2026 m. gegužės 16 d., šeštadienį, buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne vyks susitikimas ir šv. Simono Stoko minėjimas.
10:00 val. bažnyčioje organizatorius Andrius Alekna pasakos apie šv. Simoną Stoką ir br. Vidas Labanauskas supažindins apie škaplieriaus sakramentaliją;
11 val. – šv. Mišios;
– Mišių metu duos pažadus ir bus priimti į Basųjų karmelitų pasauliečių ordiną keli nauji nariai (jiems būtų uždėti specialūs škaplieriai);
Po šv. Mišių su gidu apžiūrėsime bažnyčią bei vienuolyną, susipažinsime su jų istorija, buvusiame basųjų karmelitų vienuolyne klausysimės konferencijos.
Renginio pabaigoje visi kviečiami bendrai agapei.
***
2026 metais šv. Jėzaus Teresės Karmelis – basieji karmelitai, švęs tris reikšmingus jubiliejus:
Pirmasis – 400 m. nuo basųjų karmelitų įsikūrimo Lietuvoje (ir LDK, konkrečiai – vienuolyne prie Vilniaus šv. Teresės bažnyčios);
Antrasis – 300 m. nuo šv. Kryžiaus Jono, kartu su šv. Jėzaus Terese, įkūrusio Basųjų karmelitų ordiną, paskelbimo šventuoju;
Trečiasis – 100 m. nuo šv. Kryžiaus Jono paskelbimo Bažnyčios mokytoju.
Pirmieji dvasiniai šv. Jėzaus Teresės sūnūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną kirto 1604 m. ankstyvą rudenį. 1604 m. rugsėjo 23 d. keturi broliai: genujietis t. Jėzaus ir Marijos Paulius Simonas Rivarola, ispanas t. šv. Eliziejaus Jonas Tadas Roldan, t. šv. Pranciškaus Vincentas Gambart, taip pat ispanas, ir italas br. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Jonas Angeli, apsistojo Vilniuje. Lietuvos sostinė nebuvo jų kelionės tikslas, o tik sustojimas jų misijinėje ekspedicijoje į Persiją, kurią karmelitai ketino pasiekti sausuma per Rusiją. Pilietinis karas Rusijoje ir jį lydėjęs maras neleido vienuoliams keliauti toliau. Tačiau du mėnesius trukęs karmelitų buvimas Lietuvoje lėmė, kad karmelitų vienuoliai susipažino su 1596 m. sudarytos katalikų ir stačiatikių Bažnyčių unijos reikalu, išreikšdami jai tvirtą paramą ir pasirengimą dirbti krikščionių vienybei. Taip užgimė projektas „missio ad Ruthenos” – misija rusėnams. Jos įgyvendinimas priklausė nuo basųjų karmelitų vienuolyno įkūrimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės ribose. Idėją palaikė tiek persiškosios misijos vadovas tėvas Paulius Rivarola, tiek Vilniaus vyskupas B. Vaina, unitų arkivyskupas I. Pociejus bei Lietuvos Didysis kancleris L. Sapiega ir pasisakė už karmelitų vienuolyno įkūrimą Vilniuje.
Prireikė daugiau nei 20 metų, kol vienuolynas buvo įkurtas Vilniuje. 1624 m. vyskupas E. Valavičius suteikė leidimą vienuolyno Vilniuje fundacijai. Į LDK sostinę atvykę karmelitai įsikūrė dovanotame sklype prie Medininkų vartų (Aušros Vartų) 1626 m.. 1627 m. jau stovėjo pirmoji medinė šv. Teresės bažnytėlė, o 1632–1650 m. prie vienuolyno LDK kanclerio Stepono Kristupo Paco lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.
Vilniaus basieji karmelitai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos istoriją pirmiausia kaip Aušros Vartų Gailestingumo Dievo Motinos kulto propaguotojai, kurios garbinimas vystėsi LDK ir toli už jos ribų. Basieji karmelitai nuo 1668 m., kai miesto taryba pavedė jiems rūpintis Aušros Vartuose buvusiu Švč. Mergelės Marijos atvaizdu, tarnavo šventovės saugotojais. Aušros Vartų šventovė padalijimų metu įgijo ypatingą reikšmę ir tapo liaudies šventove. Be to, Lietuvos basųjų karmelitų istorijoje iki XIX a. vidurio Vilnius buvo svarbiausias ir daugiausiai vienuolių turintis religinis centras. Tai buvo Lietuvos provincijos vadovybės rezidavimo vieta, taip pat čia veikė noviciatas ir teologijos kolegija.
Be Vilniaus fundacijos, iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribose buvo įkurti dar du vienuolynai: Glubokoje (1639) ir Gardine (1668), XVIII a. pradžioje dar ir vienuolynas Kaune. Vėlesniais dešimtmečiais įkurti konventai Antalieptėje (1731), Pinske (1734), Vilniuje prie Neries (1739), Pašaminėje (1760) ir Gudagojuje (1764). XVIII a. antrojo dešimtmečio pradžioje ėmė įgauti vis realesnius pavidalus idėja įkurti naują provinciją lietuviškoms žemėms. 1731 m. generalinė kapitula priėmė sprendimą steigti provincijos vikariatą kaip pirmąjį etapą kelyje į visiškai suformuotą provinciją. 1734 m. vikariatas buvo reformuotas į nepriklausomą Lietuvos šv. Kazimiero provinciją.
