Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų
Įrašas

Restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų

Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų. Dokumentus 2021 m. gegužės mėn. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką. Dokumentai rasti miškingoje drėgnoje vietovėje prie pelkės, sudėti į 1937 m. Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą,...

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbs Holokausto aukas visoje Lietuvoje
Įrašas

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbs Holokausto aukas visoje Lietuvoje

Paneriai. 1941 m. Žydų žudynės. Yad Vashem nuotr. Rugsėjo 23 d. (penktadienį) 11:00 val. Rūdninkų aikštėje prasidės „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 79-ąsias metines.  Eidami „Atminties keliu“ ir kitais būdais šias sukaktis pažymės maždaug 150 mokyklų visoje Lietuvoje. Daugiau nei...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis
Įrašas

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis

Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų
Įrašas

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų

 Dr. Antanas Adomėnas, istorikas, žurnalistas, filosofijos daktaras, Kaunas, www.voruta.lt Dėl karų ir kitokių įvairių priežasčių daug lietuvių turėjo palikti savo šalį ir atsidurti kituose kraštuose. Savo mintyse ir širdyse jie jautė ilgesį savo žemei, savo kalbai ir gaudė kiekvieną žinutę apie savo Tėvynę už „geležinės uždangos“. Žinojo apie tūkstančiais žūstančius partizanus, kovojusius už laisvę, į...

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)
Įrašas

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)

Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt   Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...

Prie Holokausto aukų kapo Trakų Varnikų miške užrašyti šiuo metu žinomi nužudytų žydų vardai
Įrašas

Prie Holokausto aukų kapo Trakų Varnikų miške užrašyti šiuo metu žinomi nužudytų žydų vardai

Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo) Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių...

Mįslingai dingę, vėliau netikėtai rasti dokumentai – parodoje
Įrašas

Mįslingai dingę, vėliau netikėtai rasti dokumentai – parodoje

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Valdovų rūmų muziejuje atverta paroda „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Čia pirmą kartą eksponuojami dokumentai, tarptautinės Lietuvos sutartys su kitomis pasaulio valstybėmis, liudijančios Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą ir Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Parodoje – ir detektyvo verta istorija: svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys grėsmės akivaizdoje buvo išgabentos...

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis

Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...

Nauja Marko Feltono knyga „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“
Įrašas

Nauja Marko Feltono knyga „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“

Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – žymaus bestselerių autoriaus Marko Feltono knygą „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“. Remiantis naujausia tyrimų medžiaga, žvalgybos dokumentais, liudijimais, atsiminimais ir kitomis oficialiomis istorijomis iš fiurerio aplinkos, knygoje pažvelgiama į Adolfo Hitlerio pasaulį iš arčiau. Į nacių partijos lyderio ir Trečiojo reicho fiurerio A. Hitlerio gyvybę kėsintasi ne kartą....

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas
Įrašas

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas

Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai
Įrašas

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai

2022 m. birželio 27 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojų pastangomis parengti informaciniai stendai „Ariogalos žydų likimas 1941 m.“.   Informaciniai stendai, bylojantys apie skaudų Ariogalos žydų likimą 1941 m., pastatyti prie buvusių sinagogų vietų, o kitas žudynių vietoje, prie Dubysos, – rašoma...

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė
Įrašas

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė

Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis
Įrašas

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis

Pal. sesuo Paschalina ir 9 bendražygės  www.vaticannews.va Vroclave šeštadienį, birželio 11 d., dešimt vienuolių kankinių – 1945 m. sovietų karių nukankintos seserys elzbietietės – paskelbtos Bažnyčios palaimintosiomis. Apeigoms Vroclavo katedroje vadovavo popiežiaus pasiuntinys ir Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas Marcello Semeraro. Visos dešimt palaimintųjų vienuolių priklausė tai pačiai Šv. Elzbietos seserų kongregacijai – jos anuomet vadintos pilkosiomis...

Parengtos rekomendacijos  dėl sovietinių paminklų nukėlimo
Įrašas

Parengtos rekomendacijos  dėl sovietinių paminklų nukėlimo

Keturi komunarai Grūto parke. lt.wikipedia.org nuotr. Šalies savivaldybėms ėmus nukelti sovietinius paminklus, paveldotvarkininkai parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose laikantis teisinio reglamentavimo. Balandį kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki tol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių...

Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“
Įrašas

Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?
Įrašas

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?

Aut. Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras Originalus tekstas anglų kalba. 1945 m. gegužės 7–8 d. nacių režimas kapituliavo Reimse (Prancūzijoje) ir Berlyne (Vokietijoje). Ta proga visas laisvasis pasaulis švenčia Pergalės dieną, įamžindamas triumfą prieš vieną baisiausių XX amžiaus režimų. „Pasaulis turi žinoti, kas nutiko, ir niekada nepamiršti“, – sakė generolas Dwightas D. Eisenhoweris, lankydamasis vienoje...

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos
Įrašas

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

Gegužės 8-ąją, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vardu gėlės buvo padėtos Panerių memoriale ir prie paminklo ukrainiečių tautinio sąjūdžio veikėjui, rašytojui Tarasui Ševčenkai.  „Šiandien pagerbiame visas nekaltas karo, o taip pat jį lydėjusio siaubingo nusikaltimo, Holokausto aukas. 1945-ųjų gegužės 8-tąją karas Lietuvai ir daugybei rytų europiečių nesibaigė. Lietuvoje jis tęsėsi...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis

Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis

Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai,  mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų
Įrašas

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai, mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų

Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas
Įrašas

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...

Lietuva siūlo ES teisingumo ministrams svarstyti specialaus tribunolo steigimą
Įrašas

Lietuva siūlo ES teisingumo ministrams svarstyti specialaus tribunolo steigimą

Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas, Niurnbergo teismas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas.historycollection.com nuotr. www.voruta.lt Šiandien teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders ir ES valstybių narių teisingumo ministrus, ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Tokią...

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...

Nauja istorinė studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“
Įrašas

Nauja istorinė studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“

www.voruta.lt 2021 m. gruodžio pabaigoje išleista Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto naujausia keturių autorių – Hektoro Vitkaus, Vyganto Vareikio, Edvino Ubio, Justo Stončiaus – mokslo studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“, skirta buvusių Macikų lagerių komplekso memorializacijos galimybėms apžvelgti. Tyrimo tikslas – atskleisti buvusių Macikų lagerių komplekso integracijos Lietuvos atminimo kultūroje gaires,...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį
Įrašas

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį

Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatoma knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi
Įrašas

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatoma knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi

Knygos autorius Rimantas Stankevičius www.voruta.lt „(…) ties Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų...

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022
Įrašas

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

www.voruta.lt Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Prisiminsime šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos ir prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų, todėl...