Donatas Želvys filme „Poetas“ Šių metų pradžioje kino teatrus praūžusį ir eilę apdovanojimų susižėrusį filmą „Poetas“ netrukus galės išvysti dar daugiau žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Srautinių transliacijų platforma HBO šią kino juostą įtraukė į savo filmų katalogą. Anot filmo komandos, kurios gretose – Europos mastu ką tik įvertinta prodiuserė Uljana...
Dr. Ramundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. lapkričio 24 d. Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Minėjimo dalyviai prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK’o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą Klemensą Brunių...
K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...
„Okupantas laimi ne tada, kai griauna mūsų paminklus ir kabina savo vėliavas, o tada, kai palaužia tautos valią priešintis“, – pastebėjo svečias iš Ukrainos, dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos surengtoje konferencijoje „Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos metu“. Lietuvos šaulių sąjunga kasmet rengia nacionalinio saugumo konferenciją. Šiemet kartu su kitų šalies institucijų atstovais renginyje aptarta, kaip...
Knygos „Smogiko išpažintis“ autorius žurnalistas ir rašytojas Mindaugas Milinis. G. Milinio nuotr. Nesugebėjusi Lietuvos partizanų palaužti ginklu, blogio imperija pasitelkė klastą: ji apvilko smogikus Lietuvos partizanų uniformomis, mokė kalbėti ir elgtis taip, kaip elgiasi partizanai, įsilieti į jų gretas, įgyti pasitikėjimą ir tada – žudyti. „Nė kiek neabejoju, kad jau šiandien tarp mūsų vaikšto užverbuoti...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Pro mano buto langus skraido vėjo blaškomų įvairiaspalvių rudeninių lapų likučiai, šmėkščioja begęstančios vakarinės saulės spinduliai. Klausausi iš plokštelės, išleistos dar 1959 metais, vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo simfoninės poemos nr. 9 – „Vengrija“ garsų. Šie garsai vėl pažadino 1956-ųjų metų rudens įvykių prisiminimus, kada mes, tuometinio Vilniaus universiteto studentai, nors iš...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr. 2023 m. lapkričio 17 d. 13.00 val. Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma Europos atminties ir sąžinės platformos suburtos tarptautinės ekspertų komandos, tarp kurių ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai, parengta paroda, atskleidžianti sovietinės struktūros – GULAG‘o – teroro geografiją. Paroda „Europos Gulagas“ per skirtingų...
Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių...
Jonas Jakaitis, LPKTS Vilniaus skyriaus pirmininkas, www.voruta.lt Dalyvaukite, diskutuokite, sakykite savo nuomones. Šia žinia dalinkitės ir su kitais mūsų bendraminčiais. Registruotis į renginį Seime galima prisijungus prie seimo tinklalapio: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37173&p_k=1
Iš rekonstrukcijos filmavimo scenų- D. Glemžaitė su ryšininke Akvile, A. Jonušytės nuotrauka Prieš 74-erius metus Diana Glemžaitė – viena ryškiausių pokario partizaninės poezijos kūrėjų – gūdų lapkritį išeidama žiemoti į bunkerį su mylimu vyru partizanu J. Bulovu paskutiniame laiške rašė: „Jei negrįščiau, kaip justi, neminėkit labai blogai. Einam ten, kur nebus išsigelbėjimo, jei rusai užpuls,...
Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų 1845 m. inventorinio aprašo titulinis puslapis. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr. Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja, www.voruta.lt Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas. Į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant...
Kviečiame į dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio Pažadas“ peržiūrą ir diskusiją istorinės atminties temomis. Renginyje dalyvaus: LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė, Antano Lukšos dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė, sūnus Kęstutis Lukša. Filmas...
Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...
Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...
SSRS kariuomenės tankai Budapešte (1956 11 12) © Getty Images. www.vle.lt Rimantas Matulis, Kaunas, www.voruta.lt 1956-57 m. mokiausi Kauno I-oje vidurinėje mokykloje Laisvės alėjoje, priešais Centrinį paštą. Per 1956 m. Vėlines daugelis pažįstamų pasakojo, kad Vėlinių dieną per Laisvės alėją pražygiavo tūkstančio žmonių demonstracija, protestuojanti prieš tarybų valdžios vykdomas represijas. Visi buvome girdėję apie prieš...
Tai naujausia, jau aštuntoji, humanitarinių mokslų daktarės, kultūros istorikės Rasos Čepaitienės knyga, skirta komunistinės idėjos (pa)likimo aptarimui postsovietinėse šalyse. Daugiaaspektis tarpdisciplininis tyrimas, skirtas požiūrių į sovietinę epochą analizei itin plačiu geografiniu ir tematiniu pjūviais. Knygoje aptariama, kaip sovietmečiu kurtas simbolinis kraštovaizdis, žlugus jį palaikiusiai sistemai, pamažu virto materialiosiomis ir nematerialiosiomis praėjusios epochos liekanomis. Jos šiandien...
Laisvės kovų renginių „Vanago Lietuva“ vadovas, skautas vytis Alkas Paltarokas Skautai-partizanai paroda keliauja per Lietuvą ir dabar laukia lankytojų sostinėje Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, ten kur ir buvo kalinama dalis skautų-partizanų. Unikalias parodos konstrukcijas su partizaniška simbolika miškuose sukūrė ir pagamino patys skautai. Išugdyti patriotiška skautiška dvasia „Išugdyti patriotiška skautiška dvasia, priešams okupavus Lietuvą,...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
A. Sakalausko laidotuvės. Alytus. 1991 m. rugpjūčio 25 d. Iš tinklapio www.vdkaromuziejus.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje Genovaitės ir Prano Sakalauskų šeimoje. Jo senelis, iš mamos pusės, Antanas Letkauskas buvo Lietuvos 1918 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Šeimoje dažnai buvo prisimenamos...
Vaclovas Voveris-Žaibas. LGGRTC nuotr. Pranešimą parengė Sakalas Gorodeckis bendradarbiaujant su LGGRTC 2023 metų spalio 27 dieną, penktadienį, lygiai 75-erius metus po sėkmingos sovietinių okupantų sunaikinimo operacijos, Trakų rajone prie Grendavės-Onuškio kelio, bus atidengtas paminklas skirtas partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo sumanumui ir jo vadovaujamo būrio partizanų drąsai. Ceremonijos pradžia 18:00 valandą, vietos koordinatės: 54.497288, 24.646655, prie...
Tarptautinis nusikaltėlis Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Štai parašiau tokį apžvalgos pavadinimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, priežastis, aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad pasaulyje jie niekada nesibaigia. Ramybės ir taikos būsena yra...
2023 m. spalio 26 d. Leipalingyje (Leipalingio dvare) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamas baigiamasis „Moterys partizanės: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities atvejis“ tyrimo pristatymo renginys. Tai yra tęstinė projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ dalis. Istorikai diskutuos, kuo ypatinga ir išskirtinė Nemuno srities partizanių veikla, kuo šio krašto moterys partizanės...
Plk. J. Vitkus-Kazimieraitis. LGGRTC nuotr. Lietuva laidoja partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėją, kovotoją už Lietuvos laisvę pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose, kur jį pakirto klastinga priešo kulka. Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rezistento, Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko J. Vitkaus- Kazimieraičio palaidojimo...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. spalio 16 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas. Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos...
Valteris Didžys su dukrele Rūta, Melnaragėje, 1933 m.Iš Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus Valterio Didžio fondo 2023 m. spalio 16 d., pirmadienį, 9.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“. 2023-siais...
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija. lnm.lt nuotr. Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2756(3) balsavo 110...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaryta Lietuvos Laisvės Lygos 45-osioms įkūrimo metinėms skirta paroda „Lietuvos laisvės lyga – laisvės šauklys“. Joje įamžintas prasmingas Lietuvos Laisvės Lygos darbas kovoje dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Parodos stendai pasakoja apie Lietuvos valstybingumo siekusią pogrindinę organizaciją, jos lyderius ir veiklą. ,,Malonu Jus šiandien...
Ales Biely, www.gudija.lt Kokia sena yra Gudijoje gyvuojanti Lietuvos baimė, vadinama „litvinizmu“? Šis istorinis fenomenas faktiškai neigia modernios Lietuvos valstybės teisėtumą. Tiesą sakant, jis yra daug senesnis nei gudų tautinis judėjimas, kuris savo modernia forma atsirado tik XIX–XX amžių sandūroje. Ši lietuvių baimė, „lituanofobija“, atsirado rusiškų ir lenkiškų linijų sankirtoje. Rusiška linija gyvuoja...
Parengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Tvarkant į Archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Šios dėžės ne vieną dešimtmetį pragulėjo Vilniaus g. 37 namo Vilniuje palėpėje. Gal būtų ten pragulėjusios dar ne vieną dešimtmetį, jei...