Povilo Plechavičiaus kortelė iš „Arolsen” archyvo Virgilijus Lukošius, istorijos žurnalas „Voruta“ Nr.3, 2025 Kaip ten bebūtų, bet Plechavičiaus pavardė yra viena iš garsiausių Lietuvos pavardžių, bent jau XX amžiaus pirmoje pusėje. Vieni generolą Povilą Plechavičių garbina, kiti gal nekenčia, bet šįkart ne apie tai. Padidintas dėmesys tokiems išskirtiniams asmenims-herojams yra neišvengiamas. Generolo leitenanto veikla Lietuvoje...
Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.). Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1...
Napoleonas Novickis. Biblioteka Narodowa, I.F. 66027 Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 3, 2025 Kulvos (Jonavos raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje rymo ketaus kryžius su sunkiai įskaitomu įrašu, jog čia 1870 m. palaidotas Napoleonas Novickis: „NAPOLEON NOWICKI //† 1870 r. 22 Stycznia // Ten grobowiec na pamiątką // dla kochanego...
Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui...
Radvilų sarkofagai Nesvyžiuje. KPD nuotr. Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta...
Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste...
Kažkada čia vyko nuožmus mūšis su maskvėnais. Juzefas Čechavičius. Žaliasis tiltas. Šv. Rapolo bažnyčia kalvelė-kapai, Jėzaus koplyčia.1874 m. Vilniaus fotografija 1858-1915. Vilnius 2001, p. 176. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Paprastai mes didžiuojamės istorinėmis lietuvių pergalėmis. Tačiau praeityje buvo mūšių, kurių stengiamės neprisiminti ar iškraipome faktus taip, kaip mums patogu. Toks buvo prieš 370 m....
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika Rybelienė, Edvinas Rybelis, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos...
Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis,...
Marija ir Juozas Urbšiai 1956 m. Dukterėčios Marijos Urbšytės archyvo nuotr. Dr. Audronė VEILENTIENĖ, Kaunas, www.voruta.lt Tyrinėjant Lietuvos istoriją, kyla daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymą. Vienas iš jų: ar galima išmatuoti mažos tautos ar valstybės įtaką pasauliui arba vieno žmogaus įtaką valstybei? Iškiliems žmonėms niekados nestinga dėmesio, tačiau istorijoje dažniau vertinamas valstybės...
E.Goldman po deportacijos 1919 m. JAV kongreso bibliotekos nuotrauka. Foto iš Jewish Women’s Archive. https://jwa.org/media/goldmans-deportation-portrait> Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“. Kaunietė –...
Pasaulis nuolat keičiasi, o su juo keičiamės ir mes. Tačiau žmogiškumo esmę sudarančios vertybės ir moralinės nuostatos išlieka nepakitusios. Viena jų – filantropija (gr. philanthropia – žmonių meilė), noras padėti kitiems, labdarybė. Nuoširdžiu noru padėti kitiems pasižymėjo ir žymus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios visuomenės veikėjas – verslininkas, bankininkas, daugelio sakralinių ir kitų pastatų statybos...
Eugenija de Bondi-Janušienė. Ne vėliau kaip 1934 m. lapkričio 2 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-9811, l. 52-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Lankydami įvairiose Lietuvos vietose dailiai restauruotus dvarus, girdime gidų pasakojimus apie architektūrines dvaro rūmų subtilybes, pažangius, geranoriškus dvarininkus, besirūpinusius dvaro darbininkų gerove ir...
Pomost spacerowy na morzu. Połąga. Fotografė Paulina Mongirdaitė. [1906?]. Iš Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondo Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Įvairiose šalies kultūros įstaigose saugomas Kauno gubernijos bajorų, herbo Wadwicz (Žuvų) atstovų, Mongirdų dukros, Paulinos Mongirdaitės (apie 1865–1924), švelniai artimųjų vadintos Pole, fotografijos paveldas. Iki šių...
Paminklinis akmuo, prie kurio pritvirtinta juodo granito lenta su iškaltu tekstu: ,, Čia 1946 metų balandžio 20 dieną MGB – KGB smogikai nužudė 14 Laumakių kaimo gyventojų: Vincą RIMDŽIŲ – 49 metų, Barborą RIMDŽIUVIENĘ – 49 metų, Vaclovą MEIRĮ – 38 metų, Petrą DŽIUGĮ – 56 metų, Roką ŠEPKŲ – 53 metų, Andrių ŠEPKŲ –...
Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX amžiuje...
Martynas Purvinas. A. Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Tūkstančius metų dabartinės Lietuvos plotai buvo kaimų šalis, agrarinis kraštas, kuriame tik labai vėlai (lyginant su Artimųjų Rytų ir pan. civilizacijomis) pradėjo rastis miestai. Kaimiška gyvensena, žemdirbystė ir gyvulininkystė daugelį amžių lėmė vietos žmonių gyvenimą ir jo pokyčius (giminių ir genčių formavimąsi, įvairių vietovių...
Jogalinos dvaro gyvenamasis pastatas. Viktoro Jenciaus nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, Rokiškis, www.voruta.lt Vietoj įžangos Zofijos ir Donato Malinauskų iš Jankovicų dvaro vienturtė dukra Marija su savo išrinktuoju Viktoru Stomma susituokė 1935 m. lapkričio 23 d., septintą valandą vakaro Kaune, Šv. Mykolo bažnyčioje[i]. Jaunuosius sutuokė kunigas Vladas Mironas. Apeigos vyko lenkų kalba dukros noru. Kvietimus...
Prūsijos ir Žemaitijos pasienis ties Kretinga XVI a. (?) piešinyje. Marijos Purvinienės perpiešta iš dokumento GSTA rinkiniuose. Pavaizduota anuometinė valstybinės sienos trasa su jos ženklais – kapčiais (Schüttung), sieną kirtusi Danės/Dangės upė. Jos ir Tenžės (Timse) upelio santakoje vaizduoti rūmai ar pilaitė (Schlosse). Prūsijos pusėje rodyta Kretingos (Krottingen) gyvenvietė, o Žemaitjos pusėje – Lietuviškoji Kretinga...
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego”, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Byla pradėta 1886 m. birželio 17 d. ir užbaigta 1888 m. gruodžio 15 d. Visi dokumentai rašyti rusų kalba Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Neseniai į autoriaus rankas pateko kelios Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos bylos, kuriose minima Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia (Elektrėnų sav.). Šią medinę bažnyčią 1676 m. fundavo Vitebsko vaivada Leonardas Gabrielius Pociejus¹. 1782...
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio narys, Kaunas, www.voruta.lt Netrukus vėl išauš Vasario 16-osios rytas – mūsų valstybės atkūrimo diena, žyminti esamų ir mūsų tolimesnių žingsnių kelią, kūrybinio darbo perspektyvą, vis šviesesnių dienų viltį. 1917 metų rugsėjo 18-22...
Liudvika Malinauskaitė apie 1882 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nuotr. Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, Palanga, www.voruta.lt Rastas dokumentas – gimimo-krikšto metrika – Šliūpų šeimos istorijoje atskleidžia naują faktą: Jono Šliūpo žmona Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė gimė 1865 m. vasario 14 d. (pagal senąjį kalendorių vasario 2 d.). Iki šiol...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvai atgavus nepriklausomybę, griuvo geležinė uždanga, sovietų okupuotą teritoriją ilgam atskyrusi nuo pasaulio platybių. Dar Atgimimo metais įsisiūbuojant domėjimuisi Mažąja Lietuva – okupantų sunaikintu kraštu, panūdo ką daugiau sužinoti apie lietuvininkų žemės istorijos slėpinius. Buvome pripratinti, kad viešuose šaltiniuose (ir sovietmečio bibliotekose) tebuvo galima atrasti tik negausių „tinkamų“ žinių –...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą...
„Bermontininkus išvijus II brigados štabas keliasi į Šiaulius“, O. Vitkauskytės knygyno atvirukas. 1919-1920 m. Povilas Barštaitis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Pačioje 1919 m. vasaros pabaigoje įvykdyta Zarasų operacija išlaisvino Lietuvos teritoriją nuo gaisrų pašvaistes žiebiančios ir apiplėštų gyventojų ašaras liejančios bolševikų prievartos. Darbas toli gražu dar nebuvo baigtas – kovos tęsėsi Dauguvos fronte....
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...