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...
Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...
Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...
Brastos biblija, 1563 m. Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt Ar galėjo tuo metu – 1563 m. – būti įgyvendinta tokia idėja, kuri, kaip ir Liuterio vokiškoji Biblija, jau nuo tada būtų radikaliai formavusi Lietuvos kultūrą ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytinės bendrinės kalbos pagrindu? Prieš 460 metų Lietuvos Brastoje (dabar Baltarusijos Brest‘as), Radvilos Juodojo...
Ant Kartupėnų piliakalnio piliakalnio stovėjo Bisenės pilis (Bisena, Bisin), kurią 1283 m. žiemą sudegino Vokiečių ordinas, pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Jurbarko rajonas. Jūratės Korsakaitės foto Ruslanas Baranauskas humanitaras, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorikui privalo rūpėti fundamentaliausi klausimai: iš kur mes atsiradome, kas tokie esame, kokias išvadas galime pasidaryti iš praeities. Jeigu kalbėti apie Lietuvos, kaip etnoso, pirmapradį genotipą, būtina diferenciacija į tris aiškius...
Linos Kalinauskaitės paveikslas „Karalius Mindaugas“. L. Kalinauskaitės pav. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Valstybės diena arba Karaliaus Mindaugo karūnavimas (liaudiškai – mindauginės) paženklintos mūsų pasididžiavimu gimus Lietuvos valstybei, prilygstančios Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms. Abi šios datos tiek šimtmečių nutolusios nuo šiandienos, kad nėra visiškai tikslios, nes viena remiasi Gedimino laiškais, kita – žinomo...
Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. David Weiss, pagal Sofijos Chodkevičiūtės (Zofia Chodkiewiz) pieš., 1819 (Biblioteka Narodowa, prieiga: CBN Polona; taip pat: Vilniaus universitetas dailėje. V., 1986 ) Pradedame žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO straipsnių ciklą laisvalaikio skaitymams. Jame jis pasakoja apie įdomias, kartais ginčytinas, istorines lietuviškų šaknų turinčias asmenybes, kurios arba jų protėviai vienaip ar kitaip garsino Lietuvą...
Simonas Čechavičius. Šv. Kotrynos sužadėtuvės. Apie 1757-1760 m. Fot. Antanas Lukšėnas, LNDM Į Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčios didįjį altorių sugrąžinti baroko genijumi vadinamo dailininko Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689–1775) tapyti paveikslai. Simonas Čechavičius – vienas žinomiausių ir iškiliausių dailininkų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis gimė Krokuvoje, studijavo ir ilgą laiką gyveno Romoje. 1731 m. grįžo...
Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...
Alchemijos muziejus Čekijoje, Kutna Horoje. Nuotraukos šaltinis malewy pody.pl/wp Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Vienas įdomiausių Alantos dvaro istorijos faktų, yra tai, jog XVII a. 3-iajame dešimtmetyje Kristupas II Radvila į Alantos dvarą iš imperatoriaus Rudolfo dvaro Prahoje pasikvietė alchemikų, kurie dvaro rūsyje įrengė laboratoriją. Šį faktą pirmoji paskelbė žymi lenkų istorikė Uršula Augustyniak...
Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė. Truputį istorijos Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Dr. Napaleonas Kitkauskas. valdovurumai.lt nuotr. Dr. Napaleonas Kitkauskas informavo, kad ketvirtadienį, birželio 1 d., 15 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje, Gedimino pr. 3 skaitys paskaitą „800 metų Vilniaus pilių gyvenimo“. Tai pilių apžvalga nuo Karaliaus Mindaugo laikų. Draugijos „Pilis“ inform.
Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas Vilniuje šių metų birželio 9–11 d. organizuoja II-ąjį tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (toliau – ICGHV), kuriame dalyvauja lektoriai iš 15-os šalių: Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Škotijos, Ispanijos, Švedijos ir Ukrainos. ICGHV tema: Lietuvos Didieji kunigaikščiai ir kitos iš šios šalies kilusios...
Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...