Sena Voruta

„Širvintų stebuklas“ arba kaip lenkai į skudurus gavo
Įrašas

„Širvintų stebuklas“ arba kaip lenkai į skudurus gavo

Lietuvos kariuomenės artilerijos brigados pozicija fronte su Lenkijos pajėgomis ties Širvintomis. 1920 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19090 Ne paslaptis, kad populiariausia, tiksliau žinomiausia, lietuvių kova už nepriklausomą Lietuvą – partizaninis karas 1944–1953 m. Ši kova nors ir buvo be galo didvyriška, tačiau tragiška ir nepasiekusi savo pagrindinio tikslo – Lietuvos nepriklausomybės.   Nenoriu nieko...

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)
Įrašas

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)

Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...

Krašto apsaugos sistemos veteranai rūpinasi pilietiniu pasipriešinimu: turime tvirtą užnugarį, bet atsipalaiduoti negalime
Įrašas

Krašto apsaugos sistemos veteranai rūpinasi pilietiniu pasipriešinimu: turime tvirtą užnugarį, bet atsipalaiduoti negalime

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr. www.voruta.lt Lietuvos krašto apsaugos sistemai – 31-eri. Sudėtingomis sąlygomis 1990-ųjų balandį ryžtingai prasidėjusi Krašto apsaugos departamento veikla padėjo pamatus tam, kuo galima didžiuotis dabar – pajėgia kariuomene ir NATO sąjungininkų pripažinimu. Nors nueitas ilgas kelias, krašto apsaugos sistemą kūrę ir iki šiol joje dirbantys veteranai sutinka – net ir turėdami tvirtą...

Įrašas

Dar vienas sugrįžimas

Skirmantas VALIULIS, Vilnius 1994 m. Vilniuje Architektūros muziejuje ir 1997 m. Nacionaliniame muziejuje veikė žymaus lietuvių fotografo Vytauto Augustino parodos. Šiandien tik dideli fotografijos entuziastai žino, kad jis 1933 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, kartu su aštuoniais kolegomis gavo aukso medalius 1937 m. Paryžiaus parodoje. Tai buvo Lietuvos meninės fotografijos greito kilimo...

Įrašas

Iš kur Zanavykuose atsirado Kuraičiai?

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda Manytina, jog Kuraičiai į šiandieninius Zanavykus gyventi galėjo atsikelti iš Prūsijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 61 Kuraičių šeima. Daugiausia Kuraičių gyveno Klaipėdos krašte, Jurbarko apylinkėse ir Zanavykuose. Zanavykuose gyvenę Kuraičiai sudarė daugiau kaip 25 proc. Visų Lietuvoje gyvenančių Kuraičių. Turėjome ir du šios pavardės paplitimo „lizdus“: Zanavykuose – Sintautai, o...

Įrašas

Zanavykiškoji dvasia K. Donelaičio „Metuose“

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda   Jeigu kas atkakliai teigs, jog mūsų didysis grafikas, Kristijono Donelaičio „Metų“ iliustracijų autorius Vytautas Kazimieras Jonynas ne zanavykas – sutikite. Grafikos dainius gimė Dzūkijoje. „Tai kas, kad aš gimiau Dzūkijoje, bet mano siela zanavykiška“, – sakydavo V. K. Jonynas. Tikrai, nuo kūdikystės dienų Vytautas K. Jonynas gyveno Zanavykuose. Ir pradinius mokslus...

Įrašas

Novužės krašto pasakų senelis

Bernardas Aleknavičius Lietuvos širdelė – Zanavykai Zanavykai, kurių didžioji dalis – mažlietuvių palikuonys, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautiniam atgimimui suvaidino patį svarbiausią vaidmenį. Tikriausiai ir klaipėdiškis poetas ir aktorius Bronius Gražys (1934–2013) kilęs iš Aukštaitijos „Odėje Zanavykams“, kuri tapo Klaipėdos zanavykų bendrijos himnu (muz. Z. Rinkevičiaus), neatsitiktinai rašė: „Zanavykai, Zanavykai Lietuvos...

Įrašas

Stasys Lozoraitis – Vilties Prezidentas

Jonas GINEIKA, Klaipėdos Baltijos vidurinė mokykla, istorijos mokytojas metodininkas Kunigas Pranciškus Račiūnas knygos „Mūsų švyturiai“ pratarmėje rašo: „Mūsų tautos himnas Lietuvą vadina didvyrių žeme ir ragina iš praeities semtis stiprybės.“ Iš tiesų! Senovės ir ypač pastarųjų laikų Lietuva yra išugdžiusi daug dvasios milžinų, kurių gyvenimas turėjo didelės įtakos mūsų religinei, dorovinei ir tautinei kultūrai. Žodžiai...

Įrašas

1988-ieji, tautos susirinkimas

Leonardas ALEKSIEJŪNAS, Vilnius   Prieš 25-erius metus, 1988-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Vilniaus Vilngio parką užtvindė žmonių jūra. Taip atsiliepta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą susiburti paminėti 1939 m. rugpjūčio 23-iosios, kai buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartis. Ji, Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, nulėmė, kad Baltijos valstybės neteko nepriklausomybės. Tragiškosios datos minėjimas išsiliejo neregėto...

Įrašas

Pats mieliausias, pats švenčiausias, pats gražiausias žodis

Stasys ARKAUSKAS, Vilnius Devintasis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ suvažiavimas Kuršių nerijoje Gegužės 31 d. Kuršių nerijoje surengtas jau devintasis lietuvininkų bendrijos susiėjimas. Jis pradėtas prie ąžuolo stulpo Liudvikui Gediminui Rėzai (aut. E. Jonušas), netoli Pervalkos. Skamba kanklės. Lietuvininkų bendrijos ansamblis „Vorusnėlė“, vadovaujamas doc. Dalios Kisieliūnaitės, atliko Liudvijo Rėzos dainas, kurios tą saulėtą dieną skriejo toli...

Įrašas

Jurgis Hopenas

100-mečiui nuo gimimo prisiminti Prof. Česlovas KUDABA Jurgis Hopenas (Jerzy Hoppen) gimė 1891 m. kovo 23 d. Kaune teisininko šeimoje. Baigęs klasikinę gimnaziją 1913 m. mokytis išvyko į Krokuvos Dailės akademiją. Tam turėjo potraukio – seniausias jo piešinių aplankas yra iš 1907–1913 m. Tačiau greitai studijos nutrūko, nes prasidėjo karas, ir J. Hopenas pateko į...

Įrašas

Lietuviškų klėtelių godos

Bernardas Aleknavičius Carinės Rusijos priespaudos metais Mažojoje Lietuvoje leistas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, skirtas Didžiosios Lietuvos žmonėms, XIX a. tautiniam atgimimui suvaidino lemtingą vaidmenį. „Aušra“ ir žadino, ir kėlė Žinome, kad per 1883–1886 m. laikotarpį šio laikraščio buvo išleista 40 numerių ir kad pirmąjį „Aušros“ numerį redagavo dr. Jonas Basanavičius. Žinome taip pat, kad...

Įrašas

Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą minint (1907-1940)

  Balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) sukako 90 metų kai įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD). Ji buvo vienas iš svarbiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidos veiksnių. LMD ugdė tautinę savimonę, padėjo kelti lietuvių švietimą bei mokslą, kovojo už kultūros paminklų išsaugojimą. Užsibrėžusi tikslą įvairiais aspektais tirti su Lietuva susijusius dalykus, rinkti...

Įrašas

Apie rublines santaupas

  Vyriausybei pažadėjus sugrąžinti dalį rublinių santaupų, sujudo laikraštininkai, net kai kurios partijos. Atseit nereikia tų santaupų grąžinti. Tai būtų net nemoralu. Mat lėšos, gautos už privatizuotą valstybės turtą, reikalingos jaunimui, mokslui, įmonių restruktūrizavimui, o ne pensininkams „suvalgyti“. Liberalai iš tų lėšų pasisiūlė kurti kažkokius fondus, o socialdemokratai referendumą žada inicijuoti. Panašu, kad privatizavimo lėšos...

Įrašas

Lietuvos lenkų tautinės sąmonės vystymasis

Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto  teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūs kalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...

Įrašas

Kas toji Voruta?

Vorutos pilies rekonstrukcija. Pagal Gintautą Zabielą, archit. Vidmantas Kavaliauskas Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS Ipatijaus kronikoje kalbant apie 1250-1252 m. įvykius rašoma: „Tautvilas … žygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas pasirengė, bet nusprendė su jo pulkais nesikariauti, įžengė į pilį, vadinamą Voruta“. Iš kitų istorijos šaltinių matyti, kad tada Mindaugas rėmė jo svainis ir Livonijos ordinas. Jis apsigynė nuo...

Įrašas

Lietuvos lenkų tautinės sąmonės vystymasis

  Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūskalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...

Įrašas

Lietuvos užsienio diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui – 100

Aldona Gaigalaitė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai daugiau nei 20 metų vadovavo 11 iškilių asmenybių, istorikų, teisininkų, kunigų. Daugiau kaip 4 metus bręstančio naujo pasaulinio karo sąlygomis užsienio reikalų ministrų 1934 06 12 – 1938 12 05 dirbo Stasys Lozoraitis. Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacijos lėmė, kad S. Lozoraitis, jaunas ir energingas politikas, buvo paskirtas...

Įrašas

Apie Ambraziejų Jakavonį

Vytautas Česnulis Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne informacija apie kunigą yra dviem pavardės variantais: Jakavonis (19 bylų) ir Jakovonis (5 bylos). 7-nios bylos nereikšmingos: prašymai vyskupijai atleisti nuo užsakų besituokiančius, sutuokti giminaičius ir pan. Atrodo, kartojasi dokumentas – rekomendacija J. Bagdonavičiui stoti į kunigų seminariją. Pateiksiu bylų sąrašą; tik ne visur užrašiau metus. A. Jakavonis: F....

Įrašas

Po rašiniu apie kunig. Vytauto laiškas iš Varėnos

Post scriptum Miestelio jubiliejaus renginys birželio 23 d. sutapo su šv. Jono Krikštytojo gimimo atlaidais Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Parapija susilaukė aukštų svečių iš Kaišiadorių vyskupijos – vyskupo Jono Ivanausko ir kurijos kanclerio Gedimino Tamašiūno. Jo Ekscelencija 78 jaunuoliams suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Didelė grupė Senajai Varėnai nusipelniusių žmonių gavo vietos klebono Pranciškaus Čivilio...

Įrašas

Žodis skaitytojui

Aš ieškau ir randu malonumo padėti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiai Tiesai, Gėriui ir Grožiui Pranas Dovydaitis Bernardas Aleknavičius Foto apybraiža „Aš čia – gyva“ tai publikacija rinkinys, kuris 1993 – 2004 m. laikotarpyje buvo spausdintas laikraščiuose „Vakarų ekspresas“, „Klaipėda“ ir „XXI Amžius“, per kurias siekta parodyti Mažosios Lietuvos ir Zanavykų tapatumą. Ar sunyko...

Įrašas

Simonas Pileckis – technikos mokslų profesorius

(Atsiminimai apie jį ir jo šeimą) Neskaitlingai karaimų bendruomenei kiek vienas mokslo žmogus – didžiulis tautos turtas. Neturime stambių verslininkų, žemvaldžių, fabrikantų, kurių turtai siektų šešiaženklį skaičių. Tiesa, tokių žmonių, kurie išsiskirdavo savo padėtimi, buvo. Tai fabrikų savininkai, nemažų žemės plotų valdytojai. Bet visa tai – tik praeities atgarsiai, ir jų tebebuvo vienetai. Daugelis sugebėdavo...

Įrašas

Vyties Kryžiaus ordinai, saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje

  1927 m. balandžio 1 d. Lietuvos Seimas priėmė Vyties Kryžiaus ordino įstatymą, o statutą 1927 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Lietuvos prezidentas A. Smetona. Naujasis Vyties Kryžiaus ordinas buvo trijų laipsnių, tik aukščiausiuoju tapo I laipsnio ordinas. III ir II laipsnių kryžiai buvo gaminami iš sidabro, o I laipsnis tapo didesnis ir padengtas juodu...

Įrašas

Jurgio Mikšo portretas istoriografų užrašuose

Mėgėjų tyrinėtojų, net mokslininkų veikaluose pirmojo „Aušros“ redaktoriaus Jurgio Mikšo gyvenimo ir veiklos panorama yra atskleista paviršutiniškai, o jų vertinimai nenuoseklūs, kartais net prieštaringi. Nėra galutinai susiformavusi ir J. Mikšo tyrinėjimo tradicija. Viena svarbiausių šio trūkumo priežasčių yra ta, kad „Aušros“ ir aušrininkų epochos studijų darbuose iki šiol iš esmės nedalyvavo knygotyrininkai. J. Mikšas, kaip...

Įrašas

KALBŲ KAITA PIETRYČIŲ LIETUVOJE

  ŽMOGUS, nežinantis savo krašto praeities, yra vaikas – sako sena lotynų patarlė. Mūsų respublikos kitakalbiai turėtų pažinti Lietuvos praeitį, priešingu atveju elgsis kaip vaikai. Kokia buvo pietryčių Lietuvoje kalbų kaita nuo seniausių laikų iki šių dienų? Ką apie tai sako mokslas? Baltiškos kilmės hidronimų paplitimas dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos rodo, kad senovėje...

Įrašas

Edvardas Gudavičius. Liublino unija

PASAKOJA ISTORIJOS MOKSLŲ DAKTARAS EDVARDAS GUDAVIČIUS Kaip dvi valstybės Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir Lenkijos Karalystė priėjo prie Liublino unijos? Kokios priežastys sąlygojo tokios unijos pasirašymą? Prieš tai buvo Krėvos, paskum Horodlės unijos? Šitą klausimą atsakant reikėtų jį suskirstyti į du klausimus: vienas – atsižvelgiant į visą istorinę perspektyvą nuo Krėvos unijos, o antras klausimas, tai...

Įrašas

Būti lietuviu tenai sunku

  Pastarąjį šimtmetį Pietryčių Lietuvoje vyksta itin dinamiški procesai: turbūt daugiau niekur Lietuvoje viskas nesimaino taip greitai kaip čia. Iš pažiūros dažnai apsnūdęs ir nuobodus šio krašto gyvenimas sociolingvistiniu požiūriu tiesiog virte verda. Dabartinius Pietryčių gyventojus daug kas skiria, bet daug kas ir vienija. Matyt, vienalytiškiausia šiandien čia yra materialinė kultūra: kai visai netolimi atsikėlėliai...

Įrašas

Unija ir Lenkija 1385 m. Krėvoje ir Lietuvos valstybingumo problema

Be kryžiuočių pavojaus, abiejų šalių feodalus artino siekimas išlaikyti savo valdžioje turimas rytų slavų žemes ir dar labiau išplėsti ekspansiją į Rytus. Jei Šiaurinės, vadinamosios Didžiosios, Lenkijos feodalams ypač rūpėjo santykiai su kryžiuočiais, tai Pietinės, arba Mažosios, Lenkijos feodalai labai domėjosi ukrainiečių žemėmis ir dėl jų varžėsi ne tik su Lietuva, bet ir su Vengrija....

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Viltys išsipildė: galima vėl repatrijuoti į Lenkiją

                      Valstybinių sienų pakeitimai, sukelti Antrojo pasaulinio karo, paliko už Lenkijos ribų nemažai lenkų, ypač gyvenančių 1920-1939 m. jai priklausančiose ukrainiečių, baltarusių, lietuvių etninėse žemėse. Įvairūs šaltiniai nurodo nevienodą šiose žemėse gyvenančių lenkų skaičių, kuris vyruoja nuo 5,3 iki 2,3 mln. 1942 m. slapto vokiečių okupacinės valdžios gyventojų surašymo duomenimis, rytinėje Lietuvos dalyje, buvusioje 1920-1939...