Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis

Įrašas

1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimas

2012 m. birželio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir politinių kalinių bei tremtinių atstovai vyko į Červenę (Baltarusija) pagerbti ten 1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimo. Svečius Minske pasitikęs Konservatorių krikščionių partijos-Baltarusijos liaudies fronto narys Valerijus Buivalas palydėjo juos prie buvusio NKVD kalėjimo ir į Kuropatus – vietą...

Įrašas

Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“

Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...

Įrašas

Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...

Įrašas

Šalčininkų krašto Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)

Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...

Įrašas

Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)

Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...

Įrašas

Pokaris Sūduvoje

Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...

Įrašas

Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį

Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį   Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai.   Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...

Įrašas

Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu

Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...