Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Sovietų okupacija
Netekome Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023)
Įrašas

Netekome Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023)

Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas
Įrašas

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas

Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...

Panevėžio pokario švietimo istorija. Sovietų reokupacijos laikmetis
Įrašas

Panevėžio pokario švietimo istorija. Sovietų reokupacijos laikmetis

Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...

Pirmą kartą bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, nužudytas NKGB (MGB) kalėjime Vilniuje
Įrašas

Pirmą kartą bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, nužudytas NKGB (MGB) kalėjime Vilniuje

  „Prie savo šaknų aš trokštu atrasti amžinybės skonį. Ten aš tikiuosi atgauti jėgas ir rasti maitinantį šaltinį, kuris pasotintų mane, nesvarbu koks ir kur aš bebūčiau. Ten, prie pačių šaknų baigiasi visi ieškojimai, dingsta troškimai. Lieka tik laisvė būti amžinam.“   Kovo 30 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) pirmą...

Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus
Įrašas

Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus

Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje „Elektroninis pavardžių archyvas“ (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė  pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945–-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...

Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)
Įrašas

Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....

Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas
Įrašas

Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...

Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį
Įrašas

Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį

Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....

Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje
Įrašas

Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje

Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1.    Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui  atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...

A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje
Įrašas

A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje. Gerbiamas Palangos miesto mere, Mieli ceremonijos dalyviai, man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas. Nuo šiol apie Prezidentą Antaną...

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį
Įrašas

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...

Kviečiame į dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūrą
Įrašas

Kviečiame į dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūrą

Kviečiame į dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūrą, kuri vyks Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vasario 22 d. 16 val. Filmas nušviečia 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvykius Kaune. Istorikai dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Valdas Rakutis ir dr. Simonas Jazavita pristato sukilimo pradžios būtinybę ir pobūdį, atskleidžia...

V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti
Įrašas

V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti

Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“.  Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...

Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Įrašas

Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas

Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m.  Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....

Bandymų ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta teisingumo srityje dirbančiam EK nariui Didier Reyndersui
Įrašas

Bandymų ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta teisingumo srityje dirbančiam EK nariui Didier Reyndersui

Po buvusio KGB kalėjimo kankinimų ir mirties kameras vaikščiojo su darbo vizitu Lietuvoje viešintį už teisingumą atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Didier Reyndersą lydinti jo kabineto delegacija. Svečiams Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje parodytos Lietuvos gyventojų represijų bei partizaninio pasipriešinimo ekspozicijos. „Čia atskleidžiama komunizmo byla – nusikaltimai, kuriuos Putino režimas šiandien kartoja Ukrainoje. Čia ir mūsų...

Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų
Įrašas

Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų

2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?

Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/).  Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje
Įrašas

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje

Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų  kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo  itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos  gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie  bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei,  apginti  savo šeimas, turtą ir  sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to  kaimo  gyventojus ilgą laiką...

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas
Įrašas

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta
Įrašas

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...

Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Įrašas

Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas

Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė, www.voruta.lt Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio...

Vilniuje – susitikimas su Lenkijos istorinės atminties saugotojais
Įrašas

Vilniuje – susitikimas su Lenkijos istorinės atminties saugotojais

2023 m. sausio 19 d. į Lietuvą su darbo vizitu buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Nawrockio vadovaujama darbuotojų delegacija. Ji susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe. Tokio pobūdžio susitikimas su Lenkijos tautos atminties instituto vadovais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje vyko pirmą kartą....

Laisvės  gynėjų  dienos   išvakarėse – nauja knyga „Laisvės kronikos“
Įrašas

Laisvės  gynėjų  dienos   išvakarėse – nauja knyga „Laisvės kronikos“

Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės  gynėjų dienos  išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje  įvyko Ingos Stepukonienės  sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas.  Knygos  autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi  už mokslinę veiklą aktyviausio  VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....

V. Čmilytė-Nielsen: „Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti“
Įrašas

V. Čmilytė-Nielsen: „Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti“

GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...

Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji  – mūsų išbandymas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji  – mūsų išbandymas

Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...

Zigmas Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatinis piešinys Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos  Katalikų Bažnyčios Kronikos, Romo Kalantos aukos jubiliejinės ir kitos įsimintinos datos,  ne vienam praplėtusios  akiratį, sustiprinusios  mūsų Atmintį, pažadinusios norą...

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas
Įrašas

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas

Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...

Apie LKB Kronikos parodą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje
Įrašas

Apie LKB Kronikos parodą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje

Bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejumi, mūsų parapija turėjo puikią progą išvysti kilnojamąją parodą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai, mininčiai 50-metį. Ši paroda bažnyčioje buvo eksponuojama visą 2022 metų gruodžio mėnesį. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ir jos bendruomenė, išgyvenusi nepaprastą istoriją nuo pat leidimo ją statyti...

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)
Įrašas

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)

2022 metų gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vytas Miliauskas. Dėl šios skaudžios netekties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai,...

„Veikėme, kad išliktute lietuviais?“ II dalis
Įrašas

„Veikėme, kad išliktute lietuviais?“ II dalis

LVKD/LLD 65 metų jubiliejaus minėjimas Seinuose Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Pranešimas, skaitytas minint Lenkijos lietuvių draugijos 65 metų jubiliejų. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. B. Bieruto režimui nepavyko deportuoti tautinių mažumų iš šalies. Tam...