Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...
Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė, www.voruta.lt Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio...
Vaclavas Lastoŭskis gudiško Vilniuje leidžiamo laikraščio Naša Niva redakcijoje (apie 1910) www.gudija.lt Kartą, peržiūrėdamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentus, šio teksto autorius aptiko įdomų 1939 metų spalio 18 dienos atviruką. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia, Lenkijos valstybė okupuota. Po aštuonių mėnesių toks pat likimas ištiks ir Lietuvą, kuri virs sovietine respublika. Minėtame dokumente Lenkijos...
2023 m. sausio 19 d. į Lietuvą su darbo vizitu buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Nawrockio vadovaujama darbuotojų delegacija. Ji susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe. Tokio pobūdžio susitikimas su Lenkijos tautos atminties instituto vadovais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje vyko pirmą kartą....
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo 160-ųjų metinių minėjime, kurio metu buvo pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai. Respublikos Prezidento iniciatyva rengiama sukilėlių pagerbimo ceremonija kviečiama formuoti kasmetinę tradiciją prisiminti šį sukilimą, kuris Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste įgauna ypatingą prasmę. Pagerbimo ceremonija vyko senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje 2019 m. buvo...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena. Prisimename aukas ir ačiū jiems – visiems, kurie žuvo ir kovojo, ir buvo kartu“, –...
GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...
Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams vėl bus atvertas Seimo Sausio 13-osios memorialas, kuris buvo remontuojamas nuo 2021 m. rudens. Atnaujintą memorialą Sausio 13-osios aukoms atminti ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti sausio 12 d. nuo 15 iki 21.30 val. ir sausio 13 d. nuo...
Plakatas iš virtualios parodos „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“ / Organizatorių nuotr. Laisvės gynėjų dienai paminėti sausio 12–13 dienomis Seimo lankytojų centras parengė programą vaikams, šeimoms ir koncertą bei susitikimą centro lankytojams. Sausio 12 d. 10–11 val. ir 11–12 val. vyks nuotaikingos edukacijos – kūrybinės valandėlės mažiesiems, viktorina, filmų peržiūros, bus...
2023 m. sausio 12 ir 13 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bus atviras visuomenei. Šiomis dienomis nuo 10 iki 18 val. Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės nemokamai aplankyti muziejų, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs KGB vidaus kalėjimas. Lankytojai turės galimybę apžiūrėti mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, ekspozicijas, kurios...
2023 m. sausio 10 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, Renginių salėje pirmame aukšte vyks Mariaus Kundroto knygos Putinizmas: ideologinė charakteristika pristatymas. Dalyvauja knygos autorius, prof. Lauras Bielinis, prof. Ona Voverienė ir Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Renginio moderatoriai Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius ir žurnalistas Vitalijus Balkus....
Bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejumi, mūsų parapija turėjo puikią progą išvysti kilnojamąją parodą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai, mininčiai 50-metį. Ši paroda bažnyčioje buvo eksponuojama visą 2022 metų gruodžio mėnesį. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ir jos bendruomenė, išgyvenusi nepaprastą istoriją nuo pat leidimo ją statyti...
2022 metų gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vytas Miliauskas. Dėl šios skaudžios netekties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai,...
LVKD/LLD 65 metų jubiliejaus minėjimas Seinuose Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Pranešimas, skaitytas minint Lenkijos lietuvių draugijos 65 metų jubiliejų. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. B. Bieruto režimui nepavyko deportuoti tautinių mažumų iš šalies. Tam...
Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30...
Prof. David Schultz Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. David Schultz. Kokia bus karo Ukrainoje baigtis? Vieni teigia, kad galimas rezultatas – Korėjos padalinimo modelis, kiti – kad tikėtinas buvęs Vokietijos padalijimo variantas. Padalinta Korėja reiškia techniškai nepasibaigusio karo įtvirtinimą. Korėjos karas galėjo būti pirmasis didelio masto...
Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų audiovizualinių kūrinių kolekciją. Kolekciją sudaro daugiau nei 1400 sąlyginių vienetų vaizdo įrašų (VHS, DVCAM ir kitų formatų kasetėse), taip pat kelios kino juostos. Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio mėn. 9 d. Palangoje. 1976 m....
Holodomoras Ukrainoje, Charkive. 1933 m. en.wikipedia.org nuotr. Pripažinę Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį genocidu, europarlamentarai apgailestauja, kad po 90 metų Rusija toliau siekia likviduoti Ukrainą, jos žmones ir kultūrą. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) „pripažįsta Holodomorą, tikslingos sovietinio režimo politikos sukeltą dirbtinį badmetį Ukrainoje 1932–1933 m., ukrainiečių tautos genocidu“. EP nariai griežtai smerkia milijonus...
Arkivysk. G. Grušas antras iš kairės, tolėliau matyti plakatas su J. Sasnausko portretu www.8diena.lt 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją,...
Grupelė konferencijos dalyvių Jaunsvirlaukio dvare Daiva Červokienė, www.voruta.lt. Autorės ir Birutės Vijeikienės nuotr. Kitąmet mūsų tautos šviesuoliui, tautinio sąmoningumo ideologui, istorikui, parašiusiam pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba Simonui Daukantui (1793–1864) sukaktų 230 metų. Artėjant šiai jubiliejinei datai, būrys Lietuvos ir Latvijos mokslininkų jo 229-ąjį gimtadienį paminėjo konferencija „Jaunsvirlaukio akademija“. Renginys vyko Gederto Eliaso Jelgavos istorijos...
Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...
Minime kovojusio su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15 – 1954 11 26) žūties metinės. Kalbiname valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininką, brigados generolą Almantą Leiką. Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio- Vytauto istorinė atmintis? Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės...
2022 m. lapkričio 29 d.( antradienį), minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko – Vanago 65-ąsias žūties metines, kviečiame vilniečius ir sostinės svečius nuo 10 iki 17 val. nemokamai apsilankyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A,...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...
Klaipėdos sukilimo dalyviai (iš kairės): pirmoje eilėje antros grupės vadas Mykolas Bajoras (Kalmantas), vado pavaduotojas F. Butkeraitis (A. Gončerauskas), vadas Jonas Budrys (Polovinskas), štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus). Antroje eilėje štabo viršininko padėjėjas Juozapaitis (Juozas Šarauskas), adjutantas Endrikeitis (Andrius Pridotkas), specialusis adjutantas Martynas Lacytis. Klaipėda, 1923 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fotografija Vytautas...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Ukrainos ambasada Lietuvoje kviečia dalyvauti renginyje, skirtame 1932–1933 m. Holodomoro Ukrainoje 90-osioms metinėms paminėti. MINĖJIMO PROGRAMA 2022 m. lapkričio 25 d.(penktadienį) 14 val. – LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus konferencijų salėje vyks paskaita CHERSONAS KALBA: Ukrainiečių realybė Pietų Ukrainoje: nepalaužiamumo ištakos, meilė laisvei ir...