Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose – lankytojams pirmąkart rodomi Lietuvos partizanų, tremtinių ir politinių kalinių daiktai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Įrašas

Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose – lankytojams pirmąkart rodomi Lietuvos partizanų, tremtinių ir politinių kalinių daiktai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Ekspozicijos fragmentas „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai,...

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintojas Paulius Petronis ir mažai žinomi jo pėdsakai seniausiame Elektrėnų savivaldybės miestelyje
Įrašas

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintojas Paulius Petronis ir mažai žinomi jo pėdsakai seniausiame Elektrėnų savivaldybės miestelyje

Paulius Petronis (sėdi viduryje) su Semeliškių ligoninės darbuotojais. Antra iš kairės pirmoje eilėje Nadiežda Gliaudelytė-Černiauskienė, liudijusi byloje Nr. 395, antroje eilėje kiek į dešinę už P. Petronio –Vanda Gliaudelienė. Zitos Kopūstaitės ir Vandos Gliaudelienės  asmeninio albumo nuotraukos Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2022-uosius Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, atkreipdamas dėmesį į išskirtinį leidinį, kuris pogrindžio...

Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė: patarimai, kaip laikytis tardymo metu, tada labai padėjo
Įrašas

Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė: patarimai, kaip laikytis tardymo metu, tada labai padėjo

Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ilgiausiai (17 metų) Rytų Europoje ėjęs nelikviduotas pogrindžio leidinys. Pradėtas leisti 1972 m. kovo 19 d. Tikslas – fiksuoti ir viešinti tikėjimo varžymo, tikinčiųjų persekiojimo tuometinėje Sovietų Lietuvoje faktus (leidinyje buvo rubrika ir „Sovietinėse respublikose“). „Kronika“ ėjo dviejuose pasauliuose: Lietuvoje pogrindyje ir Vakaruose – laisvės sąlygomis....

Vilniuje – atmintis gyventojų trėmimams ir pagarba Ukrainai
Įrašas

Vilniuje – atmintis gyventojų trėmimams ir pagarba Ukrainai

Vilniuje, Aukų gatvėje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo paminėtos masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, vykusio 1951 m. spalio 2-3 d. kodiniu pavadinimu „Ruduo“ (rusiškai –„Osen“) 71-osios metinės. Nepabūgę žvarbaus rudens vėjo ir lietaus, į istorinės atminties renginį susirinko žmonės, kuriems svarbi ši diena ir noras neužmiršti skaudžių Lietuvos įvykių. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo...

Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui
Įrašas

Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui

Seime, Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Tarptautinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Pranešimus skaitys: 2021 m. Laisvės premijos laureatė sesuo...

Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Įrašas

Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Minint šią istorinės atminties dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo valandėlę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume. Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio...

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims
Įrašas

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims

717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena
Įrašas

Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...

Šliaužianti aneksija
Įrašas

Šliaužianti aneksija

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ne tik Rusija, Ukraina, bet ir visa Europa su nerimu seka, kas vyksta aplink antrą pagal dydį Senojo žemyno valstybę. Nors ir nebuvo netikėta, bet Putino paskelbta „dalinė mobilizacija“ ir keturiose okupuotose Ukrainos teritorijose vykstantys referendumų spektakliai mus ir Vakarus privertė susigūžti. Dabar gi spėliojama, kas gi bus po...

Melagienomis plaunami protai
Įrašas

Melagienomis plaunami protai

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis. Jeigu...

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės
Įrašas

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės

Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...

Kam okupantams karo nusikaltimai? O. Arestovičius apie Rusijos kariavimo metodiką ir kovos su blogiu psichologiją
Įrašas

Kam okupantams karo nusikaltimai? O. Arestovičius apie Rusijos kariavimo metodiką ir kovos su blogiu psichologiją

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotrauka Jurgita Jačėnaitė, www.bernardinai.lt Nuo pat pirmosios dienos, kai Rusija įsiveržė į suverenią Ukrainą, šios šalies prezidento patarėjas OLEKSIJUS ARESTOVIČIUS – karo ekspertas, karo psichologas, įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir medijos kanaluose aktyviai komentuoja ir analizuoja karo Ukrainoje aktualijas. Balandžio 4 d. interviu Irpinės žurnalistei Ingai Mezeriai jutubo kanale...

Restauruoti du Trakų Vokės Tiškevičių sarkofagai
Įrašas

Restauruoti du Trakų Vokės Tiškevičių sarkofagai

Šalia restauruotų (dešinėje) sarkofagų – ir daugiau sarkofagų su Tiškevičių giminės palaikais. Ramūno Guigos nuotrauka Neseniai baigti restauruoti du Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčioje-mauzoliejuje esantys istorinių asmenybių sarkofagai. Vienas – Jono Juozapo Tiškevičiaus (1867–1903), kurio rūpesčiu 1898 m. prancūzų architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė rekonstravo šalia dvaro esantį parką. Kitas restauruotas sarkofagas – jo...

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?

Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.
Įrašas

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.

Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...

Česlovas Iškauskas. Pasitraukęs britų premjeras – litvakas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Pasitraukęs britų premjeras – litvakas

Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels...

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“
Įrašas

Tarptautinė diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“

Bundestagas. commons.wikimedia.org Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais. Birželio 15 d., trečiadienį, vyko ketvirtoji ciklo diskusija „Ar gali Vokietija tapti lyderiu ginant Europą nuo Putino?“ Pradėdamas diskusiją, Europos Parlamento (EP) narys Reinhartas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) užsiminė, kad kovojant...

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos
Įrašas

Rezoliucija dėl Rusijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos

Seimas vieningai, 50 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos“ (projektas Nr. XIVP-1804). „Šis dokumentas svarbus tuo, kad jis rodo, kad istorija, deja, yra šiandien, kad iš agresyvios Rusijos, ar tai būtų prieš 80 metų, ar šiandien, mes, deja, negalime nieko naujo tikėtis – vykdomi tie patys...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (4 dalis). Kalvarijos kalėjime
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (4 dalis). Kalvarijos kalėjime

Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (3 dalis). Andrius Matulaitis
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (3 dalis). Andrius Matulaitis

Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1].  Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (1 dalis). Mitingai
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (1 dalis). Mitingai

Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...

Rusija pripažinta teroristine valstybe, o jos karas prieš Ukrainą – ukrainiečių tautos genocidu
Įrašas

Rusija pripažinta teroristine valstybe, o jos karas prieš Ukrainą – ukrainiečių tautos genocidu

Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus. Genocidas prasidėjo jau tada. Ir Putino Rusija...

Gudų kultūros draugija Lietuvoje pagerbė Kostą Kalinauską
Įrašas

Gudų kultūros draugija Lietuvoje pagerbė Kostą Kalinauską

Aleksandras Adamkovičius, Gudų kultūros draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Vilniuje kovo 20 ir 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas organizavo keletą renginių, skirtų pagerbti Lietuvos ir Baltarusijos didvyrį Kostą Kalinauską. Kostas Kalinauskas kovojo prieš Rusiją, vadovavo Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-64 m. sukilimui, buvo nubaustas mirtimi Lukiškių a. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Sukilėliai kovojo su šūkiu: „Už jūsų ir...

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...

Pareiškimas dėl papildomų ribojamųjų ekonominių priemonių Rusijai
Įrašas

Pareiškimas dėl papildomų ribojamųjų ekonominių priemonių Rusijai

www.voruta.lt Mes, Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Jungtinių Valstijų vadovai, smerkiame V. Putino pasirinktą karą ir atakas prieš suverenią Ukrainos valstybę ir jos žmones. Palaikome Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones jų didvyriškose pastangose pasipriešinti Rusijos invazijai. Rusijos karas yra išpuolis prieš pagrindines nuo Antrojo pasaulinio karo laikų galiojančias tarptautines taisykles ir...

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Įrašas

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...

Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų
Įrašas

Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų

Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius   2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...