Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas
Įrašas

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas

Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai
Įrašas

Ariogaloje žydų tragediją primins informaciniai stendai

2022 m. birželio 27 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojų pastangomis parengti informaciniai stendai „Ariogalos žydų likimas 1941 m.“.   Informaciniai stendai, bylojantys apie skaudų Ariogalos žydų likimą 1941 m., pastatyti prie buvusių sinagogų vietų, o kitas žudynių vietoje, prie Dubysos, – rašoma...

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė
Įrašas

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė

Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų
Įrašas

Dr. Antanas Adomėnas. Tapatybės išsaugojimas už Lietuvos ribų

 Dr. Antanas Adomėnas, istorikas, žurnalistas, filosofijos daktaras, Kaunas, www.voruta.lt Dėl karų ir kitokių įvairių priežasčių daug lietuvių turėjo palikti savo šalį ir atsidurti kituose kraštuose. Savo mintyse ir širdyse jie jautė ilgesį savo žemei, savo kalbai ir gaudė kiekvieną žinutę apie savo Tėvynę už „geležinės uždangos“. Žinojo apie tūkstančiais žūstančius partizanus, kovojusius už laisvę, į...

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis
Įrašas

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis

Pal. sesuo Paschalina ir 9 bendražygės  www.vaticannews.va Vroclave šeštadienį, birželio 11 d., dešimt vienuolių kankinių – 1945 m. sovietų karių nukankintos seserys elzbietietės – paskelbtos Bažnyčios palaimintosiomis. Apeigoms Vroclavo katedroje vadovavo popiežiaus pasiuntinys ir Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas Marcello Semeraro. Visos dešimt palaimintųjų vienuolių priklausė tai pačiai Šv. Elzbietos seserų kongregacijai – jos anuomet vadintos pilkosiomis...

Parengtos rekomendacijos  dėl sovietinių paminklų nukėlimo
Įrašas

Parengtos rekomendacijos  dėl sovietinių paminklų nukėlimo

Keturi komunarai Grūto parke. lt.wikipedia.org nuotr. Šalies savivaldybėms ėmus nukelti sovietinius paminklus, paveldotvarkininkai parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose laikantis teisinio reglamentavimo. Balandį kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki tol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių...

Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“
Įrašas

Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?
Įrašas

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?

Aut. Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras Originalus tekstas anglų kalba. 1945 m. gegužės 7–8 d. nacių režimas kapituliavo Reimse (Prancūzijoje) ir Berlyne (Vokietijoje). Ta proga visas laisvasis pasaulis švenčia Pergalės dieną, įamžindamas triumfą prieš vieną baisiausių XX amžiaus režimų. „Pasaulis turi žinoti, kas nutiko, ir niekada nepamiršti“, – sakė generolas Dwightas D. Eisenhoweris, lankydamasis vienoje...

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos
Įrašas

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

Gegužės 8-ąją, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vardu gėlės buvo padėtos Panerių memoriale ir prie paminklo ukrainiečių tautinio sąjūdžio veikėjui, rašytojui Tarasui Ševčenkai.  „Šiandien pagerbiame visas nekaltas karo, o taip pat jį lydėjusio siaubingo nusikaltimo, Holokausto aukas. 1945-ųjų gegužės 8-tąją karas Lietuvai ir daugybei rytų europiečių nesibaigė. Lietuvoje jis tęsėsi...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis

Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis

Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai,  mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų
Įrašas

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai, mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų

Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas
Įrašas

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...

Lietuva siūlo ES teisingumo ministrams svarstyti specialaus tribunolo steigimą
Įrašas

Lietuva siūlo ES teisingumo ministrams svarstyti specialaus tribunolo steigimą

Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas, Niurnbergo teismas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas.historycollection.com nuotr. www.voruta.lt Šiandien teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders ir ES valstybių narių teisingumo ministrus, ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Tokią...

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...

Nauja istorinė studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“
Įrašas

Nauja istorinė studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“

www.voruta.lt 2021 m. gruodžio pabaigoje išleista Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto naujausia keturių autorių – Hektoro Vitkaus, Vyganto Vareikio, Edvino Ubio, Justo Stončiaus – mokslo studija „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“, skirta buvusių Macikų lagerių komplekso memorializacijos galimybėms apžvelgti. Tyrimo tikslas – atskleisti buvusių Macikų lagerių komplekso integracijos Lietuvos atminimo kultūroje gaires,...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį
Įrašas

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį

Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatoma knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi
Įrašas

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatoma knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi

Knygos autorius Rimantas Stankevičius www.voruta.lt „(…) ties Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų...

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022
Įrašas

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

www.voruta.lt Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Prisiminsime šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos ir prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų, todėl...

Teisininkams, diplomatams bei politologams aktuali knyga apie neteisėtą Baltijos šalių aneksiją ir valstybės tęstinumą
Įrašas

Teisininkams, diplomatams bei politologams aktuali knyga apie neteisėtą Baltijos šalių aneksiją ir valstybės tęstinumą

www.voruta.lt „Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas,...

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje
Įrašas

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje

Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...

Mingailė Jurkutė. Jono Noreikos išgalvojimas
Įrašas

Mingailė Jurkutė. Jono Noreikos išgalvojimas

Knygos viršelis. Silvia Foti, „The Nazi‘s granddaughter: How I discovered my grandfather was a war criminal“, Washington, D. C.: „Regnery History“, 2021, 376 p. Dailininkas John Caruso Dr. Mingailė Jurkutė Šis tekstas publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7. Neseniai atlikta apklausa patvirtino išankstinę hipotezę – veik joks eilinis Lietuvos pilietis (ir net retas (ne partizanų...

Reinholdo Brauno atsiminimai knygoje „Randai. Sutriuškinimas, nelaisvė, išsigelbėjimas“
Įrašas

Reinholdo Brauno atsiminimai knygoje „Randai. Sutriuškinimas, nelaisvė, išsigelbėjimas“

www.voruta.lt Reinholdas Braunas su kovos draugais dalyvavo įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje, kai gegužės devintosios rytą pasiekė žinia: viskas baigta – karas pralaimėtas, Vokietija kapituliavo. Staiga jis suvokė, jog tai, ką paskutinėmis savaitėmis jautė nenumaldomai artėjant, virto siaubinga realybe. Visa žemė alsavo krauju, paskui draugus ir priešus pamėkliškai nutįso žudikiškas ir tamsus pralaimėto karo šleifas. Viskas baigta!...

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo  dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....

„Didžiąją akciją“ prisimenant: 9200 gyvybių per vieną dieną
Įrašas

„Didžiąją akciją“ prisimenant: 9200 gyvybių per vieną dieną

www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų nuo tragiškų 1941-ųjų, kai Lietuvoje du totalitariniai režimai – sovietinis ir nacistinis – keitė vienas kitą. Juos lydėjo represijų, smurto, teroro banga. 1941 m. spalio 29 d. greta IX forto įvykdytos vienos didžiausių žudynių nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje – „Didžioji akcija“, kai per vieną dieną nužudyta 9200 Kauno geto žydų....

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. III dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. III dalis

Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją –  ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių
Įrašas

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių

Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...

Prezidentas: Macikai – svarbi vieta Lietuvos ir Europos istorinei atminčiai
Įrašas

Prezidentas: Macikai – svarbi vieta Lietuvos ir Europos istorinei atminčiai

www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pagerbė totalitarinių XX a. režimų aukų atminimą apsilankę Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekse. Macikų lageriai – tai simboliška ir unikali vieta, kurioje net 15 metų veikė abiejų žiauriausių Europos totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – lageriai. Abu naudojo...

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją
Įrašas

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją

Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...