Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys”. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuotr. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų...
Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...
2004 m. Kaniūkuose atidengtas atminimo žudynių aukoms, kryžius. Prieš 76 metus raudonieji partizanai išžudė daugiausia lietuvišką Šalčininkų raj. Jašiūnų valsčiaus Kaniūkų kaimą. Rimantas ZIZAS, www.genocid.lt Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte 1943–1944 m. išskirtinė vieta tenka Kaniūkų kaimo (Eišiškių aps. Jašiūnų vlsč.) užpuolimui 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų puolimas ir susidorojimas...
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....
Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė. Nuotraukos iš LJPA, LGGRTC archyvų www.voruta.lt PAŽYMA APIE JONO NOREIKOS (GENEROLO VĖTROS) VEIKLĄ ANTINACINIAME POGRINDYJE Vilnius, 2019-12-17 Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje nežinomi kun. Jono Borevičiaus liudijimai atskleidžia, kad Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo...
Nikolajaus Gubanovo ir Larisos Dmuchovskajos fotografijos www.voruta.lt Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino dokumentų kolekciją papildė nauji, iki šiol nematyti, kino kadrai, pasakojantys apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tai mėgėjiška kino dokumentika, kurią archyvui perdavė visuomenininkė, aktorė, teatro režisierė Caroline Masiulytė-Paliulienė (pranc. Caroline Paliulis). Tai ne pirmas kartas, kai p. Caroline archyvui...
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius” Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt 1941 06 22 – 1944 12 31 Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...
Mykolas Malinauskas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas. Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22 Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...
www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš esmės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...
Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...
Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I 1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis geležinkelis. Vienos ...
Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...
Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti 215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys (Baltarusija). Geležinkelio ...
Stalino taika dypuko akimis. Petro Osmolsko karikatura. XX a. 5 deš. Publikavimo vieta nežinoma Augminas Petronis, www.bernardinai.lt ARIMANTAS RAŠKINIS – mokslininkas, biofizikas, ateitininkas, sovietmečiu palaikęs artimą ryšį tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, prisidėjęs tiek prie Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos, tiek prie Rusijos disidentų leistos „Dabarties įvykių kronikos“, pats patyręs tuometinės valdžios persekiojimus....
Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....
Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....
Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose. Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Gediminas KAJĖNAS, www.bernardinai.lt „Būtina atrasti savo santykį su praeitimi, kad galėtum drąsiai žvelgti į ateitį“, – teigia dailininkas Mindaugas Lukošaitis (g. 1980), dar 2003 metais sukūręs piešinių ciklą „Pasipriešinimas“, skirtą lietuvių pokario rezistencinei kovai atminti. Ciklas, kurį sudaro 100 darbų, Lietuvoje didesnio atgarsio nesulaukė ir buvo parodytas vos keliose parodose Šiuolaikinio meno...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...
Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...
Virginijos Skučaitės nuotr. Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose. Užsuko užkąsti „Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio...
Pasieniečių palikuonys ir svečiai Vida ŠIMKAVIČIENĖ, www.voruta.lt Saulėtą ir šiltą gegužės 12 d. Linkmenų miestelis (Ignalinos r.) atgijo: link Švč. Trejybės bažnyčios kas pėsčiomis, kas važiuoti traukė vietiniai gyventojai ir atvykę svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Juos visus sukvietė organizuojamas Tarpukario pasieniečių palikuonių susitikimas – popietė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos Švč....
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras...
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava, nors naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas. Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava. Ir dar užrašyta, jog vieta užminuota. Kol...
Tomas Vaiseta (nuotrauka iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto internetinio puslapio) www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio...