Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“
Įrašas

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“

Bundestagas. commons.wikimedia.org Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais. Birželio 15 d., trečiadienį, vyko ketvirtoji ciklo diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“ Pradėdamas diskusiją, Europos Parlamento (EP) narys Reinhartas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) užsiminė, kad kovojant...

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos
Įrašas

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos

Seimas vieningai, 50 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos“ (projektas Nr. XIVP-1804). „Šis dokumentas svarbus tuo, kad jis rodo, kad istorija, deja, yra šiandien, kad iš agresyvios Rusijos, ar tai būtų prieš 80 metų, ar šiandien, mes, deja, negalime nieko naujo tikėtis – vykdomi tie patys...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (4 dalis). Kalvarijos kalėjime
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (4 dalis). Kalvarijos kalėjime

Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (3 dalis). Andrius Matulaitis
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (3 dalis). Andrius Matulaitis

Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1].  Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (1 dalis). Mitingai
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (1 dalis). Mitingai

Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...

Rusija pripažinta teroristine valstybe, o jos karas prieš Ukrainą – ukrainiečių tautos genocidu
Įrašas

Rusija pripažinta teroristine valstybe, o jos karas prieš Ukrainą – ukrainiečių tautos genocidu

Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus. Genocidas prasidėjo jau tada. Ir Putino Rusija...

Gudų kultūros draugija Lietuvoje pagerbė Kostą Kalinauską
Įrašas

Gudų kultūros draugija Lietuvoje pagerbė Kostą Kalinauską

Aleksandras Adamkovičius, Gudų kultūros draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Vilniuje kovo 20 ir 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas organizavo keletą renginių, skirtų pagerbti Lietuvos ir Baltarusijos didvyrį Kostą Kalinauską. Kostas Kalinauskas kovojo prieš Rusiją, vadovavo Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-64 m. sukilimui, buvo nubaustas mirtimi Lukiškių a. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Sukilėliai kovojo su šūkiu: „Už jūsų ir...

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...

Pareiškimas dėl papildomų ribojamųjų ekonominių priemonių Rusijai
Įrašas

Pareiškimas dėl papildomų ribojamųjų ekonominių priemonių Rusijai

www.voruta.lt Mes, Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Jungtinių Valstijų vadovai, smerkiame V. Putino pasirinktą karą ir atakas prieš suverenią Ukrainos valstybę ir jos žmones. Palaikome Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones jų didvyriškose pastangose pasipriešinti Rusijos invazijai. Rusijos karas yra išpuolis prieš pagrindines nuo Antrojo pasaulinio karo laikų galiojančias tarptautines taisykles ir...

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Įrašas

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...

Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų
Įrašas

Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų

Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius   2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...

Alfonsas Vaišvila. Dėl paminklų koncepcijos
Įrašas

Alfonsas Vaišvila. Dėl paminklų koncepcijos

  Paminklo griovikai. Alkas.lt koliažas   Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, www.alkas.lt Mintys po diskusijos dėl Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergėje nukėlimo Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą,...

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis

Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis

Policijos (sovietmečių milicijos)  pastatas.  Šiame pastate J.Biliūno g. 17  vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų  štabas ir  valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK  kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis.  Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas
Įrašas

Karininkas ir spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas

S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...

Lietuvybės sergėtojas Stasys  Naginskas
Įrašas

Lietuvybės sergėtojas Stasys Naginskas

www.rokiskis.rvb.lt nuotr. Rita Viskaitienė, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt Stasio Naginsko gimimo 130-čiui Lietuvybė bei lietuvių kalba – tai svarbiausia, ką mes – lietuviai – turime. Skaudu, kada paminamos visos per amžius kauptos mūsų tautos vertybės. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Liūdna, kad...

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90
Įrašas

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90

Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai
Įrašas

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai

Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt              Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...

Sąlygos, kurių 1991 m. neišsiderėjo nei latviai nei estai, tik lietuviai. Apie artėjančią tarptautinę konferenciją
Įrašas

Sąlygos, kurių 1991 m. neišsiderėjo nei latviai nei estai, tik lietuviai. Apie artėjančią tarptautinę konferenciją

Emilija Pundziūtė-Gallois. Asmeninė nuotr. www.voruta.lt Jau šią savaitę, spalio 28-29 dienomis, į Vilnių suvažiuos daug ambasadorių, politinių veikėjų, mokslininkų ir žurnalistų, kad pasidalintų savo įžvalgomis apie Lietuvos ir Rusijos, taip pat ir viso regiono tarptautinių santykių praeitį, dabartį ir svarbiausia – ateitį. Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis skaičiuojamas nuo unikalios sutarties pasirašymo datos –...

Michailas Suslovas: pilkasis ideologas
Įrašas

Michailas Suslovas: pilkasis ideologas

8diena.lt XX amžiuje žmonija išvydo, kaip įsikūnija totalitarizmo košmaras. Deja, stiprus imunitetas prieš „neribotos valdžios“ virusą, panašu, nesusiformavo. Cenzūra, noras kontroliuoti kiekvieno žmogaus mąstymą gali dangstytis įvairiomis kaukėmis. Tai ypač akivaizdu, kai pažvelgiame į svarbiausią sovietinio totalitarizmo ideologą Michailą Andrejevičių Suslovą. Jis buvo radikaliai kitoks nei žymiausias nacizmo propagandistas Josefas Goebbelsas, labai skiriasi ir nuo dabartinių...

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo  dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....

Nesurastas dienoraštis. Šeduvos gimnazijos direktoriaus P. Švilpos byla
Įrašas

Nesurastas dienoraštis. Šeduvos gimnazijos direktoriaus P. Švilpos byla

Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. III dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. III dalis

Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją –  ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...

Tarptautinės teisės ekspertai: sovietinių nusikaltimų vertinime pasiektas proveržis (video)
Įrašas

Tarptautinės teisės ekspertai: sovietinių nusikaltimų vertinime pasiektas proveržis (video)

www.voruta.lt Praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, autoritetingų teisės mokslininkų ir praktikų teigimu, pagaliau pavyko pasiekti persilaužimą prieš Baltijos šalių gyventojus vykdytų sovietinių nusikaltimų teisiniame vertinime. Esmine to priežastimi tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo pripažįstama, jog sovietų vykdyti veiksmai prieš Lietuvos partizanus gali būti prilyginti genocidui, ir šio sprendimo suformuota doktrina....

Sovietinis rojus Adutiškio veterinarinės apylinkės kolūkiuose. Į ateitį vedė mus šviesūs keliai
Įrašas

Sovietinis rojus Adutiškio veterinarinės apylinkės kolūkiuose. Į ateitį vedė mus šviesūs keliai

Cirkliškio žemės ūkio technikumo moksleiviai – būsimieji zootechnikai atlieka praktiką „Bolševiko“ kolūkyje, 1965 m. Vytauto Stunžėno archyvo nuotr. Simona Rinkevičiūtė, Švenčionių profesinio rengimo centro Technologinės gimnazijos skyrius 10 kl. (2G19) gr. mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“  Darbo vadovė – mokytoja Laimutė Stūglienė Į ateitį vedė mus šviesūs keliai… Švenčionių profesinio rengimo...

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją
Įrašas

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją

Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...

Įrašas

Ribbentropo-Molotovo pakto pasirašymo aplinkybes prisimenant

Molotovo ir Ribbentropo susitikimas Maskvoje rugsėjo 28 d. Šaltinis: ww2db.com Zigmas Vaitkus, www.bernardinai.lt 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir Sovietų Sąjungos atstovas Viačeslavas Molotovas vykdydami savo vadų, Hitlerio ir Stalino, nurodymus, pasirašė sutartį, o kartu su ja ir slaptuosius protokolus, kurie nulėmė dešimčių milijonų žmonių likimą. Ankstyvą 1939...

Sovietų Sąjungos milicija kūrė diversines grupes politiniams nužudymams – rodo Medininkų byloje sudėtingai prokurorų ir pareigūnų surinkta duomenų visuma
Įrašas

Sovietų Sąjungos milicija kūrė diversines grupes politiniams nužudymams – rodo Medininkų byloje sudėtingai prokurorų ir pareigūnų surinkta duomenų visuma

Vagonėlis-memorialas. LGGRTC archyvo nuotr. Aurelija Juodytė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos sk. vyresnioji patarėja, www.voruta.lt „Įsivaizduokite, juk kalbame apie valstybinę struktūrą, kuri steigia diversines politiniams nužudymams skirtas grupes“, – pabrėžia Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius. Jis, artėjant 30 metų sukakčiai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kur buvo sunkiai sužeistas Tomas Šernas...

Sovietų šachmatininkų pergalės tarptautinėje arenoje vertinos kaip sistemos pranašumo prieš „supuvusį kapitalistinį pasaulį“ įrodymas
Įrašas

Sovietų šachmatininkų pergalės tarptautinėje arenoje vertinos kaip sistemos pranašumo prieš „supuvusį kapitalistinį pasaulį“ įrodymas

www.voruta.lt Leidyklos „Briedis“ išleista knyga „KGB žaidžia šachmatais“ – kelių autorių bendras darbas, prie kurio prisidėjo Vakaruose gyvenantys Sovietų Sąjungos didmeistriai Borisas Gulko ir Viktoras Korčnojus, buvęs Valstybės saugumo komiteto papulkininkis Vladimiras Popovas ir istorikas Jurijus Felštinskis. Sovietų Sąjungoje nebuvo tokios sferos, kurios nekontroliuotų KGB. Galingojo Valstybės saugumo komiteto dėmesys neaplenkė ir sporto, kuris, be...

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?
Įrašas

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...