Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą.
Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams, ir lenkams, ir Raudonajai armijai.
„Įamžiname amžinojo poilsio vietą Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkiją. Klebonas“, – tokį tekstą ant paminklinio akmens pastebėjo vietos lietuviai.
Punskas.pl rašo, jog Berznyko kapinėse palaidoti Lietuvos savanoriai – 5-ojo pėstininkų pulko kariai, 1920 m. rugsėjo 22-23 d. susikovę su Lenkijos pajėgomis.
Taip pat skaitykite
Lietuvių bendruomenės vadovė: kapinėse vyksta paminklų karas
Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė DELFI sakė tokį paminklą galinti vertinti tik vienaip – kaip provokaciją prieš lietuvių tautą ir Lenkijos lietuvius. Esą Berznyko kapinėse vienas po kito kyla paminklai, užgožiantys 2005 m. lietuvių pastatytą paminklą Lietuvos savanoriams.
„Tos parapijos klebonas akivaizdžiai nori lietuvius pažeminti. Jie bando „suvesti“, kad lietuviai kartu su Raudonąja armija įžengė į Seinus, į šitą kraštą. Antras dalykas – jau pastatytas paminklas Berznyko kapinėse palaidotiems lietuviams kariams, ir šitą dabartinį paminklą galima vertinti tiktai kaip tam tikrą provokaciją. Norima paneigti to lietuvių karių paminklo buvimą. (…) Akivaizdus paminklų karas. Sunku pasakyti vienareikšmiškai, ką norima tais lenkiškais paminklais įrodyti“, – kalbėjo I. Gasperavičiūtė.
Pasak jos, lietuviams kariams pastatytą paminklą supa jau keli lenkiški paminklai: jau minėtas raudonarmiečių akmuo, didžiulis obeliskas Nemuno mūšiui ir memorialas Panerių žudynių aukoms. Pastarąjį, beje, irgi dabina užrašas, jog nacių okupuotame Vilniuje vykusių žudynių vykdytojais buvo lietuviai.
„Keisti dalykai baisiausiai, – stebėjosi I. Gasperavičiūtė. – Joks žmogus iš Seinų krašto nėra žuvęs Paneriuose, ir nieks iš Seinų krašto lietuvių nėra dalyvavęs vykdant tą egzekuciją. Tas paminklas Panerių aukoms – neapykantai skatinti. Kito neįsivaizduoju vaidmens.“ Pasak jos, diskusijos dėl šio monumento netyla jau seniai, tačiau su vietos valdžia bendros kalbos rasti nepavyksta.
Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė ketinai aiškintis, kodėl Lietuvos savanorius priskyrė raudonarmiečiams.
Punskas.pl nuotr.
Nuotraukoje: Paminklas Lenkijoje žuvusiems Lietuvos kariams, kuriame jie vadinami Raudonosios armijos talkininkais
