Iškilmingas sąskrydžio atidarymas. J. Jakaičio asmeninio archyvo nuotr.

Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas“ prezidentas, LPKTS tarybos ir valdybos narys, www.voruta.lt

Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas“ nariams ir LPKTS 11 filialų atstovams 2026 m. rugpjūčio 8 d. buvo didelė garbė ir neįkainojama patirtis Latvijos politiškai represuotųjų asmenų asociacijos kvietimu dalyvauti Ikšķilėje (Latvija) vykusiame XXVII-ajame Latvijos politiškai represuotųjų asmenų sąskrydyje – vietoje, kuri jau dvidešimt septynerius metus tampa Latvijos istorinės atminties, pilietinės vienybės ir pagarbos žmogaus orumui simboliu.

Į Ikšķilę Lietuvos delegacija atvyko ne tik kaip kviestiniai svečiai. Atvykome kaip bendros istorinės patirties, atminties ir atsakomybės liudytojai, atsiveždami Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, jų šeimų, rezistencijos dalyvių ir visų, kovojusiųjų už Lietuvos laisvę, atminimą. Čia prisiminėme tuos, kurie niekada negrįžo iš tremties ir lagerių, ir išreiškėme giliausią pagarbą tiems, kurie, nepaisydami represijų, pažeminimo, netekčių ir smurto, paskyrė savo gyvenimą laisvės kovai. Į Ikšķilę susirinkome ne tik pagerbti okupacijų ir represijų aukų, bet ir paliudyti žmogaus dvasios pergalę – laisvės pergalę prieš tironiją, tiesos pergalę prieš melą ir žmogaus orumo pergalę prieš prievartą.

Sąskrydžio dalyvius sveikino ir pagarbą renginiui bei jo organizatoriui – Latvijos politiškai represuotųjų asmenų asociacijos prezidentui Tāliui Veismaniui – išreiškė Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa, Ogrės savivaldybės tarybos pirmininkas Andris Krauža, Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava, Ogrės savivaldybės tarybos narys Egils Helmanis, šiuo metu kuruojantis Ogrės istorijos ir meno muziejuje veikiančią ekspoziciją apie Rusijos karą Ukrainoje „Mes arba jie“, Europos Parlamento narė Sandra Kalniete, Rygos miesto tarybos pirmininko pavaduotojas (vicemeras) Edvards Ratnieks ir teologijos mokslų daktaras Guntis Kalme.

Man taip pat buvo suteikta garbė „Baltijos Aljansas“ asociacijos vardu tarti sveikinimo žodį ir perduoti nuoširdžiausius linkėjimus nuo visos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės. Šis susitikimas dar kartą priminė, kad Lietuvos ir Latvijos tautų istorinė atmintis yra neatsiejama nuo bendros patirties. Baltijos tautų solidarumas šiandien yra toks pat svarbus, kaip ir buvo praeityje – liudydamas mūsų pasiryžimą saugoti tiesą apie okupacinius režimus, atminti jų aukas ir perduoti šią atmintį ateities kartoms. Kad istorinė atmintis nėra vien praeities liudijimas pabrėžiau savo sveikinime – ji yra, nuoširdžiai tikiu, mūsų laisvės, valstybingumo ir demokratinės Europos ateities pamatas.

„BALTIJOS ALJANSO“ BALSAS – BENDROS BALTIJOS JŪROS REGIONO ERDVĖS ATMINTIES DALIS

„Baltijos Aljansas“ ir LPKTS delegacijos dalyvavimas Ikšķilėje buvo daugiau nei simbolinis. Tai buvo gyvas tautų istorinės atminties organizacijų solidarumo liudijimas, parodęs, kad mūsų tautų patirtys nėra atskiri istorijos fragmentai. Jos sudaro bendrą Baltijos regiono istorinės atminties lauką.

Nuoširdžiai padėkojome Latvijos politiškai represuotųjų asmenų asociacijos prezidentui Tālis Veismanis, kuriam buvo įteikti Lietuvos, Lenkijos ir Estijos atstovų atminimo ženklai bei padėkos už jo ilgametį darbą saugant represijų aukų atminimą ir telkiant žmones bendram istoriniam liudijimui.

Dėkojome Ogrės savivaldybei ir visiems sąskrydžio organizatoriams už šį prasmingą ir įkvepiantį renginį, už pagarbą represijų aukoms ir už nuoseklų mūsų tautų istorinės atminties puoselėjimą.

Jau dvidešimt septynerius metus Ikšķilėje vykstantis sąskrydis tapo vieta, simbolizuojančia istorinę atmintį, pilietinę vienybę, tautų solidarumą ir nepalaužiamą pagarbą žmogaus orumui. Ikšķilės vieta šiandien primena, kad tremties, represijų ir okupacijų patirtys nėra vien praeities istorija, tai ir įsipareigojimas saugoti tiesą, ją liudyti ir perduoti ateities kartoms.

NUO ARIOGALOS IKI IKŠĶILĖS – GYVA BALTIJOS ATMINTIES GRANDINĖ

Simboliška, kad Lietuvos ir Latvijos istorinės atminties tradicijos šiemet taip prasmingai susijungė laike. Vos prieš savaitę, rugpjūčio 1 d., Ariogalos Dubysos slėnyje, kasmetiniame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, pagerbėme Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, rezistencijos dalyvių bei laisvės kovotojų atminimą. O po savaitės – rugpjūčio 8-ąją – Ikšķilė pratęsė šią bendrą Baltijos atminties tradiciją. Šiandien estafetę perėmusi Latvija žymi, kad tai nėra du atskiri renginiai. Tai – viena bendra Baltijos tautų atminties kelionė, jungianti mūsų istorijas, mūsų netektis ir mūsų atsakomybę ateities kartoms. Šis tęstinumas ypač svarbus šiandien, kai Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos visuomenės vėl susiduria su naujais Rusijos agresijos iššūkiais. Todėl mūsų pareiga – kalbėti, liudyti. Mūsų pareiga – perduoti atmintį jaunajai kartai ne tam, kad ugdytume neapykantą, bet tam, kad stiprintume laisvę, atsakomybę ir pagarbą žmogaus teisėms.

Ypač simboliška, kad šiandien kartu susitiko #BaltijosAljansas tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos nariai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos. Tai rodo, kad mūsų bendradarbiavimas seniai peržengė valstybių sienas apie ką svajojo B.Gajauskas – pirmasis LPKTS prezidentas, organizuodamas 1989 m. jungtinę Baltijos šalių konferenciją. Tai mus jungia skirtingų kartų bendra istorija, bendros vertybės ir bendras įsipareigojimas saugoti Europos istorinę sąmonę. Taigi tegul Baltijos tautų vienybė ir toliau išlieka stipriausiu atsaku tiems, kurie siekia perrašyti istoriją, supriešinti mūsų visuomenes ar paneigti totalitarinių režimų nusikaltimus.

„BALTIJOS ALJANSAS“ – UŽ BENDRĄ BALTIJOS ATMINTIES BALSĄ EUROPOJE

Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacija „Baltijos Aljansas“ buvo įkurta siekiant telkti Baltijos tautų istorinės atminties organizacijas ir užtikrinti, kad Baltijos tautų balsas Europoje skambėtų vienu balsu. Kaip „Baltijos Aljanso“ prezidentas kalbėjau sąskrydyje, kad „Istorinė atmintis nėra praeities muziejus. Ji – mūsų moralinis kompasas, nurodantis veiklos už demokratiją, atsakomybės, drąsos ir budrumo kryptį.“ Mūsų istorinė patirtis nusipelno ne tik pagarbos, bet ir deramo tarptautinio pripažinimo. Totalitarinių režimų nusikaltimai negali būti pamiršti, sumenkinti ar pateisinti. Istorinė tiesa nėra praeities našta – ji yra Europos demokratinės ateities pagrindas. Šiandien tai svarbu ne tik mūsų tautoms. Tai svarbu ir visai Europai. Rusijos agresija prieš Ukrainą dar kartą parodė, kad totalitarinės ideologijos ir imperialistinės ambicijos niekur nedingsta, kai istorija pamirštama, o tiesą pakeičia propaganda. Todėl mūsų pareiga – prisiminti, liudyti ir perduoti šią atmintį ateities kartoms.

IKŠĶILĖJE – NE TIK ATMINTIS, BET IR ATEITIES DARBAI

Rugpjūčio 8-oji Ikšķilėje buvo svarbi ne tik dėl iškilmingo XXVII-ojo Latvijos politiškai represuotųjų asmenų sąskrydžio dalis. Čia taip pat įvyko „Baltijos Aljanso“ Vykdomosios tarybos trumpas, tačiau itin dalykiškas posėdis, kuriame aptarėme svarbiausias būsimos veiklos kryptis, tolesnį tarptautinį bendradarbiavimą, bendros istorinės atminties projektus ir artėjančios 2026 m. lapkričio 27 d. konferencijos Lietuvos Respublikos Seime organizacinius klausimus.

Neformaliuose susitikimuose taip pat turėjome galimybę tiesiogiai bendrauti su Latvijos valstybės institucijų, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, aptarti bendrus rūpesčius ir galimas tolesnio bendradarbiavimo kryptis.

Tai dar kartą patvirtino, kad istorinė atmintis nėra vien praeities pagerbimo forma. Ji gali ir turi tapti bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės telkimo ir demokratinio atsparumo stiprinimo priemone.

IŠ IKŠĶILĖS – SU BENDRU ĮSIPAREIGOJIMU

Iš Ikšķilės išvykome su dėkingumu ir dar stipresniu suvokimu, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos istorinė atmintis yra mūsų bendro europinio tapatumo dalis. Palinkėjome, kad XXVII-asis Latvijos politiškai represuotųjų asmenų sąskrydis ir toliau išliktų svarbia vieta, kurioje susitinka atmintis ir dabartis, asmeninė tragedija ir tautos istorija, pagarba praeičiai ir atsakomybė už ateitį.

Tegyvuoja laisva Latvija, Lietuva, Estija ir Lenkija! Tegyvuoja vieninga, demokratiška ir laisva Europa!