Kad ir kiek iki mūsų dienų būtų išlikę kino juostų iš tos laisvos Lietuvos, norėtume, kad jų būtų daugiau. Judančių paveikslėlių iš 1918-1940 metų Lietuvos niekada nebus per daug. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos dvi labai vertingos juostos iš to laikmečio. Abi jos yra suskaitmenintos ir šiandien kviečiame vieną iš jų pasižiūrėti. Netruks nė...
Aktorių ir savanorių komanda Žurnalistė Irma Bogdanovičiūtė, www.voruta.lt Daugiatautis Šalčininkų rajonas žiniasklaidoje apipintas legendomis ir trileriais apie skraidančius balionus, paplitusią rusišką kultūrą ir be penkių minučių nelojalumą Lietuvai. Šalia šių įvaizdžių dešimtmetį auga ir kūrybingų ir sąmoningų jaunų žmonių karta, kurie aplink save kuria naują realybę. „Man patinka, kad čia – lietuvybės židinys, bet prie...
2024 m. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka sukūrė dokumentinį filmą „Eugenijus… Laikas ir žmonės…“, skirtą Pagėgių krašto poeto, dailininko, fotomenininko, žurnalisto, muziejininko ir visuomenininko Eugenijaus Skipičio (1951–2023 m.) šviesiam atminimui pagerbti. Šis dokumentinis filmas – tai jautrus artimųjų, draugų ir kolegų pasakojimas apie talentingą, įkvepiančią asmenybę, kuri savo žodžiais, darbais ir meninėmis vizijomis paliko šviesų...
Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“, išleistą tūkstantis penki šimtai devyniadešimt pirmais metais Karaliaučiuje. Šiuo metu tai seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba. Šiame pasakojime sužinosite, kokią reikšmę leidinys turėjo lietuviškų raštų stiliaus ir bendrinės kalbos formavimuisi, kaip...
Foto Jurgita Satkūnaitė www.voruta.lt 2024 m. liepos mėnesį Šalčininkų rajone pasibaigė tiriamojo meno projekto “Kalbantys jausmai” pirmos dalies veiklos, skirtos regiono jaunimui, kurias organizavo iš Šalčininkų kilusi aktorė Virginija Kuklytė. Tai – finalinis, jau trečius metus vykdomos iniciatyvos etapas, kurio veiklų dalis yra orientuota ugdyti jaunuolių emocinį intelektą bei mažinti socialinę atskirtį. Projektas finansuotas Lietuvos...
Dr. Mariya Horyacha Dr. Mariya Horyacha, Lvivo katalikiško universiteto profesorė, www.voruta.lt Pranešimas padarytas konferencijoje 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventės metu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Jūsų Ekscelencijos Vyskupai, mieli Kunigai, Gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie...
Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas. Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia,...
Diplomatė, ambasadorė, vertėja, karaimikos tyrėja dr. Halina Kobeckaitė. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras Jurgita Jačėnaitė, Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, www.bernardinai.lt Užaugau šeimoje, kurioje perėjau namų universitetus“, – tokiais žodžiais įgytas didžiules žinias iš savo artimųjų įvardijo profesorė HALINA KOBECKAITĖ, diplomatė, ambasadorė, karaimikos tyrėja, asmenybė, verčianti knygas iš įvairių kalbų, telkianti įvairias kultūras, įvairias tautines bendrijas. Profesorė...
www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisva keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis pabėgimui iš sovietų Lietuvos....
www.voruta.lt Minime Vasario 16-ąją –Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šis istorinis įvykis atsispindi ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose: Lietuvos Tarybos salė, signatarų portretai, fotografijos pasakoja Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją. Prisiminimais pasidaliję vieno iš 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarų Jono Vileišio anūkai atskleidė ryškiausias akimirkas iš gyvenimo tarpukario Lietuvoje, kai teko bendrauti su seneliu, bei papasakojo...
Mykolas Sleževičius www.voruta.lt Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926 m. perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies...