teisuoliuatminimas.lt svetainės ekrano nuotr. Kovo 15-ąją, Lietuva pirmąkart mini Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta praeitų metų pabaigoje. Diena stebina renginių gausa, tarp kurių Vilniaus universiteto (VU) S. Daukanto kieme vyksiantys žydus gelbėjusių asmenų, Pasaulio tautų teisuolių, vardų skaitymai bei Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje duris atversianti paroda Pasaulio tautų...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Kviečiame į dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūrą, kuri vyks Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vasario 22 d. 16 val. Filmas nušviečia 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvykius Kaune. Istorikai dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Valdas Rakutis ir dr. Simonas Jazavita pristato sukilimo pradžios būtinybę ir pobūdį, atskleidžia...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia 5-12 kl. mokinius dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkurse gali dalyvauti ir užsienio lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos. Konkursui galima parengti rašinius, eilėraščius, piešinius ir rankdarbius, fotografijas, dainas, kitus muzikos kūrinius, instaliacijas, filmus ir multimedijos pateiktis. Darbai...
Minime kovojusio su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15 – 1954 11 26) žūties metinės. Kalbiname valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininką, brigados generolą Almantą Leiką. Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio- Vytauto istorinė atmintis? Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį sveikindamas Prahoje vykstančios tarptautinės konferencijos „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį: iššūkis Europos atminties politikai“ dalyvius, pabrėžė, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, lydima dezinformacijos ir bandymų perrašyti istoriją, skatina Europą naujai permąstyti savo praeitį ir tiksliau įvertinti komunistinių režimų nusikaltimus. „Išaušo diena, kai Europa pagaliau turi pripažinti nusikaltimus,...
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“ Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Gelvonų miestelio bendruomene Holokausto aukų vardams atminti, pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“ Įrengiant informacinį stendą, dalyvavo Širvintų rajono Gelvonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Gelvonų krašto bendruomenės nariai. Jie džiaugėsi šia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įgyvendinta...
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka, paimta iš Mindaugo Bloznelio dvitomio „Lietuvių frontas“ Aleksandras Sakas, www.resfamiliaris.blogspot.com Jis buvo vienas iš prieškario Lietuvoje išugdytų patriotų, nepabūgusių priešintis tiek raudonajai, tiek rudajai okupacijai. Jų darbus ir vardus jau kloja užmaršties dulkės, kurias kartas nuo karto nupūsti yra mūsų pareiga. Povilas Malinauskas, Jurgio sūnus, gimė 1910 metais...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą sutartį...
Palestinos kolonizacijai reikalingų darbų besimokantys Trakų žydų jaunuoliai, iš dešinės į kairę: Abraomas Nudleris, Juozapas Šubas, Benjaminas Bunimovičius (nužudytas per Holokaustą), Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), Zeevas Pokroiskis, Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą). Iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“. Paaiškinimą išvertė dr. L. Lempertienė Rasa Kalinauskaitė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kultūrinės veiklos...
Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų. Dokumentus 2021 m. gegužės mėn. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką. Dokumentai rasti miškingoje drėgnoje vietovėje prie pelkės, sudėti į 1937 m. Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą,...
Paneriai. 1941 m. Žydų žudynės. Yad Vashem nuotr. Rugsėjo 23 d. (penktadienį) 11:00 val. Rūdninkų aikštėje prasidės „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 79-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ ir kitais būdais šias sukaktis pažymės maždaug 150 mokyklų visoje Lietuvoje. Daugiau nei...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...
Dr. Antanas Adomėnas, istorikas, žurnalistas, filosofijos daktaras, Kaunas, www.voruta.lt Dėl karų ir kitokių įvairių priežasčių daug lietuvių turėjo palikti savo šalį ir atsidurti kituose kraštuose. Savo mintyse ir širdyse jie jautė ilgesį savo žemei, savo kalbai ir gaudė kiekvieną žinutę apie savo Tėvynę už „geležinės uždangos“. Žinojo apie tūkstančiais žūstančius partizanus, kovojusius už laisvę, į...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...
Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo) Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių...
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Valdovų rūmų muziejuje atverta paroda „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Čia pirmą kartą eksponuojami dokumentai, tarptautinės Lietuvos sutartys su kitomis pasaulio valstybėmis, liudijančios Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą ir Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Parodoje – ir detektyvo verta istorija: svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys grėsmės akivaizdoje buvo išgabentos...
Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...
Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – žymaus bestselerių autoriaus Marko Feltono knygą „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“. Remiantis naujausia tyrimų medžiaga, žvalgybos dokumentais, liudijimais, atsiminimais ir kitomis oficialiomis istorijomis iš fiurerio aplinkos, knygoje pažvelgiama į Adolfo Hitlerio pasaulį iš arčiau. Į nacių partijos lyderio ir Trečiojo reicho fiurerio A. Hitlerio gyvybę kėsintasi ne kartą....