Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Įrašas

Netikėta dovana iš praeities. Povilas Dogelis. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis

  Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Povilas Dogelis. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. 2017, p. 714. Parengė Regina Laukaitytė. Beveik stebuklas, kad turime šią Lietuvos istorijos instituto specialistų parengtą ir išleistą knygą. Ilgus dešimtmečius apie Kauno arkivyskupijos kurijos kanauninko, bazilikos klebono Povilo Dogelio užrašus, jų buvimo vietą  nieko nebuvo žinoma ne tik istorikams,...

Įrašas

Leidykla „Briedis“ pristato Beno Macintyre’o tarptautinį bestselerį „Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija“

  Ben Macintyre. Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija. Iš anglų kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2018]. – 360 p.: iliustr.   Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – Beno Macintyre’o tarptautinį bestselerį „Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija“. Meistriškai parašytoje knygoje autorius pasakoja apie didžiausią ir sudėtingiausią istorijoje...

Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai
Įrašas

Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai

Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...

J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
Įrašas

J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas  Archyvinė nuotr.     Dr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų...

Masinės romų žudynės mokslininkų akimis
Įrašas

Masinės romų žudynės mokslininkų akimis

  Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys   Š. m. lapkričio 28 d. susirinkusius į Mokslinę tarptautinę konferenciją „Europos romų genocidas 1939-1945 metais“ (organizatorius Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“, kurį parengė Genocido aukų...

Įrašas

Albertas Ruginis. Sedos kautynės. Tėvynės apsaugos rinktinė

V. Kazlausko prisiminimų knygoje „Kovos dvasia“ pateikta Sedos kautynių schema Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt      1944 m. vasarą Raudonoji armija grėsmingai artėjo prie Lietuvos ir liepos 6 d. pasiekė Vilniaus prieigas.      Patriotiškai nusiteikę Zarasų krašto žmonės, vadovaujami Zarasų apskr. viršininko kun. dr. Jono Steponavičiaus ir mrj. Alfonso Urbono, patraukė Žemaitijos link. Pakeliui jų būrys...

Įrašas

Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės 310-as batalionas

R karių laidotuvės Varėnoje 1944-05 Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt LVR 310-as batalionas buvo formuojamas 1944 m. pavasarį kartu su 309-uoju batalionu Seredžiuje. Kelis kartus apmokyti bataliono jauni kareiviai buvo perkeliami į 309-ą batalioną. Bataliono aprūpinimas taip ėjo per 309-ą batalioną[1]. Bataliono vadu Vietinės rinktinės vado įsakymu nuo 1944 m. kovo 15 d. buvo paskirtas kpt....

Įrašas

Vladas Terleckas. Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944 – 1953. Mitai ir tikrovė

Gintaras  ŠIDLAUSKAS, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Nelengvai nusakomas šios unikalios Vlado Terlecko knygos žanras – bene tiksliausia ją vadinti gausybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) su analitinėmis įžvalgomis ir fundamentaliomis išvadomis. Nemąžtančio aktualumo tema – Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas, arba tautos būtinoji ginkluota gintis, – knygoje suskirstyta stambiomis potemėmis, iliustruojančiomis pasipriešinimo mastą, pobūdį, ypatumus,...

Įrašas

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...

Įrašas

Sovietų režimas pavogė pusę gyvenimo

Elena Janušauskienė. (Asmeninio albumo nuotr.) Rasa SĖJONAITĖ, www.draugas.org Liūdnų prisiminimų našta, žmogaus galimybes viršijantys išgyvenimai ir skausmingų netekčių lydimas likimas – tai buvo duota vos ne kiekvienai lietuvių šeimai, patyrusiai XX amžiaus sovietinio režimo genocidą, karo ir tremčių siaubą. Politinės kalinės, partizanų ryšininkės, tremtinės Elenos Pečiulaitytės-Janušauskienės gyvenimo istorija nėra išimtis. Išimtis gal tik todėl, kad gerb....

Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Įrašas

Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis

Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...

Įrašas

Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...

Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Įrašas

Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo

Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje
Įrašas

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje

Nuotrauka iš dr. Rimanto Zizo straipsnio „Raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių divizija 1943–1945 m.” Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto (Vokietijos kariuomenės) divizijų. Šiaurės...

Įrašas

II pasaulinio karo pabaigos metinės: komunistinio režimo nusikaltimai neįvertinti iki šiol

 Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 70 metų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė karinius veiksmus, tačiau visiškos taikos pasauliui neatnešė. Tik bėgant metams Vakarai ėmė viešai nepritarti Sovietų Sąjungos politikai, nes tuo metu dar egzistavo nusiteikimas, kad šalys laimėtojos bendradarbiaus ir toliau, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Buvo numatyta įsteigti vadinamąją...

Įrašas

Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių

H. H. Rehfeldt. Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 312 p.: iliustr.   Rytų fronte žlugus paskutinei didelio masto „Citadelės“ (Kursko mūšis) puolamajai operacijai, Hansas Heincas Refeldtas (Hans Heinz Rehfeldt), „Grossdeutschland“ divizijos puskarininkis, drauge su bendražygiais atlieka  „ugniagesių komandos“...

Įrašas

Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius

M. Kulju. Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė – Vilnius: Briedis [2015]. – 232 p.: iliustr.   2015 m. gegužės 2 d. JAV leidžiamas žurnalas „Newsweek“ pranešė, kad Suomijos gynybos ministerija kariniam rezervui karo atveju formuoti šalies piliečiams (nuo 20 iki 60 metų) išsiuntė 900 tūkst. laiškų. Suprantamas...

Įrašas

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti

Mauthauzenas, 2015 05 08. Iš kairės pirmas – skulpt. J.Jagėla, antra – T.B.Burauskaitė, trečia – ambasadorė L.Zakarevičienė 2015 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų...

Įrašas

„Leningrado skerdynės“ – knyga apie Leningrado gynybą ir blokadą

V. Bešanov. Leningrado skerdynės. Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Užukukis – Vilnius: Briedis [2015]. – 464 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ išleido baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą apie Leningrado gynybą ir blokadą – „Leningrado skerdynės“. Apie Antrojo pasaulinio karo metais vykusią Leningrado blokadą parašyta šimtai knygų. Baisi tragedija, pasiglemžusi milijonų žmonių gyvybes, giliai ir...

Įrašas

Pergalės diena 1945 metais: ar gegužės 8 d., ar gegužės 9 d.?

Nuotraukoje – Berlynas Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Juozas SKIRIUS Pergalės dienos klausimą Lietuvoje nuolat aktualizuoja kas dešimt metų vykstantys gegužės 9 d.  grandioziniai renginiai Maskvoje. Gerai prisimename, kad 1995 m. į Rusijos valdžios kvietimą atvykti į Maskvoje rengiamas iškilmes vieningai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai. Tuo buvo pažymėta, jog ši šventė mums svetima,...

Įrašas

Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus

Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...

Įrašas

Knygoje „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“ – apie didžiausią laivo katastrofą istorijoje

* Bill Niven (sud.). Svajonių laivas „Wilhelm Gustloff“. Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė. – Vilnius: Briedis [2015]. – 252 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ Vilniaus knygų mugei išleido naujieną – profesoriaus Bill Niven sudarytą knygą „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Ši knyga – tai straipsnių rinkinys, kuriame apžvelgiama vokiečių laivo Vilhelmas Gustlofas (Wilhelm Gustloff) katastrofa įvairiose...

Įrašas

Hitlerio elitinės pajėgos

Patrick Hook, Michael Sharpe, Brian L. Davis. Hitlerio elitinės pajėgos. Iš anglų kalbos vertė Gintaras Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2015]. – 192 p.: iliustr. Leidykla BRIEDIS pristato naują knygą „Hitlerio elitinės pajėgos“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas” . Tai pasakojimas apie dvi Hitlerio elitinių pajėgų formuotes.  Pirma dalis – elitinės SS 9-osios tankų divizijos, pavadintos Pirmojo...

Įrašas

A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...

Įrašas

Knygoje „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“ – karo veiksmai Lietuvoje

Rolf Michaelis. SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas. Iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Tautkutė, Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr.   Leidykla „Briedis“ pristato naują serijos „II pasaulinis karas“ knygą „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“. Kodėl nusprendėme ją pasiūlyti skaitytojams?  Šios pirmosios išleistos Rolfo Michaelio knygos apie vokiečių parašiutininkų jėgerių SS 500/600-ąjį...

Įrašas

Liepsnojantis Vilnius liudininkų akimis

Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai. Vertė ir sudarė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato pirmąją unikalios knygų serijos „Vilnius liepsnose“ knygą „Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai“. Joje – karo žinovo G. Širono surinkti ir išversti karių, dalyvavusių baisiuose 1944 m. Vilniaus įvykiuose, pasakojimai. 1944 m. kovą A. Hitleris pasirašė įsakymą...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų” istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Tarp kūjo ir priekalo

Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...

Įrašas

Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“

Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...

Įrašas

Brigados generolas Kazys Skučas – okupacijos auka

Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1940 m. birželio 14 d. apie 12 val. nakties, Sovnarkomo pirmininkas V. M. Molotovas, Sovietų Sąjungos vyriausybės vardu įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Tarp ultimatumo reikalavimų buvo: „1. Kad būtų atiduoti teismui Vidaus reikalų ministeris generolas Skučas ir Saugumo departamento direktorius...