Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą prie dabartinio Gdansko. O liepos 26 d. nedarbingos moterys su vaikais iš Štuthofo buvo išgabentos į Aušvico koncentracijos stovyklą“, – primena jis.

Istoriko teigimu, iš išlikusių nacių dokumentų yra žinoma, kad tą dieną į Aušvicą buvo išgabenti 1 893 Kauno ir Šiaulių getų žydai – 801 moteris, 546 mergaitės ir 546 berniukai. Absoliuti dauguma kalinių žuvo, o kiek liko gyvų, deja, nėra žinoma: „Yra tik vienas dokumentas, kurį man pavyko surasti Štuthofo muziejaus archyve, apie ešeloną iš Štuthofo į Aušvicą. Daugiau reikėtų ieškoti Aušvico muziejaus archyve, tačiau man pačiam kol kas ten neteko padirbėti. Gal kitiems Lietuvos istorikams tai pavyks ir bent jau išsiaiškinsime apytikrį Aušvice žuvusių Lietuvos gyventojų skaičių.“

Taip pat, pabrėžia A. Bubnys, be politinių kalinių, Aušvicas buvo bene didžiausia romų genocido vieta – ten nužudyta apie 19 tūkst. Europos romų. „Buvo ir pavienių politinių kalinių, ne žydų tautybės, kurie pateko iš Lietuvos į Aušvicą, bet tokių buvo gerokai mažiau“, – pastebi jis.

Istoriko žiniomis, apie 90 proc. Aušvico aukų buvo būtent žydų tautybės žmonės iš įvairių Europos šalių: daugiausia – iš Vengrijos (apie 400 tūkst.) ir Lenkijos (apie 250 tūkst.). O LRT radijo bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto priduria, kad iš Aušvico buvo ir mėginimų pabėgti, tačiau tai pavyko tik 180 kalinių.

„Aušvico-Birkenau muziejuje turėtų apsilankyti kiekvienas. Ten galima iš tikrųjų pajausti, ką tai reiškia ir ką žmogus sugeba padaryti kitam žmogui. Kraupi vieta. Buvę kaliniai alpsta prie mirties sienos vien nuo prisiminimų, nors praėjo 70 metų“, – teigia ji.

Anot N. Druto, dar vienas svarbus faktas, kurį interviu priminė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis,  tas, kad išvadavimas Lenkijai ir kitoms šalims nereiškė tikros laisvės: „Iš koncentracijos stovyklos išlaisvinti lenkų kaliniai paskui sėdėjo komunistinės Lenkijos kalėjimuose. O po karo kai kurie netgi buvo nubausti mirties bausme už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime. Taigi iš tikrųjų ši data verta, kad apie tai kalbėtume visi.“

isurvived.org  nuotr.

Naujienos iš interneto