Prof. Juozas Skirius. vdu.lt nuotr. Juozas Skirius, VDU Švietimo akademijos profesorius ir Lietuvių išeivijos instituto mokslininkas, www.voruta.lt Žmonių migracija – natūralus reiškinys nuo pačių seniausių laikų. Tautos, gentys, pavienės grupės ar atskiri asmenys kėlėsi iš vienos vietos į kitą ieškodami geresnių sąlygų gyvenimui, verslams, prekybai. Buvo ir priverstinė migracija – vergų prekyba arba bėgimas...
Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Albinas Dementiška, www.voruta.lt Šių metų gruodį sukaks 153 metai, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų...
Asociatyvi Pexels/Bernyce Hollingworth nuotr. Albertas Juška, Klaipėda, www.voruta.lt Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s...
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr. Dr.Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt 2026 m. kovą sukako 120 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius....
Vilniaus universiteto rūmai XIX a. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Vilniaus nuotaikos 1830 m. rudenį ir žiemą XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse. Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio...
Paroda Jonui Šliūpui Niujorke. SLA nuotrauka 2026 m. vasario 16 d. Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) parodų salėje Niujorke (JAV) atidaryta Jono Šliūpo gyvenimui skirta paroda, simboliškai įprasminusi Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ekspozicija supažindina su J. Šliūpo veikla, idėjomis ir indėliu į lietuvybės puoselėjimą Lietuvoje ir išeivijoje. Paroda kviečia pažvelgti į jo asmenybę kaip į drąsų,...
XX a. pr. Alantos mėgėjų teatro aktoriai. Molėtų krašto muziejaus nuotr. Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Lietuvių švietimo draugijos Vilniaus „Aušra“ Alantos skyrius 1907 m. vasario mėnesį lietuvių inteligentų grupelė – Antanas Smetona, broliai Vileišiai, kunigas Juozas Tumas ir kiti bendraminčiai – Vilniuje įsteigė lietuvių švietimo draugiją Vilniaus „Aušra“....
Po rusijos bombardavimų Ukrainoje. Vadimo Sarachano nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vasario 24 – oji, tik prieš ketverius metus. Ketvirtadienis. Pabudau miestiečiui neįprastai anksti, prieš 6 valandą. Dar tamsu. Nekantraudamas įsijungiau radiją ir po Lietuvos himno išgirdau: Rusija pradėjo vadinamą „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą. Invazijos laikas – 5.30 val. Kažkoks vidinis savisaugos...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...
Vladas Mongirdas, (1877–1960) Aukštadvario dvaro savininkas, gydytojas, Trakų apskrities kūrėjas. 1930 m. Aistė Morkūnaitė, www.traku-zeme.lt 1918 m. pabaigoje politinė padėtis Lietuvoje buvo pakankamai sudėtinga. Nors Pirmąjį pasaulinį karą pralaiminti Vokietija pripažino tautų apsisprendimo teisę, Vilniuje jau veikė Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Vasario 16 d. aktą, buvo sudaryta Lietuvos Vyriausybė, tačiau valdžia dar buvo vokiečių rankose....
Portretas „Generolas Pranas Liatukas“, aut. Zofija Kochanauskienė, XX a. 3-4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo...
Ona Lukauskaitė-Poškienė savo kambaryje. Šiauliai, apie 1965 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Ona Lukauskaitė gimė 1906 m. sausio 29 d. Šiauliuose, žymaus tarpukario lietuvių visuomenės veikėjo advokato Stasio Lukauskio ir dantų gydytojos Helenos Ziabickaitės šeimoje. Tėvas, žemaitis, kilęs nuo Šiluvos, buvo baigęs Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, nuo 1912 m....
Atminimo lenta Vilniaus Lukiškių aikštėje, kur buvo nužudyti 1863–1834 metų sukilėliai. Fotografija (aut. nenustatytas) savaitraštyje „Kurjer Poranny“, Nr. 23, išleistame 64-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga. Spaudinys. Varšuva, 1927 m. sausio 23 d. Lenkų k. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 38v Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nepasakysi, kad praėjusi...
Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo Dr. Irma Randakevičienė, istorijos žuurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų...
Išlikęs Teresdvario gyvenamasis namas Habil. dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Kunigas Antanas Pauliukas Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „TRIMITAS“ 1924 m. paskelbė straipsnį „Lietuvės valdė Rusiją“1. Jame rašyta, kad Rusijos imperatorė „Katryna I“ (Jekaterina I, B. J.) viešpatavusi nuo 1725 m. sausio 28 d. iki 1727 m. gegužės 6 d. Ji buvusi „lietuvio ūkininko Samuelio Sklauronskio duktė“....
Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje....
Rusų įgulos cerkvės paradas ir Polangino gėrimų gamykla, 1907 m. atvirukas. Muziejaus fondai Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius, www.voruta.lt Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais...
Lietuvos kariuomenės savanoris Jevstafijus Siniakovas, sovietų viešai pakartas Salake Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Rytinis Lietuvos pakraštys įvairus savo tautiniu margumynu. Dažnos valdžių kaitos, jų įtakos kultūrai čia per ilgus amžius paliko savitą kultūrinį atspalvį. Net dažnutės, žydra namų spalva ir daug kita šioje Lietuvos dalyje – likę rusiško folkloro atspalviai. Šalies pakraščio kovos įvairiais laikais...
Per pirmąją sovietų okupaciją represuotas trijų dvarų, keleto gamybinių įmonių, dviejų daugiabučių namų Kaune savininkas – daktaras Mykolas Devenis (1891–1978) vienintelis, kuriam pavyko išsivaduoti iš GULAG’o pragaro, Antrojo pasaulinio karo metais tiesiai iš Vorkutos lagerio išvykti į JAV ir ten toliau sėkmingai užsiimti gydytojo praktika, ūkininkavimu, aktyviai dalyvauti lietuvių išeivijos visuomeniniame gyvenime. Lietuvos ypatingasis archyvas...
Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...
Parengė K. ŽEMAITIS, www.voruta.lt 1940 m. pabaigoje Žaslių bažnyčioje vykusių riaušių aprašymas buvo gautas iš vieno privataus asmens, tačiau mašinraščio per kalkę egz. buvo išblukęs ir sunkiai įskaitomas. Todėl skelbiamas tekstas sutikslintas su Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne esančiu to mašinraščio pirmu egz. (F. 29–373, l. 1–14). Teksto autorius nenurodytas. Tikėtina kad šiuos įvykius...
Achilo Bonoldžio fotografija. Konstantinas Kalinauskas, LVIA Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Konstantinas Kalinauskas nebuvo kilęs iš bežemių bajorų. Turint omenyje pačią Kalinovos herbo Kalinauskų giminę, būtent šios šakos Kalinauskai save kildino iš protėvio, kuris 1679 m. Bielsko teritorijoje įsigijo žemės kartu su Kalinovo dvaru, turėjusiu penkis ūkius. Bielsko žemė – Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki...
Marija Šetkevičiūtė-Senkevičienė šaltinis Geneanet.org Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Šabunevičių ištakos Kas žino, ar Nobelio premijos laureatas rašytojas Henrikas Senkevičius būtų sukūręs tokius romanus, kaip „Ugnimi ir kalaviju“ bei „Tvanas“, jeigu ne jo pirmoji žmona Marija Šetkevičiūtė-Senkevičienė, kilusi iš Šabunevičių giminės, gyvenusios Onuškio dvare prie Trakų. Būtent gilus rašytojo ir jo pirmosios žmonos Marijos ryšys,...
Šv. Rapolas Kalinauskas (1935–1907) www.vaticannews.va Lapkričio 19 dieną liturginiame Bažnyčios kalendoriuje, o Lietuvoje – lapkričio 20-ąją – yra minimas šv. Rapolas Kalinauskas (1835–1907), 1863 m. sukilimo dalyvis ir tremtinys, tapęs karmelitu. Jis gimė Vilniuje, matematikos profesoriaus Andriaus Kalinausko ir Juzefos Polonskos šeimoje. 1851 m. pradėjo studijas Žemės ūkio akademijoje Gori-Gorkuose, vėliau – taip pat ir todėl, kad Lietuvos ir Lenkijos aukštosios mokyklos...
Atminimo lenta su bareljefu (Maironio g. 25). 2014 m. Fotogr. A. Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka Šių metų lapkričio 5 d. minime 140-ąsias Vlado Jurgučio gimimo metines. Šia proga pristatome tekstą, publikuotą V. Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms. Jo autorius – Kovo 11-osios Akto signataras, mokslininkas, pedagogas ir istorikas Vladas Terleckas, tris kartus pelnęs Vlado...
1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis. Signatarų fotografijos iš „Lietuvos albumas”. Kaunas, 1921. Fot. Adomas Kliučinskis Jonas Nekrašius, www.voruta.lt Trumpa Šiaulių berniukų gimnazijos istorija Šiaulių vyrų gimnazija, kuri tada baltarusių kalba vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“, buvo atidaryta 1851 m. rugpjūčio 30 d. Ji turėjo paruošiamąją ir septynias gimnazijos klases....
A. Grotgeris. Žygis į Sibirą 1867 m. Šiaulių „Aušros” muziejus archyvo nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt XIX amžiaus pradžioje vienai didžiausių Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijai priklausė šv. Stepono bažnyčia su šalia veikusiomis kapinėmis, kartu šv. Stepono gatvė, Salininkų filijinė bažnyčia, Salininkų kvartalas bei Salininkų dvaras, Panerių koplyčia, Paneriai, Panerių dvaras, Baltosios Vokės bažnyčia, Baltosios...
Laivas „Prinz Friedrich Wilhelm”/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, jog idėją Vilniuje pastatyti Tautos namus, kurie šviestų ir vienytų tautą, 1907 metais jau pačiame pirmame Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime, vykusiame Vilniaus Imperatoriškosios muzikos mokyklos didžiojoje salėje (Vilniaus g. 28), oficialiai iškėlė Jonas Basanavičius,...
Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Semeliškėse. Nuotraukos autorė V. Narvidaitė Vydas NARVIDAS, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Kovos ties Aukštadvariu...
Aukštadvaris apie 1918 metus. Nuotrauka iš internetinio resurso https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/Шаркоўшчына Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Vokiečių ir rusų...