Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Įrašas

Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis

Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...

Įrašas

Vladimiro Bešanovo knyga „1942-ųjų mėsmalė“

Vladimir Bešanov. 1942-ųjų mėsmalė. Iš rusų kalbos vertė Kazys Uscila. – Vilnius: Briedis [2016]. – 528 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ karo istorijos mėgėjams pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1942-ųjų mėsmalė“. Tai jau trečia šio autoriaus knyga lietuvių kalba. Seniau išleistos – „Leningrado skerdynės“, „Raudonasis žaibo...

Įrašas

Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...

Įrašas

Katynė…Išgelbėti nuo užmaršties

1939 m. rugsėjo 17 d. 600–650 tūkst. Raudonosios armijos karių ir daugiau nei 5 tūkst. tankų įvažiavo į Antrosios Lenkijos Respublikos teritoriją. Prieš tai daugiau kaip 2 savaites vyko sunkūs lenkų mūšiai su vokiečių agresoriumi. Herojiškas Vilniaus ir Gardino dalinių bei gyventojų pasipriešinimas, mūšis prie Šacko, kur kovojo Pasienio apsaugos korpuso grupė, negalėjo sulaikyti sovietų...

Įrašas

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje

SSRS kariuomenės 16-oji lietuviškoji šaulių divizija įžengia į Lietuvą. 1944 m. liepos mėn. (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“, p. 270) Sigitas TUTLYS, Vilnius 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto...

Įrašas

Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai

Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p.   Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį  karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...

Įrašas

II pasaulinio karo pabaigos metinės: komunistinio režimo nusikaltimai neįvertinti iki šiol

 Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 70 metų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė karinius veiksmus, tačiau visiškos taikos pasauliui neatnešė. Tik bėgant metams Vakarai ėmė viešai nepritarti Sovietų Sąjungos politikai, nes tuo metu dar egzistavo nusiteikimas, kad šalys laimėtojos bendradarbiaus ir toliau, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Buvo numatyta įsteigti vadinamąją...

Įrašas

Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių

H. H. Rehfeldt. Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 312 p.: iliustr.   Rytų fronte žlugus paskutinei didelio masto „Citadelės“ (Kursko mūšis) puolamajai operacijai, Hansas Heincas Refeldtas (Hans Heinz Rehfeldt), „Grossdeutschland“ divizijos puskarininkis, drauge su bendražygiais atlieka  „ugniagesių komandos“...

Įrašas

Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius

M. Kulju. Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė – Vilnius: Briedis [2015]. – 232 p.: iliustr.   2015 m. gegužės 2 d. JAV leidžiamas žurnalas „Newsweek“ pranešė, kad Suomijos gynybos ministerija kariniam rezervui karo atveju formuoti šalies piliečiams (nuo 20 iki 60 metų) išsiuntė 900 tūkst. laiškų. Suprantamas...

Įrašas

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti

Mauthauzenas, 2015 05 08. Iš kairės pirmas – skulpt. J.Jagėla, antra – T.B.Burauskaitė, trečia – ambasadorė L.Zakarevičienė 2015 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų...

Įrašas

„Leningrado skerdynės“ – knyga apie Leningrado gynybą ir blokadą

V. Bešanov. Leningrado skerdynės. Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Užukukis – Vilnius: Briedis [2015]. – 464 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ išleido baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą apie Leningrado gynybą ir blokadą – „Leningrado skerdynės“. Apie Antrojo pasaulinio karo metais vykusią Leningrado blokadą parašyta šimtai knygų. Baisi tragedija, pasiglemžusi milijonų žmonių gyvybes, giliai ir...

Įrašas

Pergalės diena 1945 metais: ar gegužės 8 d., ar gegužės 9 d.?

Nuotraukoje – Berlynas Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Juozas SKIRIUS Pergalės dienos klausimą Lietuvoje nuolat aktualizuoja kas dešimt metų vykstantys gegužės 9 d.  grandioziniai renginiai Maskvoje. Gerai prisimename, kad 1995 m. į Rusijos valdžios kvietimą atvykti į Maskvoje rengiamas iškilmes vieningai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai. Tuo buvo pažymėta, jog ši šventė mums svetima,...

Įrašas

Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai organizacijai – 100 metų

Nuotr.:Draugijos Centro Komiteto reikalų vedėjo Jokūbo Šerno vestuvės Balandžio 9 d. 16:30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Tai buvo viena svarbiausių lietuvių tautą telkusių organizacijų iki Lietuvos Tarybos išrinkimo. Parodos rengėja – Vrublevskių bibliotekos darbuotoja istorikė Rasa Sperskienė. Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija tapo viena svarbiausių organizacinių...

Įrašas

Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus

Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...

Įrašas

Knygoje „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“ – apie didžiausią laivo katastrofą istorijoje

* Bill Niven (sud.). Svajonių laivas „Wilhelm Gustloff“. Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė. – Vilnius: Briedis [2015]. – 252 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ Vilniaus knygų mugei išleido naujieną – profesoriaus Bill Niven sudarytą knygą „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Ši knyga – tai straipsnių rinkinys, kuriame apžvelgiama vokiečių laivo Vilhelmas Gustlofas (Wilhelm Gustloff) katastrofa įvairiose...

Įrašas

Hitlerio elitinės pajėgos

Patrick Hook, Michael Sharpe, Brian L. Davis. Hitlerio elitinės pajėgos. Iš anglų kalbos vertė Gintaras Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2015]. – 192 p.: iliustr. Leidykla BRIEDIS pristato naują knygą „Hitlerio elitinės pajėgos“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“ . Tai pasakojimas apie dvi Hitlerio elitinių pajėgų formuotes.  Pirma dalis – elitinės SS 9-osios tankų divizijos, pavadintos Pirmojo...

Įrašas

A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...

Įrašas

Knygoje „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“ – karo veiksmai Lietuvoje

Rolf Michaelis. SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas. Iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Tautkutė, Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr.   Leidykla „Briedis“ pristato naują serijos „II pasaulinis karas“ knygą „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“. Kodėl nusprendėme ją pasiūlyti skaitytojams?  Šios pirmosios išleistos Rolfo Michaelio knygos apie vokiečių parašiutininkų jėgerių SS 500/600-ąjį...

Įrašas

Liepsnojantis Vilnius liudininkų akimis

Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai. Vertė ir sudarė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato pirmąją unikalios knygų serijos „Vilnius liepsnose“ knygą „Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai“. Joje – karo žinovo G. Širono surinkti ir išversti karių, dalyvavusių baisiuose 1944 m. Vilniaus įvykiuose, pasakojimai. 1944 m. kovą A. Hitleris pasirašė įsakymą...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Šviesiaplaukis Vokietijos riteris

R. F. Toliver, T. J. Constable. Šviesiaplaukis Vokietijos riteris. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 368 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygą „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“. Tai Vokietijos liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris (R....

Įrašas

Paminėtos Kauno žydų geto likvidavimo metinės

Dr. Danutė Petrauskaitė, Klaipėdos universiteto profesorė 1944 m. liepos mėn. besitraukdami iš Kauno vokiečiai likvidavo žydų getą. Tai – viena iš žiauriausių akcijų, kuomet sunaikinimui buvo išgabenti keli tūkstančiai žydų, o pasislėpusieji sudeginti gyvi. Pasak istoriko dr. Arūno Bubnio, iš prieškario mieste gyvenusių 30 tūkstančių žydų gyvi išliko tik 634 asmenys. Kauno žydų religinė bendruomenė,...

Įrašas

Gedulo ir Vilties diena Rumšiškėse

2014 m. birželio 15 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse tradiciškai minėta Gedulo ir Vilties diena. Į aikštę prie jurtos ir vagono rinkosi buvę tremtiniai, kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimų nariai su vaikais, vaikaičiais ir artimaisiais. Renginyje dalyvavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su tėveliais, generolas majoras Jonas Kronkaitis...

Įrašas

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 73-osios metinės

2014-06-23 Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčioje vyko pamaldos už 1941 m. Birželio sukilėlius. Po Šv. Mišių Kauno senosiose kapinėse šalia 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų ir joms atminti pastatyto paminklo „Kryžius-medis“ paminėtos  sukilimo 73 –osios metinės, pagerbti jo metu žuvę sukilėliai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Karinių oro pajėgų orkestro trimitininkas. Minėjime dalyvavo LR Seimo narys...

Įrašas

H. B. Christianseno atsiminimų knygoje – kovos Rytų fronte ir nelaisvė sovietų lageriuose

Hinrich-Boy Christiansen. „Su šūksniu hurra – pirmyn!”. Iš vokiečių kalbos vertė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. –  208 p.: iliustr. Leidykla „Briedis” skaitytojams pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas” leidinį – Hinricho-Boy Christianseno, buvusio Vokietijos specialiųjų dalinių kario, „brandenburgiečio“, atsiminimų knygą „Su šūksniu hurra – pirmyn!” Nedaug jau gyvų tebėra visuose Antrojo pasaulinio karo...

Įrašas

Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...

Įrašas

Forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse

Renginio vieta – Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salė Registracija: 11.30–12.00 val. Pirmininkauja: Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras KAZLAVICKAS ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė dr. Kristina BURINSKAITĖ Seimo nario, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto SAULIAUS sveikinimo žodis Lietuvos...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...