Atminimo lenta Vilniuje, Gedimino prospekte, ant buvusio Šv. Jurgio viešbučio sienos, kur 1939 m. veikė LR Generalinis konsulatas. Čia istorikų manymu buvo išduota apie 1000 gyvybės vizų. Ernestas Lukoševičius, JAV, www.voruta.lt Šiandien Lietuva pagerbia žydų gelbėtojus. Siūlau Jums stabtelėti Vilniuje, Gedimino prospekte ir pagerbti dr. A. Trimaką ir jo bendražygius, kurie, prasidėjus II pasauliniam karui,...
Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...
Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...
2024 m. vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas...
Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...
J.Vailokaitis – Ūkio banko valdybos pirmininkas. Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr. Doc. dr. Vladas Terleckas, Kultūros barai 2008 m. NR.3 Straipsniu siekiama papildyti skurdžią, įvairiais pramanais apipintą aktyvaus Lietuvos valstybės kūrėjo, bankininko, pramonininko biografiją, paneigti įsisenėjusius kaltinimus, šmeižtus, atskleisti jų nepagrįstumą. Beje, Jono Vailokaičio veiklos tiesiog neįmanoma atskirti nuo vyriausiojo brolio – kunigo Juozo darbų. Gyvenimas...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
Žiemos karas. Suomijos sargybinis netoli Kemijärvi. 1940 m. vasario 11 d. Finnish Wartime Photograph Archive (sa-kuva.fi) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nuo Helsinkio iki Varšuvos, matuojant automobilių kelius, yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Baltarusija –...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas” atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Istorinėje prezidentūroje Kaune vyko renginys „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam”, kuriame buvo pristatytas dokumentinis filmas „Prezidentų likimai” (2006 m., trukmė 46 min.). Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...
Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr. Asta Dykovienė, klaipeda.diena.lt Baigiantis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo metams, užmarštyje liko vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus-Oksas – tragiško likimo asmenybė. Kažkada Sibire pagailėjęs...
K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...
Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...
Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. spalio 16 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas. Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos...
Valteris Didžys su dukrele Rūta, Melnaragėje, 1933 m.Iš Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus Valterio Didžio fondo 2023 m. spalio 16 d., pirmadienį, 9.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“. 2023-siais...
Sunykusi santariečio Kristupo Reizgio šeimos nuotrauka, apie 1933 m. / Iš Inos Editos Brinkytės-Kuzmienės šeimos albumo Artėjant Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai, spalio 14 d. 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys šiai progai pažymėti. Susitikimo metu pranešimą skaitys istorikas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narys Benas Volodzka, kuris...
Vilniuje gimusio ir holokaustą išgyvenusio žydų kilmės dailininko ir rašytojo Samuelio Bako kalba Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių paminėjime. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, Esu dėkingas už kvietimą kreiptis į jus šiame iškilmingame renginyje. Dėkoju už suteiktą garbę. Man tai labai daug reiškia. Vilnius, kaip dauguma žinote, yra mano gimtasis miestas. Vilnius...
Argentinoje, Lietuvių „Nemuno” draugijoje, buvo pristatyta autorių Roko M. Tracevskio ir Dalios Kuodytės knyga „Nežinomas karas (Antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.)”. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta ir Kubos rašytojo Omaro Lópezo Montenegro į ispanų kalbą išversta knyga buvo pristatyta neatlygintinai. Pristatymo metu buvo rodomi vaizdo įrašai apie antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje. Vėliau sveikinimo...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt Baltijos kelio dienos proga Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Valdybos pirmininko Vlado Sungailos pakviesti į Kauną iš Latvijos Jelgavos miesto atvyko sovietinės okupacijos metais buvusių politinių kalinių ir tremtinių būrys. Miestas turi du baltiškos kilmės pavadinimus: Jelgava ir Mitava. Latviai nuo 17 amžiaus...
Punskas Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Minėdami 40-ąsias lietuviškų pamaldų atgavimo Seinų bazilikoje metines, tęsiame pasakojimą apie lietuvių kovas dėl teisės melstis gimtąja kalba. Už daug ką turime būti dėkingi Punsko klebonui kun. Antanui Žieviui. Jis dirbo įvairiose Lenkijos parapijose, tarnavo Lenkijos kariuomenės karo kapelionu (jam suteiktas majoro laipsnis). Išėjęs į atsargą, persikėlė į Punską, kur nuo...
2023 m. atnaujintos paieškos Tuskulėnuose: LGGRTC generalinis direktorius dr.A. Bubnys, paieškų dalyvis E. Aranauskas, LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Lukšys. LGGRTC archyvo nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras po 20 metų pertraukos atnaujino sovietų aukų paieškas Tuskulėnų rimties parke Vilniuje. ,,Archeologinių tyrimų metu bus ieškoma iki šiol nerastų 43 aukų palaikų, sušaudytų buvusiame...
Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...
Pirmas iš dešinės Balstogės Sibiro atminties muziejaus direktorius prof. hab. dr. Wojciech Śleszyński 2023 m. rugpjūčio 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Aukų g. atidarė parodą „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“. Dėl brutalaus žiaurumo dokumentikos N-18 ženklu pažymėtoje parodoje atskleista...
2023 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC vadovo vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas ir LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Svečius iš Vilniaus priėmė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės darbuotojai. 2025-aisiais metais bus minima Kalniškės...
Dainavo apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis – pirmoji Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta audioknyga. ,,Tai naujas, modernus būdas puoselėti istorinę atmintį bei Centro leidinių prieinamumo didinimą žmonėms, turintiems regos negalią“, -sako LGGRTC Leidybos skyriaus vedėja Laimutė Grikinienė. ,,Skaitykite, kad ir kur būtumėte”, – kviečia LGGRTC atstovė L.Grikinienė. LGGRTC pirmą kartą šį dienoraštį...