Vežime sėdi Kunigas Jonas Petrika. Data nežinoma. Nuotrauka iš Vinco Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo Vida Endriukaitytė, Vinco Kudirkos muziejaus vedėja ir muziejininkė Danguolė Dabrišienė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną...
Dr. Audrius V.Plioplys. Asmeninio A.V.Plioplio archyvo nuotr. „Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt JAV ir Lietuvoje žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto, retų lietuviškų raštų kolekcininko dr. Audriaus V. Plioplio 2011–2012 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sėkmingai įgyvendintas projektas „Nepalaužta dvasia”, skirtas Stalino masinių trėmimų 70-ajai sukakčiai paminėti, sulaukė ne tik didelio susidomėjimo tarp...
Knygos viršelis. amazon.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Jetta Schapiro-Rosenzweig. Sag niemals, das ist dein letzter Weg. Flucht aus Ponar – eine Mutter und ihre kleine Tochter kämpfen ums Überleben. Rhein-Mosel-Verlag. 2018 Antrasis pasaulinis karas tapo ne vieno tuo metu gyvenusio žmogaus ryškiu gyvenimo epizodu. Daug gyvenimų sugriauta. Tai liudija apie tų metų išgyvenimus rašiusių žmonių...
www.voruta.lt „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų. Šio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990-1993 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių...
Pirmasis JAV ginkluotųjų pajėgų laikraščio „Žvaigždės ir juostos“ puslapis 1945 m. gegužės 2 d. en.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją, nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui –...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio dešimtmečių metų, kol apie žydus gelbėjusius žmonės pradėta viešai kalbėti ir pasakoti jų istorijas, kilnius darbus bei jų žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius pripažinti ir įvertinti. Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
Molotovo-Ribentropo paktas. Vikipedijos nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba konferencijoje-diskusijoje „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“ Vilnius, 2020-12-15 Gerbiami klausytojai ir žiūrovai, Paktą sudaro dvi sutartys ir šūsnis papildomųjų slaptųjų protokolų. Impulsą 1939 m. Maskvos paktui davė J. Stalinas savo kalboje VKP(b) konferencijoje, kai pasakė, kad dabartinėje situacijoje santykiai su Vokietija (ligtoliniai įtempti konkurenciniai) gali būti...
Prof. dr. Juozas Skirius Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, www.voruta.lt 2020 metai JAV lietuviams svarbūs dėl kelių jubiliejinių įvykių, kuriuose betarpiškai dalyvavo išeivija. Prieš 80 metų prasidėjo išeivijos kova už Lietuvos nepriklausomybės, sunaikintos bolševikų, atstatymą. Prieš 40 metų JAV LB veikėjai išreikalavo Lietuvos diplomatinėms atstovybėms tęstinumą – JAV administracija jau neprieštaravo atstovybių...
Mes be Vilniaus nenurimsim. 1918-1928 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, limis.lt nuotr. Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Užimtame Raudonosios armijos dalinių mieste Vilniaus lietuvių komitetas 1920 m. liepos 18 d. sukvietė vokiečių, lenkų, žydų ir profesinių sąjungų atstovus aptarti savivaldos įstaigų sudarymo klausimų.[1] Visuomeninė iniciatyva žvalgytuvėmis ir baigėsi, o spalio 6 d. steigiamajame Vilniaus aps. Krašto gynimo...
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
www.voruta.lt LGGRTC anglų ir lenkų kalbomis išleido knygą „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m“. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista pernai, knygos sudarytojas – Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys. Knygoje pristatoma liūdnai pagarsėjusio vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingojo būrio istorija, uždaviniai, veiklos metodika, formavimo aplinkybės,...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys 4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo (žr. Alfonsas Kairys. Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas, Lietuvos aidas, Voruta, lzs.lt, 2018-2019 m.) yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio Aduta (ar Adutis). Nuodugniau pasidomėti juo padėjo visažinanti Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir ypač palyginti neseniai...
Arvydas ANUŠAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus. 1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo...
www.voruta.lt Istorikas ir visame pasaulyje pripažintas molekulinės genetikos mokslų daktaras Vadimas Biršteinas, rašydamas knygą „SMERŠ: slaptas Stalino ginklas“, tam tikru požiūriu nuo savo pagrindinės genetiko specialybės nenutolo. Tik šįkart tyrimo objektas buvo ne žmogaus, organizmo DNR, o šalies genetinio kodo šifravimas. Maskvoje gimęs, baigęs Maskvos universitetą ir čia apsigynęs daktaro disertaciją V. Biršteinas iki pat...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Prezidentas Egilas Levitas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. lrp.lt nuotr. www.voruta.lt 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją. Prezidentai deklaravo, kad Antrojo...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
2004 m. Kaniūkuose atidengtas atminimo žudynių aukoms, kryžius. Prieš 76 metus raudonieji partizanai išžudė daugiausia lietuvišką Šalčininkų raj. Jašiūnų valsčiaus Kaniūkų kaimą. Rimantas ZIZAS, www.genocid.lt Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte 1943–1944 m. išskirtinė vieta tenka Kaniūkų kaimo (Eišiškių aps. Jašiūnų vlsč.) užpuolimui 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų puolimas ir susidorojimas...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent...
Ši knyga – tai 203 oro pergales per beveik 700 kovinių skrydžių iškovojusio Liuftvafės aso kapitono Helmuto Lipferto prisiminimai, pirmą kartą pasirodę Vokietijoje 1973 m. Rezultatyvus pilotas, kuris karišką karjerą pradėjo net ne aviacijoje, o tankų pajėgose, pasakoja apie tarnybą Rytų fronte, 52-osios naikintuvų eskadros („Jagdgeschwader 52“) sudėtyje. H. Lipfertas sėkmingai kovojo prieš įvairius sovietų...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys“ yra ryškus nacizmo ir Holokausto tyrimų akcentas – čia pirmą kartą istoriografijoje skelbiamas sąrašas asmenų, atsakingų už masines žydų žudynes Paneriuose ir kitose vietose. „Nacių okupacijos laikotarpio tyrinėjimų būklė iš tiesų paradoksali. Atrodo, paskelbta tiek daug...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22 Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai...
Autoriaus nuotraukos iš renginio Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1273 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais”. Jame sakoma, kad ,,Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė; įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių...
Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...
www.voruta.lt Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją....
Į AK pasalas patekusios LVR kuopos Antanas VERKELIS, www.voruta.lt, Vilnius Pradžia https://www.voruta.lt/svetimi-didvyriai-1-dalis/, https://www.voruta.lt/svetimi-didvyriai-ii-dalis/, https://www.voruta.lt/antanas-verkelis-svetimi-didvyriai-iii-dalis-2/ Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių...
www.voruta.lt Mano darbastalis buvo lyg nedidelė tvirtovė. Jame buvo įmontuoti du automatiniai ginklai, kurie galėjo visą kabinetą nusėti kulkomis. Šie automatai būdavo nutaikomi į lankytoją ir sekdavo, kaip ji(s) juda mano stalo link. Kritiniu atveju man užteko nuspausti mygtuką, ir abu ginklai iššautų vienu metu. <…> Kartu galėjau paspausti kitą mygtuką, ir sirena pakviestų sargybinius...
www.voruta.lt Vladimir Bešanov. 1943-ieji. Lūžio metai. Iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2018]. – 488 p. iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba. „Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais....