Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...
Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – žymaus bestselerių autoriaus Marko Feltono knygą „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“. Remiantis naujausia tyrimų medžiaga, žvalgybos dokumentais, liudijimais, atsiminimais ir kitomis oficialiomis istorijomis iš fiurerio aplinkos, knygoje pažvelgiama į Adolfo Hitlerio pasaulį iš arčiau. Į nacių partijos lyderio ir Trečiojo reicho fiurerio A. Hitlerio gyvybę kėsintasi ne kartą....
Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...
Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...
Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...
Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...
Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...
Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...
Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...
Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...
www.voruta.lt „Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas,...
Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...
Knygos viršelis. Silvia Foti, „The Nazi‘s granddaughter: How I discovered my grandfather was a war criminal“, Washington, D. C.: „Regnery History“, 2021, 376 p. Dailininkas John Caruso Dr. Mingailė Jurkutė Šis tekstas publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7. Neseniai atlikta apklausa patvirtino išankstinę hipotezę – veik joks eilinis Lietuvos pilietis (ir net retas (ne partizanų...
www.voruta.lt Reinholdas Braunas su kovos draugais dalyvavo įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje, kai gegužės devintosios rytą pasiekė žinia: viskas baigta – karas pralaimėtas, Vokietija kapituliavo. Staiga jis suvokė, jog tai, ką paskutinėmis savaitėmis jautė nenumaldomai artėjant, virto siaubinga realybe. Visa žemė alsavo krauju, paskui draugus ir priešus pamėkliškai nutįso žudikiškas ir tamsus pralaimėto karo šleifas. Viskas baigta!...
Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt 2019 m. esame matę dokumentinį filmą ,,Traukinys į mirtį”, kuris pagrįstas dokumentine medžiaga, likusių gyvųjų prisiminimais ir liudijimais. Tai pasakojimas apie tragišką Lietuvos valstybingumo netekimo laiką, kuris tilpo į suskaičiuojamas valandas. O tautos kančia, praradimai tęsėsi iki valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Skaudžiausi praradimai – masinis, fizinis susidorojimas su tauta vyko...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų nuo tragiškų 1941-ųjų, kai Lietuvoje du totalitariniai režimai – sovietinis ir nacistinis – keitė vienas kitą. Juos lydėjo represijų, smurto, teroro banga. 1941 m. spalio 29 d. greta IX forto įvykdytos vienos didžiausių žudynių nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje – „Didžioji akcija”, kai per vieną dieną nužudyta 9200 Kauno geto žydų....
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pagerbė totalitarinių XX a. režimų aukų atminimą apsilankę Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekse. Macikų lageriai – tai simboliška ir unikali vieta, kurioje net 15 metų veikė abiejų žiauriausių Europos totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – lageriai. Abu naudojo...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto” gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis”. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...
Nuotr. aut. A. Pliadis www.voruta.lt Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti Jungtinių Amerikos Valstijų karių palaikai rugsėjo 16 d. išlydėti į Nebraską. JAV Ofuto oro pajėgų bazėje esančioje Karo belaisvių ir žuvusiųjų tarnybos apskaitos agentūros laboratorijoje bus atliekami galutiniai DNR tyrimai ir vėliau, juos baigus, palaikai bus perduoti artimiesiems. Išlydint Antrojo pasaulinio karo dalyvių...
Vinco Kudirkos paminklas Varpo aikštėje Smiltė Pabricaitė, 14 metų, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Kudirkos Naumiestis yra vakariniame Lietuvos pasienyje, ten, kur į Šešupę įteka Širvinta, pačiame pietvakariniame Šakių rajono kampe. Kudirkos Naumiestis- reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, vietos mokykloje mokslą ėjo ar joje mokytojavo ne vienas žymus švietėjas,...
www.voruta.lt Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija Laura Miknevičiūtė, IE klasė LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė Istorijos mokytoja Virginija Venckūnienė Prisiminimų takais Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado srityje) Girdavoje tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais balandžio dvidešimt ketvirtą (tarybiniais laikais sakydavo, kad mano...
Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto” pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos”. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...
Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...
8diena.lt 1944 m. liepos 1 d. Lietuvos laisvės armija (įkurta 1941 m. gruodį) paskelbė karo padėtį, išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui prieš sovietinę okupaciją, už Lietuvos nepriklausomybę. LLA deklaravo, kad neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą siejo ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis...
S. Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Baigėsi 2021 birželis, kuris, sėdint ant sofutės ar krėsle, politine prasme buvo įdomus. Pastarosios dienos buvo susijusios su 1941 m. Birželio sukilimu Lietuvoje. Visuomenė ją minėjo savarankiškai, nes dabartinė valdžia pasislėpė po krūmais, o gal išsilakstė į užsienius, o gal dar kai kurie nutūpė užsienio ambasadose. Kodėl? Todėl,...
Lietuvių sukilėliai 1941-07-06. LGGRTC nuotr. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Tekstas anglų kalba Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Pasauliui gal ir nesvarbu, bet Lietuvai – labai. Mūsų šalyje minima ypatinga sukaktis. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22-28 dienomis Lietuvoje įvyko sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Laikas jam specialiai parinktas sulaukus karo tarp...