Raimundo Kaminsko nuotraukose – 1941 metų Birželio sukilimo 82-ųjų metinių minėjimas Kaune Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Baigėsi birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Mūsų kalendoriuje jis vadinamas šviesiausiu metų mėnesiu, turėjusiu keletą gražių prasmingų lietuviškų pavadinimų. Tačiau išlikusioje žmonių sąmonėje šis mėnuo vadintas ir baisiojo birželio vardu: Sovietų Sąjunga 1940 metais okupavusi Lietuvą, po metų,...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Sukilimo mūšis (dailininko Arturo Grottgerio piešinys iš 1888 Vienoje išleisto Grottgerio albumo) Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo sausio 22-ąją siūlo paskelbti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Prieš 160 metų Varšuvoje prasidėjęs sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią labai greitai...
Antanas prie Medininkų pilies viešint Lietuvoje 1986 metais Virgilijus Lukošius, www.voruta.lt Nuo aviacijos kariūno iki pulkininko leitenanto Tai Anthony J. Granosky arba Antano Granausko Jungtinių Valstijų armijos serijos numeris. Jį jis gavo, kai būdamas 23 metų paskutinę 1941 metų gruodžio 31 dieną (!) buvo pašauktas į kariuomenę ir pateko į Kanzaso Livenvorto forto (Ft Leavenworth)...
LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė ir Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Gintaras Žandaravičius 2023 m. birželio 19 dieną Lenkijoje, Balstogės Sibiro atminties muziejuje, buvo pristatyta lenkų kalba išleista Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga ,,Lietuviai prie Laptevų jūros“. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius...
Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 10-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Povilas Lašas-Spiridonovas gimė 1879 m. birželio 23 d. Kaune.[1] 1898 m. baigė Kauno gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos...
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Poetė ir vertėja Vanda Martins ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...
Emilija ir Vladas Putvinskiai Birželio 23 d. Kelmės krašto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Vladas Putvinskis ir jo šeima šauliškoje veikloje“. Konferencija skiriama Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ųjų gimimo metų jubiliejui paminėti. Ši konferencija – vienas iš daugelio renginių, skirtų šiemet minimiems Vlado Putvinskio-Pūtvio metams. „Vladas Putvinskis-Pūtvis turėjo du sūnus ir tris dukteris. Ir...
Straipsnio autoriaus tėtis Aleksandras Sakas Veiviržėnuose pas mokytoją Zuzaną Žukauskaitę – Domeikienę. Artūro Knašo nuotrauka Aleksandras Sakas, Klaipėda, www.voruta.lt „Tai buvo tikra artimo meilė…“. Apie paprastus žmones, jų humanizmą, krikščionišką atjautą ir tuos žmones mokiusią mokytoją. Nuo Dabikinės pakrančių Pačioje XIX amžiaus pabaigoje, 1899 metų gruodžio 6 dieną, į Akmenės bažnyčią kūmai atvežė...
Nusikaltelio maketas keliauja į Lukiškių kalėjimą Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Lietuvoje prasidėjo akcija „PUT IN jail“ (angl. sodink į kalėjimą). Agresorės Rusijos vadovo V. Putino atvaizdas su antrankiais, sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą, talpinamas už grotų, įvairiuose Lietuvos rezistencijos muziejuose, taip pat muziejuose, kurie įsikūrę Lietuvoje veikusių sovietų represinių struktūrų būstinėse. Simbolinio kalinio maketo dydis...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvavo Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų atminimo renginiuose. Šalies vadovas kreipėsi į okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams sostinės Aukų gatvėje dalyvius. Prezidentas pažymėjo, kad kiekvieną birželį susirenkant liudyti istorinių nusikaltimų, kurie niekada nebuvo tinkamai įvertinti ar atpirkti,...
„Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas…“ – šie žodžiai ir ištremtųjų į Rusijos platybes vardai bei pavardės šiemet birželio 14-ąją skambės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių lūpose tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente Strasbūre. „Negalime jų pamiršti. Gyvų tų įvykių liudininkų vis mažėja, o istorinė atmintis turi būti gyva – reikia priminti apie trėmimus ir išvežtus žmones, apie...
Lietuvės tremtinės Kiusiūre, pakeliui iš Trofimovsko į naują tremties vietą – Jakutską. Iš kairės: Sofija Kazlauskienė, Hilda Tautvaišienė, Audangė Vilkaitytė, Ona Šnirienė, Genovaitė Štarienė, Eugenija Giedrikienė. 1946 m.genocid.lt archyvo nuotr. Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas birželio 14 d., trečiadienį, Strasbūre oficialiai minės masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos, renginio metu bus skaitomos...
Lietuvos Respublikos Seime ir kitose Lietuvos vietose vyks renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, pagerbiamas okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų atminimas. Birželio 14 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti...
2023 m. birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino per. 60, Vilnius) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleisto daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutiniosios – 6-tosios – dalies pristatymas ir viso leidinio ruošimo bei leidybos darbų pabaigtuvės. Leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“ pristatys atsakingoji redaktorė Birutė Teresė Burauskaitė, LRS Laisvės...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut Olga Posaškova) Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Gerbiamoji Ministre Pirmininke, Gerbiamasis Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos, ponios ir ponai! Man ypatinga garbė būti apdovanotam šiuo aukštu Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimu. Su dideliu jauduliu ir ne mažesniu pasididžiavimu priimu Aleksandro Stulginskio žvaigždę, kuri...
Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje nuotraukos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas ir Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės narė Angelė Jakavonytė Kazachstane susitinka su Kazachstano Respublikos vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais Astanoje, Balchaše ir Karagandoje. Seimo nariai dalyvauja memorialo Lietuvos politiniams kaliniams atidarymo ceremonijoje. Lietuvos iniciatyva...
Per 1990 pradžios Lietuvos laisvės lygos antisovietinį mitingą Vilniuje kalba A. Terleckas, greta jo A. Tučkus (su garsiakalbiu) ir A. Andreika. Nuotraukos šaltinis vle.lt Birželio 9 d., penktadienį, 10 val., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas organizuoja minėjimą „Antanas Terleckas ir 45-osios Lietuvos laisvės lygos metinės“. Renginio pradžioje...
Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugelis mūsų tik prieš pusketvirto dešimtmečio pradėjo prisiminti Mažąją Lietuvą – ilgai užmarštin gramzdintą lietuvininkų kraštą. Tada vis drąsiau kalbėta apie tenykštę istoriją, naujai aptarinėti vis nauji senųjų laikų veikėjai ir daug kas kito. Tais svaiginančio laisvėjimo laikais iškilo ir tuometinės RF Kaliningrado srities šviesuolių grupelė, ir ten radosi siūlymų...
Gegužės 16 d., antradienį, 17 val., Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išleistos knygos „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis“ pristatymas. Leidinį pristatys LGGRTC istorikai, rezistencinio atlaso sudarytojai – Ramona Staveckaitė-Notari, Rūta Trimonienė ir Dalia Urbonienė. „Geriau mirti, negu vergauti“ – šie Vytauto apygardos...
Karaliaučius © Shutterstock Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo...
Vilnių ne kartą siaubė potvyniai, 5 kg lašinių galėjo išgelbėti Vilniaus centrinę elektrinę nuo susprogdinimo Antrojo pasaulinio karo metais, elektrinės darbuotojas buvo pasodintas į KGB kalėjimą už tai, kad elektrinės šynos buvo nudažytos Lietuvos vėliavos spalvomis, o Energetikos ir technikos muziejaus administracinio pastato stogelį puošianti skulptūra „Elektra“, dar vadinama ir Zose, kadaise buvo nugriauta dėl...
Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijus Raila Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3...
Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, demontuota ir išvežta skulptoriaus Konstantino Bogdano skulptūra „Karys“. Kauno miesto savivaldybės nuotr. Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų pripažinimo, pažeidžiančių šį draudimą, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys...
Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...
Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...