Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII)
Virkytų mokykla praeityje. Šaltinis – „Memeler Dampfboot“, 1968, 13 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Aprašomojo pasienio atskiri ruožai bėgant amžiams vystėsi nevienodai. Po 1422 m. Melno taikos ir užsitęsusių kovų Žemaitijos ir Ordino valstybės (vėlesnės Prūsijos kunigaikštystės) pusėse atsikurdavo ir augdavo svarbesnės gyvenvietės, kai kada tapdavusios reikšmingesniais centrais (nuo minėtųjų Gardamo ir Rusnės iki Šilutės...
Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę
Onutė Gaidamavičiūtė, Vilnius, www.voruta.lt Sausio 25 dieną, per patį Vilniaus miesto gimtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Gedimino pilies bokšte, atidaryta unikali paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kurioje eksponuojamas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laiško Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų Vokietijos miestų miestiečiams, kuriame į Vilnių, Lietuvą buvo...
Lietuvos valdovas Gediminas – didysis kunigaikštis ar karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė
Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugomu objektu. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas pastatytas XVI a. pab. – XVII a. pr., rekonstruotas apie 1900 m., taip pat rekonstruotas XX a. Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis,...
Česlovas Iškauskas. Vilniaus įkūrimas: dokumentai, legendos ir kitos versijos
Vienas iš Gedimino laiškų Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Pradedame publikacijų seriją skirtą Vilniui ir kitiems Lietuvos miestams bei regionams. Sausio 25-ąją Vilnius pažymėjo 700-ąsias miesto įkūrimo metines. Tokią tikslią senų įvykių datą pavyksta nustatyti retai, bet mokslininkams pasisekė: buvo surasti septyni Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai lotynų kalba, kurie 1323 m. sausio 25 d. buvo išsiuntinėti...
Vilniaus klubo dovana sostinei – paminklas, priminsiantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus pasauliui
Vilniaus gimtadienio dieną Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atidengiamas paminklas, kuris nuo šiol kiekvienam praeiviui primins sostinės gyvavimo pradžią, kai prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią pasauliui apie Vilnių. Šį atminimo ženklą Valdovų rūmų muziejuje vykusioje spaudos konferencijoje pristatė paminklą Lietuvos sostinei dovanojantis Vilniaus klubas. Mecenatai – Ina ir Darius Zubai. Paminklo,...
Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt „Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas. Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių...
Diskusija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (XIV-XV a.)“
2022 m. lapkričio 29 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyko diskusija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (XIV-XV a.)“. Diskusijos dalyviavo prof. dr. Jūratė Kiaupienė ir prof. dr. Zigmas Kiaupa. Moderatorė – prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: – Kas darė Vilnių sostine? Kaip ir kada keliaujantis valdovas (monarchus ambulans) tapo reziduojančiu?...
Trakų kultūriniame kraštovaizdyje gaivinamas unitų paveldas
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Dažnas besilankantis Užutrakio dvaro sodyboje nustemba, ant aukščiausios parko kalvos netikėtai aptikęs paslaptingus griuvėsius. Po pušų, uosių ir baltažiedžių robinijų lajomis, tarp vešlių paprastųjų sausmedžių ir miškinių serbentų krūmų, taip mėgtų prancūzų botaniko ir peizažisto Eduardo Fransua Andre (1840-1911), iškilusios raudonų plytų kolonos primena apie kadaise čia stovėjusią unitų...
Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI)
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (V)
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Gintaras Abaravičius. Sugrįžimas į ateitį – Trakų bernardinai
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Ar Vytautas Oršoje statė tokią pat, kaip ir Trakų, kryžiuotišką pilį?
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Atrasti bajorų Goštautų ir didikų Oertelių kapai
Kapinaitėse stovi apleistas pastatas. Edvino Adukonio nuotr. Mums parašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos bakalauro studijų programos absolventas Edvinas Adukonis. Jis papasakojo apie praėjusių metų pavasarį istorikų absolventų savo lėšomis surengtą ekspediciją ir Radviliškio rajone atrastus bajorų Goštautų giminės kapus. Pasak jo, kapai iki šiol nebuvo žinomi, todėl jų atradėjai planuoja kreiptis į KPD nekilnojamojo...
Prieš 592 metus Trakuose mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas
Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagal Boleslovo Balzukevičiaus projektą ir Vasario 16-osios akto signataro, žymaus Vilnijos lietuvių visuomenininko Donato Malinausko rūpesčiu 1931 m. Čekoslovakijoje sukurtas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagerbti – šiuo metu jis Vilniaus Katedros rūsyje Du „karstukai“, bet nei vieno kaulelio. Vienas iš jų – Vilniaus katedros rūsiuose tapo nerastų Vytauto Didžiojo palaikų simboliu....
Dr. Algimantas Anicetas Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Netekome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonės – kunigaikštienės Onos Marijos Čartoriskytės-Radvilienės
Ona Marija Čartoriskytė-Radvilienė (Anna Maria z Czartoryskich Radziwiłł, 1932–2022), kilusi iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Gediminaičių dinastijos palikuonių – kunigaikščių Čartoriskių – giminės, ištekėjusi už kitos lietuvių kilmės kunigaikščių Radvilų giminės atstovo, susiejo abi garsiąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines, – rašoma Valdovų rūmų pranešime. Jos vyras buvo kunigaikštis Albertas Jeronimas Radvila (1931–2010). Paguoda bei dvasios...
Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų
2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) bus pristatyta jūrų skauto, Klaipėdos universiteto profesoriaus bei vieno iš Lietuvos karo istorijos draugijos kūrėjų Valdo Rakučio knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ (leidykla Alma Littera). Susitikimo metu autorius pasidalins savo...
Užpalių – Anykščių krašto valdytojai: Vytauto Didžiojo patikėtinis Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas ir jo palikuonys – pirmieji Radvilos
Trakiškis iš Kernavės Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas (1363 – 1443 m.) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Įvairiausiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriniuose dokumentuose randama, kad dar nuo XIV-jo a. paskutiniojo dešimtmečio, ir per visą XV-tąjį a. daugybėje LDK Valstybinių sutarčių deda parašą ir Užpalių-Pienionių pilių vietininkas – valdytojas bajoras Kristinas Astikas (1363-1443 m.): (Salyno sutartyje...
Sudarge atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas
Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...
Melno taikos 600 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje – aktualios Lietuvos ir Europos saugumo problemos
Lietuvos pasienyje – Kybartuose Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru mini Melno taikos jubiliejinę sukaktį ir aptars šios sutarties reikšmę Lietuvos ir Europos saugumo architektūros raidai. Rugsėjo 27 d. sukanka 600 metų, kai buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu. Šia sutartimi Ordinas atsisakė bet...
Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Lietuvos kariuomenė: turime ypatingą svečią
Олексій Арестович Trakuose Šiandien Lietuvoje turime ypatingą svečią – visiems puikiai žinomą Олексій Арестович – Ukrainos prezidento visuomeninį patarėją, kuris atvyko kartu švęsti gausesnių maskvėnų pajėgų sutriuškinimą Oršos mūšyje. Šiandien minime 508-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kartu su sąjungininkais laimėjo mūšį prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ta proga turėsime du renginius –...
Kartu kovoje prieš Maskvos imperializmą: tada ir dabar
Rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto rotušėje įvyks tarptautinė konferencija skirta Oršos mūšio metinėms „Kartu kovoje prieš Maskvos imperializmą: tada ir dabar“. Konferencijos metu dalyviai aptarinės istorines pamokas ir gilinsis į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamus iššūkius. Pergalė Oršos mūšyje įrodo, kaip svarbu yra suvienyti pajėgas ir bendradarbiauti norint atremti Maskvos imperialistinę agresiją. Ši pergalė...
1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatyta opera „Elenos pagrobimas“
Prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“ ir taip švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje, Valdovų rūmų muziejus jau dešimtą kartą miestiečius bei sostinės svečius kviečia rudens kultūros renginių sezoną pradėti su operos žanru. Jauniausiems lankytojams rengiami edukaciniai užsiėmimai, o senosios muzikos klausytojams tarptautinė senosios muzikos atlikėjų komanda pristatys Stefano Landžio operą „Orfėjo mirtis“. Pažintis su...
Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas
Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...
Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų
Vidmantas Velička, Trakų rajono Rykantų daugiafunkcio centro Kultūros renginių organizatorius ir teatro būrelio vadovas, www.voruta.lt Rykantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1402 metais. Istorikai sutarę, kad pirmasis rašytinis vietovardžio paminėjimas ir yra laikomas miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo data. Žinoma, toks vietovardžio paminėjimas įvyksta, kai gyvenamoji vieta jau egzistuoja ir koks nors asmuo jį užrašo....
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- …
- 7
- Kitas