Į Chabarovsko kraštą ištremtą Balį Gajauską aplankė žmona Irena ir dukra Gražina. Fotografuota prie Ochotsko jūros 1987 m. Iš svetainės kauno.diena.lt

Birutė Burauskaitė, LGGRTC

Minime Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko gimimo šimtmetį – ilgiausiai iš visų Lietuvos politinių kalinių, net 37-erius metus kalinto SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje.

Balys Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vilkaviškio apskr., Gražiškių vlsč., Vygrelių k. valstiečių šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje netekęs tėvo, su motina persikėlė gyventi į Kauną. Besimokydamas Kauno suaugusių gimnazijoje dirbo elektromonteriu Statybos bare, nuo 1947 m. – elektromonteriu „Dailės“ kombinate, Kauno m. Vykdomajame komitete ir kitur.

1945 m. pradžioje suaugusių gimnazijoje Gajauskas su draugais įkūrė pogrindžio grupę, kurios tikslas buvo leisti pogrindinį laikraštį, atsišaukimais ir kitais būdais pažymėti sovietinės valdžios draudžiamas minėti šventes ir istorines datas, palaikyti ryšius su Tauro apygardos partizanais. Todėl jie nelegaliai įsigijo šapirografą, rašomąją mašinėlę. Tačiau 1947 m. Vasario 16–osios proga išplatinus atsišaukimus grupė buvo išaiškinta. B. Gajauskui pavyko išvengti arešto. Jis slapstėsi Šiauliuose, Klaipėdoje, bet veiklos nenutraukė: 1948 m. vasario ir balandžio mėn. pogrindyje atspausdino didelį kiekį atsišaukimų, kurių dalį pats išklijavo ir išmėtė Klaipėdos gatvėse. 1948 m. gegužės 3 d. Šiauliuose sulaikymo metu šovė į persekiotojus, nušovė milicininką ir sužeidė karininką, bet pabėgti nepasisekė ir tą pačią dieną buvo sugautas. 1948-09-18 Karo tribunolas Vilniuje jį nuteisė pagal RSFSR BK 58–1a, 58–8, 58–10 1d. ir 58–11 str. 25 metams ypatingojo režimo lagerio. 1949–1956 m. kalintas Balchaše ir Dzeskazgane (Kazachstanas), 1956–1973 m. – Mordovijoje. Atbuvęs visą skirtą bausmę 1973 m. buvo paleistas iš lagerio be teisės gyventi Lietuvoje.

Nepaisydamas draudimo grįžo į tėvynę pas vienišą sergančią motiną. Persekiojamas nuolatinio KGB dėmesio (1974-12-23 – krata bute ir sulaikymas trims paroms, 1977-02-07 krata), surinko ir padaugino fotografavimo būdu itin vertingus istorijai Lietuvos pokario ginkluoto pasipriešinimo organizacijų archyvinius dokumentus – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS), Lietuvos laisvės armijos ir „Vanagų“ organizacijos statutus, instrukcijas, įsakymus. Jis rinko dokumentus ir liudijimus apie pokario pasipriešinimą, planuodamas šią medžiagą perduoti Vakarams publikavimui, kad paneigtų sovietų istorikų skleidžiamą šmeižtą apie Lietuvos partizanus.

Aleksandro Ginsburgo siūlymu, 1974 m. jis dalyvavo skirstant Politinių kalinių ir jų šeimų rėmimo fondo lėšas Lietuvos politinių kalinių šeimoms. Jis pradėjo versti Aleksandro Solženycino „Gulago archipelagą“ į lietuvių kalbą, taip pat rusų leistus pogrindinius leidinius, memorandumus Suvienytų nacijų organizacijos bei Vakarų valstybių vadovams.

B. Gajauskas kaupė duomenis apie lietuvius, kalinamus SSRS lageriuose už politinius straipsnius, sudarė jų sąrašą. Padedant Sergejui Kovaliovui ir A. Ginzburgui tie sąrašai paskelbti „Einamųjų įvykių kronikoje“( B. Gajausko ranka rašyti sąrašai buvo rasti 1977-01-04 pas S. Kovaliovą darytos kratos metu) Vėliau jie buvo spausdinami užsienyje leidžiamuose lietuviškuose laikraščiuose „Dirva“, „Europos lietuvis“, „Mūsų Lietuva“.

Vėl buvo suimtas 1977-04-22. Kratos metu rasti A. Solženycino „Gulago archipelago“ 1 dalies vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie Pečlago, Karlago ir kitų sovietinių lagerių personalą, materialinę politkalinių padėtį, įvairūs dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje ir SSRS, knyga lenkų kalba „Bolševizmas“, pogrindžio leidiniai „Dievas ir tėvynė“, „Teisių gynimo SSRS kronika“, jo motinos dienoraštis ir kt. B. Gajauską buvo sutikęs ginti advokatas iš Belgijos Vinsentas van der Bošas, tačiau negavo leidimo atvykti į Lietuvą. Valdžios skirtas Gajausko gynybai advokatas teisme pareiškė, kad kaltinimas pagal LSSR BK 68 str. teismo procese neįrodytas ir siūlė kaltinimą perkvalifikuoti į 189 str., valstybės kaltintojas siūlė 7 metus griežto režimo lagerio ir 5 metus tremties, tačiau teismas skyrė 10 metų ypatingojo režimo lagerio ir 5 metus tremties.

1978–1980 m. kalinamas Mordovijoje, 1980–1987 m. – Permės sr. Kučino ypatinguosiuose lageriuose. Kalėdamas slapta rašė publicistinius straipsnius, kuriuos perduodavo žmonai pasimatymų metu. Jie buvo spausdinami užsienio spaudoje. Dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas kitų tautų likimo draugų pasipriešinimą kalinimo administratorių savivalei. Savo bekompromise laikysena, solidarumo akcijomis B. Gajauskas tapo pasipriešinimo sovietinei represinei sistemai simboliu. 1979 m. JAV Kongresas ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kartu su kitais disidentais jį pasiūlė kandidatu Nobelio taikos premijai. 1981 m. Hiustone (JAV) apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. 1987 m. iš lagerio išleistas į tremtį Čiumikano m. Chabarovsko krašte. Kintant politinei situacijai SSRS, aktyvūs Lietuvos disidentų reikalavimai paleisti politinius kalinius, P. Cidziko ir kitų bado akcijos privertė sovietų valdžią išlaisvinti „itin pavojingą valstybinį nusikaltėlį-recidyvistą“ – B. Gajauską.

Grįžęs į Lietuvą 1988 m. lapkričio mėn. tais pačiais metais išvyko į JAV, bet netrukus sugrįžo ir įsijungė į aktyvią politinę veiklą: tapo Lietuvos Helsinkio grupės nariu, išrinktas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu (1989–1997), 1990 m. jis tapo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Nuo 1991 m. rugsėjo mėn. vadovavo Komisijai KGB veiklai Lietuvoje tirti, 1991–1992 m. – Lietuvos saugumo departamento direktorius, 1992–1996 m. – Seimo deputatas. Vėliau išrenkamas Tarptautinės represuotųjų asmenų sąjungos prezidiumo nariu. Priklausė leidinio „Laisvės kovų archyvas“ redakcinei kolegijai.

B. Gajauskas apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais: 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. birželio 22 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. 2008 m. išleista knyga „Pro spygliuotas vielas matau dangų“, kur paskelbti lageryje slapta B. Gajausko rašyti straipsniai bei JAV politikų ir lietuvių kovos už B. Gajausko išlaisvinimo dokumentai. 2012 m. išleista B. Gajausko prisiminimų knyga „Gulago saulėlydis“.

2017 m. rugsėjo 28 d. B. Gajauskas mirė Vilniuje, buvo palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

LGGRTC pranešimas