1939 m. rugsėjo 17 d. 600–650 tūkst. Raudonosios armijos karių ir daugiau nei 5 tūkst. tankų įvažiavo į Antrosios Lenkijos Respublikos teritoriją. Prieš tai daugiau kaip 2 savaites vyko sunkūs lenkų mūšiai su vokiečių agresoriumi. Herojiškas Vilniaus ir Gardino dalinių bei gyventojų pasipriešinimas, mūšis prie Šacko, kur kovojo Pasienio apsaugos korpuso grupė, negalėjo sulaikyti sovietų atakų. Į sovietų nelaisvę pateko apie 230 tūkst. karių ir karininkų bei tūkstančiai uniformuotų pareigūnų. Kariai buvo atskirti nuo karininkų, pastaruosius išvežė į Kozelsko bei Starobelsko lagerius, o policininkus į Ostaškovo lagerį. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo paktą daugiau nei pusė Antrosios Lenkijos Respublikos teritorijos buvo kontroliuojama Sovietų Sąjungos.

Į Kozelsko lagerį pateko 4594 belaisviai, pusė iš jų buvo rezervo karininkai: gydytojai, teisininkai, inžinieriai, mokytojai, tarnautojai, akademijų dėstytojai, literatai, žurnalistai.

Starobelsko lageryje buvo įkalinti 3894 žmonės: mokslininkai, kunigai, mokytojai, teisininkai, inžinieriai, literatai ir žurnalistai bei 8 generolai.

Į Ostaškovo lagerį buvo nukreipta 6570 belaisvių: Valstybinės  policijos, Karo žandarmerijos, žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnų, pasienio apsaugos korpuso karių bei kalėjimų sargybinių.

Nuo 1939 m. spalio mėn. kaliniai buvo tardomi, o NKVD pareigūnai stengėsi juos užverbuoti bendradarbiavimui. Kolaboruoti sutiko nedaugelis. NKVD raportai informavo apie aiškiai priešišką lenkų požiūrį į Sovietų Sąjungą.

1940 m. kovo 5 d. septyni  bolševikų komunistinės partijos valdžios nariai su Josifu Stalinu priešakyje pasirašė nutarimą dėl Kozelsko, Ostaškovo ir Starobelsko lagerių belaisvių sušaudymo. Tų pačių metų kovo 22 d. Lavrentijus Berija davė nurodymą „Dėl NKVD kalėjimų Ukrainoje ir Baltarusijoje atlaisvinimo“, o sąrašus su mirčiai pasmerktųjų pavardėmis turėjo ruošti ir pasirašyti Vidaus reikalų liaudies komisariato Karo belaisvių valdybos pirmininkas Petras Soprunenko.

1940 m. balandžio 1 d. Ostaškovo lagerio komendantui Pavelui Boricovcui iš Maskvos buvo perduoti trys pirmi sąrašai su 343 žmonių pavardėmis. Vėliau tokie mirčiai pasmerktųjų žmonių sąrašai buvo siunčiami ir Kozelsko lagerio komendantui Vasilijui Korolevui, Starobelsko komendantui Aleksandrui Berežkovui bei minėtam P. Borisovcui.

Balandžio 3 d. pajudėjo pirmas Kozelsko belaisvių transportas. Gyvuliniais vagonais jie buvo pervežti į Gnezdovo stotį, po to kalėjimų automobiliais – į Katynės mišką. Šūviu į pakaušį NKVD pareigūnai sušaudė 4421 lenkų belaisvį.

1940 m. balandžio 4 d. pirmas belaisvių transportas pajudėjo iš Ostaškovo lagerio. Jie buvo sušaudyti Kalinino srities NKVD valdybos buveinėje. Po to nužudytųjų kūnai buvo vežami į duobes netoli Mednoje kaimo. Iki gegužės 22 d. NKVD pareigūnai sušaudė 6311 Ostaškovo lagerio belaisvių.

Nuo balandžio 5 d. NKVD valdybos buveinėje Charkove buvo šaudomi Starobelsko lagerio belaisviai. Po to jų kūnai buvo vežami į duobes prie Piatichatkų kaimo. Iki gegužės 12 d. Charkove buvo sušaudyta 3820 lenkų piliečių.

Taip pat buvo sušaudyti 7,3 tūkst. iš keliolikos tūkstančių areštuotų ir Vakarų Ukrainos bei Vakarų Baltarusijos kalėjimuose laikomų žmonių. Vadinamajame ukrainiečių sąraše, kurį 1994 metais Lenkijai perdavė Ukrainos saugumo tarnybos, yra 3435 žmonių pavardės. Iki šiol nežinomos pavardės iš vadinamojo baltarusių sąrašo. Taip pat nenustatytos vietos, kur buvo palaidoti NKVD sušaudytų žmonių kūnai.

Katynės žudynės, t. y. bolševikų Komunistų partijos politinio biuro 1940 m. kovo 5 d. įsakymu NKVD įvykdytas maždaug 22 tūkst. žmonių nužudymas: lenkų karo belaisvių Katynėje, Charkove ir Kalinine (Tverėje) bei karo kalinių ir civilių įvairiose Ukrainos ir Baltarusijos sovietų respublikų vietose, buvo tiksliai suplanuotos ir organizuotos. Jų tikslas buvo lenkų elito sunaikinimas. Įvykdydami šias baisias žudynes, sovietai atsikratė didelio skaičiaus gydytojų, pramonininkų, inžinierių, mokytojų, teisininkų, rašytojų, mokslininkų, tarnautojų bei profesionalių karininkų. Šio nusikaltimo vykdymo metu įvyko 4 lenkų deportacijos iš Antrosios Lenkijos Respublikos Rytų pasienio į Sovietų Sąjungos gilumą, o daugybė tremtinių visam laikui liko „Nežmoniškoje žemėje“.

Tarp nužudytųjų Katynėje, Charkove ir Tverėje yra ir Vilnijos (Vilniaus vaivadijos) gyventojai:

Ryszard Wilamowicz (1901–1940), ltn., Lenkijos armijos rezervo karininkas, inžinierius ūkininkas. Gimė 1901 m. spalio 29 d. Vilniuje. Aukštosios žemės ūkio mokyklos absolventas, legionierius. Dirbo komisaru Naujosios Vilnios magistrate. 1939 m. mobilizuotas į 1-ąjį pėstininkų pulką. Pateko į sovietų nelaisvę. Nuvežtas į Kozelsko lagerį. 1940 m. balandį NKVD sušaudytas  Katynėje.

Šiam didvyriui jau pasodintas Atminties ąžuolas (sertifikatas Nr. 002481/007752/WE/2010) adresu: Edwarda Turowskiego g. 3, 10-685 Olštynas.

Medį pasodino Olštyno Cypriano Kamilio Norwido gimnazija Nr. 8.

Karol Dionizy Kosiński (1887–1940), majoras, Lenkijos armijos rezervo karininkas, gydytojas.

Gimė 1887 m. lapkričio 16 d. Vilniuje. 1913 metais baigė medicinos studijas Krokuvos Jogailaičių universitete, kitais metais gavo šio Universiteto medicinos daktaro diplomą ir jam buvo suteiktas Maskvos universiteto „gydytojo su pagyrimu“ titulas. Mokėjo dvidešimt užsienio kalbų. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į rusų armiją, kur tarnavo kaip chirurgas lauko ligoninėje. Pateko į vokiečių nelaisvę. Išėjęs į laisvę tarnavo gen. Dowbór-Muśnickio 1-ame lenkų korpuse. Po karo sugrįžo į Vilnių. 1919–1929 metais Vilniaus Stepono Batoro universiteto Topografinės anatomijos ir chirurgijos įstaigoje ėjo asistento pareigas. Akademinio vadovėlio viršutinių galūnių topografinės anatomijos tema autorius. Nuo 1932 m. gyveno ir dirbo Liskuve prie Kališo. 1939 m. rugpjūtį pašauktas į kariuomenę, į lauko ligoninę Nr. 601 Beloveže. Ten pateko į sovietų nelaisvę. Iš pradžių buvo nuvežtas į Ostaškovo lagerį, po to perkeltas į Kozelską. 1940 m. balandį sušaudytas NKVD Katynėje. Našlaičiais liko devyni jo vaikai.

Šiam didvyriui jau pasodintas Atminties ąžuolas (sertifikatas Nr. 003493/000498/WE/2010)

Adresas: Wacława Blizińskiego g. 44 A, 62-850 Lisków. Medį pasodino kun. W. Blizińskio gimnazija Liskuve.

Kazimierz Kobordo (1891–1940), vyresn. ltn., rezervo karininkas, geodezininkas.

Gimė 1891 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Minske, pagal išsilavinimą – geodezininkas inžinierius. Prieš karą dirbo Naugarduko žemėtvarkos įstaigoje. 1939 m. rugsėjį mobilizuotas į Slonimo 80-ąjį Pėstininkų pulką, priklausantį Bresto tvirtovei. Po to kovojo gen. Kleebergo savarankiškoje operatyvinėje grupėje „Polesie“. Kai 1939 m. spalį grįžo namo, buvo areštuotas NKVD ir nukreiptas į  Starobelsko lagerį.

NKVD nužudytas 1940 m. balandį Charkove.

Kazimierz Korybut-Daszkiewicz (1905–1940), ltn., Lenkijos armijos rezervo karininkas, valdytojas.

Gimė 1905 m. kovo 1 d. Pazdzierzycose. Baigė Prekybos laivyno mokyklą Tčeve, po to Zambruvo pėstininkų rezervo kariūnų mokyklą. Po studijų grįžo į Naugarduką ir valdė Panicz-Niwa dvarą. II pasaulinio karo pradžioje kovojo 77-ame pėstininkų pulke. Pateko į sovietų nelaisvę. Buvo nuvežtas į Kozelsko stovyklą. Nužudytas NKVD 1940 m. balandį Katynėje.

Tadeusz Smoleński (1898–1940), kpt., Lenkijos armijos rezervo karininkas, teisininkas – karo prokuroras.

Gimė 1898 m. gegužės 3 d. Golaševe. Baigė Varšuvos universiteto Teisės ir politinių mokslų fakultetą. Išlaikęs teisminį egzaminą Aukščiausiame Varšuvos apygardos teisme ėjo prokuroro asistento pareigas III Vilniaus apygardos karo teisme. 1939 m. kampanijos metu kovojo prie Ruvno, kur pateko į sovietų nelaisvę. Nuvežtas į Kozelsko lagerį. 1940 m. balandį sušaudytas NKVD Katynėje.

flotilės admirolas Ksawery Czernicki, gim. 1882.10.16 d. Ašmenos raj. Gedeikų k. (Katynė)

sarg. policininkas Alojzy Achramowicz, gim. 1912.03.12 d. Mišniunuose (Mednoje)

kpt. Józef Alfer, gim. 1894.12.14 d. Naujojoje Vilnioje, tarnautojas (Charkovas)

sarg. policininkas Roman Ankianiec, gim. 1913.01.26 d. Švenčionėliuose (Mednoje)

ltn. Zenon Arcimowicz, gim. 1913.09.07 d. Vilniuje, mokytojas (Katynė)

ltn. Jan Babilec, gim.  1897.08.15 d. Lingeniškuose, gydytojas (Katynė)

ltn.  Bohdan Bańkowski, gim.  1910.12.01 d.  Vilniuje (Katynė)

mjr. Jan Bańkowski, gim.  1889.01.27 d.   Vilniuje (Charkovas)

sarg. policininkas Stanisław Batkowski, gim.  1906.09.18 d.  r. Kuzmiškuose (Mednoje)

Paruošta pagal: „Mokytojo kalendorius. 2015/2016 m. mokslo metai“. Nacionalinės atminties instituto (IPN) atstovybės Olštyne edukacinis pasiūlymas. Biografijų autorius Karol Saczewicz bei „Zbrodnia Katyńska“. IPN edukacinė medžiaga.

Už teksto paruošimą dėkojame Lenkijos tautos atminties instituto skyriui Balstogėje ir Lenkijos tautos atminties instituto atstovybei Olštyne.