Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera” sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis” atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941 m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Ne vienerius metus...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija. 2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių...
Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas. Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros...
Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje”. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Kubanės kazokų choras Panevėžyje. 1929 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 23489/3, l. 283-7, 283-7 ap. 1929 m. Panevėžyje koncertavo Kubanės kazokų choras. Šio choro pirmtakas Kubanės kazokų karinis choras buvo įkurtas 1811 m. Jekaterinodare (dabar Krasnodaras). 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Kubanės regioną choras buvo išvaikytas. Dėl gresiančio raudonojo...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Atmetę visus rusiškojo agresoriaus bandymus gražinti Sovietų Sąjungos molinio milžino galybę, dar kartą okupuojant buvusias „broliškas respublikas“, turime pripažinti, kad būtent rusai prieš 63-jus metus balandžio 12 d. pirmieji pakėlė žmogų į kosmoso erdves: vos 27-rių sulaukęs Jurijus Gagarinas apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Antanas Juknevičius, 1936 m. gegužės 2 d. Fot. B. Brudner, Wilno www.voruta.lt Žymaus prieškario Vilniaus krašto advokato ir žurnalisto Antano Juknevičiaus prisiminimai Anot mano motinos pasakojimų, kai 1903 m. rugpjūčio 8 d. paryčiais pradėjau žemiškąją kelionę, Karužalaukio kaime, prie Giedraičių (tuomet Vilniaus aps.), virš mano galvos siautusi sunki ir grėsminga audra. Ištisą naktį žaibai raižę...
Margarita 1966 m. gauna B. A. kolegijos baigimo diplomą Annhurst College. Ji dėvi vienuolišką rūbą Marija Aliodija Bareikaitė-Remienė, JAV, www.voruta.lt Žmogaus gyvenimo kloniai Kiekvienas gyvas žmogus bendrauja su Dievu. Ir ne tik bendrauja. Dievas dalyvauja formuojant žmogaus sąmonę, protą. Žmogus savo gyvenimą dažniausiai vertina metais. Bet žmogaus gyvenimas – tai Dievo ir žmogaus bendravimas. „Toli nuo Tėvynės, be gimtosios...
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
Kauno geto kalinių darbo brigados prie geto vartų. 1942 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal gausumą ir svarbą Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. Kauno žydai garsėjo visoje Rytų Europoje Slobodkės (Vilijampolės) ješiva, hebrajiška švietimo sistema ir sionistinės veiklos aktyvumu. Neoficialiais Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1...
Prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-03-15 Kaune prie prel. Stanislovo Jokūbauskio (1880 – 1947) kapo vyko Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimas. Renginį pradėjo kun. Robertas Grigas malda, vėliau prasidėjo leidinio „TIE, KURIE GELBĖJO 1941-1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje” skaitymai (išleido LGGRTC 2012 metais), kuriuose dalyvavo LGGRTC Sekretoriato...