2024 m. vasario  15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir  LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas.

„Aš manau, kad Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau suaktualino partizanų pasipriešinimo, partizanų karo reikšmę. Ir šiandien Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytos  Deklaracijos nuostatos atspindi daugybę ne tik moralinio pobūdžio, bet  istorinio teisingumo aspektų. Deklaracija turi aiškias sąsajas su vasario 16-osios Aktu. Ir tas LLKS lozungas „Atiduok tėvynei, ką privalai“ šiandien   kaip niekad yra  labai aktualus“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius  dr. Arūnas Bubnys.

Pasak  istoriko dr. A.Bubnio, prieš 75 metus, čia, Minaičiuose, susirinkę Lietuvos partizanų vadai, sukūrė centrinę kovojančios Lietuvos vadovybę ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė istorinę reikšmę turinčią Deklaraciją, išreiškusią pagrindinius Tautos tikslus sovietų okupuotoje Lietuvoje. Ši ypatingą svarbą turinti politinė Deklaracija pabrėžė demokratinius principus ir visų piliečių lygiateisiškumą, siekį racionaliai spręsti socialines problemas bei ginti Lietuvos reikalus tarptautinėse institucijose, įsitraukti į tautos laisvinimo darbą.

Deklaracija buvo parengta, suredaguota ir pasirašyta tamsiame bunkeryje, aplinkui siautėjant čekistų daliniams. Deklaracijos priėmimo metu nebuvo kitos institucijos, kuri taip plačiai atstovautų okupacijai besipriešinančiam tautos judėjimui ir išreikšti tautos valią. Priėmus Deklaraciją buvo centralizuotas visos Lietuvos partizaninis judėjimas. Įkurta LLKS vienijo ir atstovavo visoms su sovietinėmis represinėmis struktūromis kovojančioms lietuvių tautos karinėms ir visuomeninėms formuotėms. LLKS Taryba, priimdama Deklaraciją, atspindinčią tautos siekį – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, turėjo visišką teisinį pagrindą reikšti šį siekį visos tautos vardu. Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad Sąjūdžio tikslas – laisva ir nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  istorikas  Gintaras Vaičiūnas pristatė iškilmingo renginio dalyviams  LLKS Tarybos vadavietės ekspozicijas, fotografijų parodą.

 „Šiandien kaip tik mes ir minime 75 metų Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio politinės deklaracijos priėmimo dieną. Ir tai vienas pamatinių Konstitucijos teisės aktų pas mus, sulyginamas su 1918 metų vasario Nepriklausomybės Aktu, su 1990 metų kovo Nepriklausomybės Atkūrimo Aktu.  Pamatinius dokumentus priėmė partizanai. Svarbiausia, jie pirmą kartą sukūrė tokią organizaciją, kuri apėmė visą Lietuvos partizanų judėjimą, 5 metus to buvo siekiama labai sudėtingomis sąlygomis“, – gausiai susirinkusiems apžiūrėti partizanų bunkerio ekspozicijos  sakė LGGRTC  istorikas Gintaras Vaičiūnas.

Renginyje dalyvavo LR  krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir  ministerijos darbuotojai, Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai,  Radviliškio rajono savivaldybės meras  Kazimieras Račkauskis, rajono  Tarybos nariai ir administracijos atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo gausus būrys Laisvės kovotojų – partizanai, Lietuvos kariuomenės veteranai, šauliai, rajono mokyklų mokiniai ir mokytojai, gyventojai ir svečiai.

Prisiminti 1949 metais Deklaraciją pasirašę partizanai: Bronius Liesis-Naktis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Grigonis-Užpalis, Vytautas Gužas-Kardas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jonas Žemaitis-Vytautas. Deja, nė vienas jų nesulaukė Lietuvos nepriklausomybės. Šie devyni didvyriai ir visi Laisvės gynėjai, partizanai, Laisvės kovotojai ir šiandien žūstantys už savo Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę, didvyriškai kovojantys už savo ir mūsų visų laisvę buvo pagerbti tylos minute. Po tylos minutės nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių išautos trys salvės. Jos buvo skirtos atkurtai Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei; 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir trečioji – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Skambant Baisogalos šaulių vadės atliekamai dainai prie paminklo buvo padėtas trispalvis gėlių vainikas.

Renginį organizavo: LR krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė, Radviliškio rajono Baisogalos kultūros centras.

Iškilmingo renginio akimirkas įamžino Radviliškio rajono savivavldybės darbuotojai.

genocid.lt inform.