Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2026 m. spalio 28 d. Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Renginys priminė vieną skaudžiausių Holokausto epizodų Lietuvoje, kai prieš 85-erius metus, nacistinei Vokietijai okupavus šalį, prasidėjo sistemingas žydų bendruomenės persekiojimas ir naikinimas. Naciai ir jų kolaborantai organizavo...
Elenos ir Antano Starkų susitikimas Niujorke po 30 išsiskyrimo metų.1973 m. balandžio 28 d. Nuotrauka iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM, GS, f. 1, b. 845) Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Šiemet minime 125-ąsias kario savanorio, gydytojo, medicinos mokslų daktaro Antano Starkaus (1901–1975) gimimo metines, šis Štuthofo kalinys drauge su kitais Kaune gyvenusiais inteligentais buvo...
Memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“. Aldo Kazlausko nuotr. Palangos žydų bendruomenė 2026 m. spalio 16 d. pietinėje Palangos miesto dalyje, miškelyje už Birutės parko, atidengtas Holokausto aukoms skirtas memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“. Juo įamžintas 1941 m. birželio 27 d. šioje vietovėje nužudytų 111 žmonių – 106 žydų ir 5 lietuvių – atminimas. Nutraukti gyvenimai Memorialą...
EP narys Paulius Saudargas su Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktore Rita Malinauskiene Mecenato Pauliaus Saudargo dėka Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinį papildė du dokumentai, liudijantys Lietuvos Vietinės Rinktinės (LVR) kūrimąsi ir konfliktą su Reicho okupacine valdžia. Muziejus įsigijo dokumentų mašinraščio kopijas ir vertimus. Lietuvos Vietinė Rinktinė – 1944 m. vasarį-gegužę nacių okupuotoje Lietuvoje veikęs...
Palestinos kolonizacijai reikalingų darbų besimokantys Trakų žydų jaunuoliai, iš dešinės į kairę: Abraomas Nudleris, Juozapas Šubas, Benjaminas Bunimovičius (nužudytas per Holokaustą), Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), Zeevas Pokroiskis, Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą). Iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“. Paaiškinimą išvertė dr. L. Lempertienė 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške buvo...
Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...
Renginio akimirka. Organizatorių nuotr. Rūta Matimaitytė, istorikė, www.voruta.lt Rugsėjo 12 dieną Pagėgiuose buvo paminėta vilko vaikų atminimo diena. Į minėjimą susirinko Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Valerie Hog, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovai, istorikai, vietos bendruomenės nariai ir gyvi šios istorijos liudininkai – vilko vaikai. Šiemet į Pagėgius iš skirtingų Lietuvos vietovių atvyko apie...
Lietuvoje likę vos 16 asociacijos „Edelweiss-Wolfskinder“ narių… Renginio organizatorių nuotr. Rugsėjo 12 d. Pagėgiuose vyks Vilko vaikų atminimo dienos minėjimas, šiais metais kviečiantis susitelkti į tris svarbius žodžius – „Prisiminti. Suprasti. Išsaugoti.“ Kasmet gyvų istorinių įvykių liudininkų lieka vis mažiau, todėl vis svarbiau išsaugoti jų pasakojimus ir perduoti juos ateities kartoms. Šių metų minėjime ypatingas...
Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18–40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis Algirdas Brukas, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28–1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus ir...
Asociatyvi Markus Winkler/Pexels nuotr. Vakar pasauliui minėjus 87-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data nuosekliai stumiama į šalį, dėmesį perkeliant į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą. Taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią tikrovę, kurioje kažkur dingsta beveik dveji metai – nuo 1939-ųjų rugsėjo iki 1941-ųjų birželio. Anot „Debunk.org“, pašalinus...
Laiškas saugomas Biržų SVB Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre, Adolfo Meko fonde. Tado Verkelio nuotr. Tadas Verkelis, Biržų SVB Jono ir Adolfų Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas, VU Archeologijos katedros studentas, www.voruta.lt Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro rinkinius sudaro nemaža dalis išeivių biržiečių ir jų palikuonių laiškų. Ypač ganėtinai gausūs...
Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas” Juozas Elekšis, www.voruta.lt Gimtieji Viekšniai įsikūrė kelių ir upių sankryžoje. Tai lėmė ne tik patogų, bet ir neramų gyvenimą. Čia gyveno įvairių tautų žmonės: lietuviai, sulenkėję bajorai, po sukilimų atkelti rusai, net nuo Volgos atsibastęs totorius Saračinskas. Sara Čin (ruda kalva) vadinosi totorių gyvenvietė prie Volgos. Rusai ją...
Romų kilmės moteris su vokiečių policininku ir nacių psichologu Robertu Ritteriu. Bundesarchiv, R 165 Bild-244-71 / CC-BY-SA 3.0 Romų genocidas (Porajmos) nusinešė šimtų tūkstančių Europos romų gyvybes. Istorikų duomenimis, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų, arba maždaug trečdalis tuometės Lietuvos romų bendruomenės. Kadangi nemaža dalis romų gyveno klajokliškai ir nebuvo registruoti oficialiuose...
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt publikuojami dokumentai apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. ir atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus lenkų užimtą Vilnių...
Ina Navazelskis. Fotografė – Milli Bzahav (Milda Bazilevsky) Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d. 17 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių...
Gedimino pr. 22. Vilniaus mažasis teatras. Autorės nuotr. Aida Vėželienė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojams įprasta visuomeninį transliuotoją sieti su S. Konarskio gatvės kompleksu. Tačiau iki tol, kol sostinėje iškilo specializuotas televizijos ir radijo pastatų ansamblis, Lietuvos radijo širdis buvo Gedimino prospekto 22-asis namas. Būtent jis tarpukariu buvo svarbiausia, pavojingiausia ir labiausiai geidžiama informacinė erdvė šalyje. Šio...
Česlovas Iškauskas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Kartais įvykiams, reiškiniams nerasi bendro vardiklio, apibendrinimo. Dirbtinai sugretinti, ieškoti vienodų priežasčių ar ištakų – tai reiškia kurti dar vieną sąmokslo teoriją ar tiesiog klastoti istoriją. Ir vis dėl to tas nelaimingas istorinis trikampis Ukraina – Lenkija – Lietuva vienu aspektu verčia ieškoti tam tikrų paralelių, o kiekvienas...
EP narė Rasa Juknevičienė Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama debatuose dėl Ukrainos pabrėžė, kad labiausiai ją neramina aštrus Ukrainos ir Lenkijos susikirtimas dėl jų skaudžios bendros istorijos. „Nebandysiu vertinti, kuri pusė – ukrainiečiai ar lenkai – dabar labiau prisideda prie ugnies kurstymo, bet turiu vieną prašymą – įvertinti kontekstą,...
Palangoje pagerbtos Holokausto aukos Šiandien pagerbėme Palangos žydų bendruomenės vyrų ir jaunuolių, nužudytų 1941 m. pietinėje Birutės parko dalyje, atminimą. Tai vienas skaudžiausių mūsų miesto istorijos puslapių, primenantis, kokią kainą gali pareikalauti neapykanta, smurtas ir žmogiškumo praradimas. Palangos miesto civilinėse kapinėse Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Mikalkėnu,...
Iš kairės: parodos rengėjas Gediminas Ruzgys ir Zigmas Tamakauskas. Kosto Ivanausko nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų su vienu bendraminčiu draugu lankėmės Vilniuje. Mūsų tikslas buvo pamatyti Valdovų rūmuose eksponuojamą Baroko epochos žinomo dailininko Karavadžo paveikslą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ ir kitą šiek tiek atnaujintą ekspoziciją. Artėjančio...
Lietuvių sukilėliai 1941-07-06. LGGRTC nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Toks įspūdis, kad tolimieji, net per 85-rius metus nuo šiandienos nutolę 1941 m. Birželio sukilimo įvykiai, visai arti, čia pat, jie alsuoja ta pačia spontaniško pasipriešinimo bet kokiam okupantui ir laisvės troškimo dvasia. Jie nori nenori iškelia gyvybiškai reikalingą klausimą, kuris puikiai išgvildentas...
Panevėžio apskrities, Pušaloto valsčiaus 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nariai. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius, www.voruta.lt Žvelgiant iš ilgesnės laiko perspektyvos, 1941 m. per labai trumpą laikotarpį, kurį netgi būtų galima pavadinti „ilguoju birželio mėnesiu“, tuometinėje sovietų, o vėliau ir nacių okupuotoje Lietuvoje įvyko...
Gedimino Karpavičiaus vokas, iliustruotas autentiška A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka “Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt Šiemet minime 85-erius metus, kaip Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, visame krašte vadovavusi pieš sovietinius okupantus organizuotam sukilimui, prasidėjusiam 1941 m. birželio 22 d., nacistinei Vokietijai paskelbus savigynos karą Sovietų sąjungai, ir įvykdžiusi sau keltą...
Konferencija LR Seime. Autoriaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt „Birželio sukilimo aplinkybės ir istoriniai dokumentai turi būti tiriami toliau ir skelbiami visuomenei“. Tokia mintis nuskambėjo Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „1941 m. Lietuvos sukilimas: tarptautiniai kontekstai“. Joje akcentuota, kad tai ne vietinės reikšmės trumpai vykęs pasipriešinimas sovietinei okupacijai, o visos Lietuvos sukilimas, kuris...
Aleksandro ir Birutės Blaževičių vestuvinė nuotrauka, saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. 1939 m. Birželio 14 d., sekmadienį, minėjome Gedulo ir vilties dieną – prisimename prieš 85 metus, 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungos pradėtą pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. 2025 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius pateko JAV kariuomenės rezervo karinės...
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau? 1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės...
Karo mokyklos kariūnai Kaune, mokyklos kieme. 1927 m. Ant suolo sėdi pirmas iš kairės Zigmas Drunga. Iš Drungų šeimos albumo, dabar saugomo Marijos Karaliūtės Ir kraujo lašelis kiekvienas, Išlietas ant miško gėlių, Augina tėvynei didvyrius, O eis jie tavuoju keliu… Iš partizanų dainos, skirtos Mykolui Jonui atminti („Laisvės kovų dainos“, redagavo Jonas Aistis, Niujorkas,...
Vilniaus grafikos meno centro išleistas katalogas „Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai“. Valentas Šiaudinis, www.voruta.lt 1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo karas tarp Vokietijos ir carinės Rusijos. Be to, 1917 m. spalio mėnesį Rusijoje kilo revoliucija. Šie įvykiai, kaip nekeista, palengvino Suomijai, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai išsikovoti nepriklausomybę. 1918 m....
Enkavedistai puola ką tik susprogdintą partizanų bunkerį. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip aštuoniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų...