Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Atmetę visus rusiškojo agresoriaus bandymus gražinti Sovietų Sąjungos molinio milžino galybę, dar kartą okupuojant buvusias „broliškas respublikas“, turime pripažinti, kad būtent rusai prieš 63-jus metus balandžio 12 d. pirmieji pakėlė žmogų į kosmoso erdves: vos 27-rių sulaukęs Jurijus Gagarinas apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
Leninas Gorkuose (1923 m.). Wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Rusijos revoliucijos (ar perversmo) vadas Leninas šiandien mūsų dėmesį patraukia ne tik jo mirties šimtųjų metinių proga, mįslinga mirties priežastimi, bet ir sąsajomis su nūdiena. Putinas, kuris per Ukrainą vykdo tokią patį agresyvų savo režimo eksportą į Vakarus, lygiuojasi į šį bolševikų vadą bei Petrą Pirmąjį…...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Trakų rajono gyventojai Baltijos kelyje Kazimieras Šliužas, žurnalistas, www.voruta.lt Tas 1989-ųjų trečiadienis, pats darbo savaitės vidurys, kam buvo darbingas, nes niekas neabejojo: tai bus istorinė diena, ir ne todėl, kad jau pažymėta juodu kaspinu, mininčiu lygiai prieš pusšimtį pasirašytą Ribentropo–Molotovo paktą, kuriuo dvi tada galingiausios pasaulio valstybės pasidalijo įtakos sferomis Suomiją, Lenkiją, Estiją, Latviją ir...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Gal kai...
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas...
Karaliaučius © Shutterstock Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo...
Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Holodomoras Ukrainoje, Charkive. 1933 m. en.wikipedia.org nuotr. Pripažinę Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį genocidu, europarlamentarai apgailestauja, kad po 90 metų Rusija toliau siekia likviduoti Ukrainą, jos žmones ir kultūrą. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) „pripažįsta Holodomorą, tikslingos sovietinio režimo politikos sukeltą dirbtinį badmetį Ukrainoje 1932–1933 m., ukrainiečių tautos genocidu“. EP nariai griežtai smerkia milijonus...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą sutartį...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...
Holodomoras Ukrainoje. Alexander Wienerberger nuotr. 1933 m. www.voruta.lt Voruta.lt skaitytojams pateikiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus dr. Arūno Bubnio kalbą, pasakytą 2012 m. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje, pagerbiant 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimą. Pasaulinėje istorijoje sunku rasti analogų badmečiui arba marinimui badu (holodomorui) – juk badas buvo...
Janina Sibire. Asmeninio labumo nuotr. Rugilė Kuklytė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III d klasės mokinė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Virginija Samulevičienė Pučia vėjas per Sibiro taigą, Stingdo žalias šakeles. O mano brangioji Tėvyne, Man liūdna vienai be tavęs. Vaikystės dienos prabėgo kaip sapnas, Jaunystės dienų klegesys, Viską sugėrė Sibiro taiga,...
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt STALINO SAPNAS Susitiko pragare Stalinas su maršalu: „Draugas Žukovai, aure – Sapnavau aš šaršalą: Tarsi Minskas su Maskva Kijevą apšaudė, Vokietijos gi galva Juos sutaikyt bandė. Gaila, Hitlerio nėra – Lukašenkos draugo, Nes fašistine ranka Putinėlį saugo. Bet uolus jo mokinys Per kančias ir kraują Ukrainiečių jėgomis Pragaran keliauja.“ Jam diktatorių...
Nuotrauka iš svoboda.org Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Ašaromis apsipylęs penkerių metų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blogai… Ir tai ne propaganda: siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nieko abejingo. V. Putinas primena Staliną ir...
Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...
8diena.lt XX amžiuje žmonija išvydo, kaip įsikūnija totalitarizmo košmaras. Deja, stiprus imunitetas prieš „neribotos valdžios“ virusą, panašu, nesusiformavo. Cenzūra, noras kontroliuoti kiekvieno žmogaus mąstymą gali dangstytis įvairiomis kaukėmis. Tai ypač akivaizdu, kai pažvelgiame į svarbiausią sovietinio totalitarizmo ideologą Michailą Andrejevičių Suslovą. Jis buvo radikaliai kitoks nei žymiausias nacizmo propagandistas Josefas Goebbelsas, labai skiriasi ir nuo dabartinių...
Vokietijos delegacijos atvykimo į Maskvą ir sutikimo aerouoste 1939 m. rugpjūčio 23 d. filmuota medžiaga. Kino kronikos originalas saugomas Rusijos valstybiniame kino ir foto dokumentų archyve (РГАКФД. Арх. № 16332). Prieiga per internetą prie skaitmeninės kopijos: 1. YouTube kanale. 2. B. N. Jelcino vardo prezidentinės bibliotekos skaitmeniniuose ištekliuose: Прибытие в Москву министра иностранных дел Германии И. фон...
Sovietų Sąjungos kariuomenė peržengia Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt 1940-ųjų birželis ir liepa buvo rimtas išbandymas Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Sovietų ultimatumas, po to sekusi okupacija, trėmimai, valstybės institucijų likvidavimas, Liaudies seimo rinkimų spektaklis, „saulės iš Rytų“ gabenimas… Kaip tai išlaikė mūsų kūrėjai, intelektualai? Siūlau prieš...
www.voruta.lt „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą. Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas....
www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado“ – antroji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas antrasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. gruodžio pradžios – kai prie Maskvos virė aršūs mūšiai – iki 1943...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis. Vardynui medžiaga pradėta rinkti dar 1989 m.,...