Vytautas Sinica, www.pozicija.org
Sekmadienį keli Seimo atstovai ir patriotiški piliečiai, tarp jų ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, paminėjo Kaniūkų kaimo žudynes, prieš 80 metų įvykdytas raudonųjų sovietinių partizanų. Vos po kelių valandų lietuviška simbolika ir net Seimo paliktas vainikas dingo, o atminimo kryžius jau papuoštas Lenkijos vėliava ir lenkiškais vainikais. Kas vyksta? Ir kodėl didžiojoje žiniasklaidoje ir iš valstybinių institucijų – visiška tyla?
Kolegė dr. Asta Katutė rašo ir man belieka ją cituoti:
Nevykdytos kitataučių integracijos vaisiai
Vieno lietuviško kaimo, Kaniūkų skerdynių (1944.01.29 Eišiškių r.) tragedijos 80-mečio minėjimo vaizdai – kairėje paminklas aukoms atminti po lietuvių patriotų vizito, dešinėje – vaizdas likęs po vėliau vykusio prolenkiškojo minėjimo („tomaševskininkai“ (Lenkų rinkimo akcija)). Viduryje baltos dienos Lietuvos respublikoje nuimama lietuviška atributika ir akivaizdžiai demonstruojama lenkiška tautinė tapatybė ir lojalumas kitai valstybei.
Taip pat skaitykite
Už tokius grubius įvykius atsakingi tie, kurie metai iš metų palaikė kultūrinę atskirtį tarp lietuvių ir kitakalbių Pietryčių Lietuvos gyventojų sudarydami sąlygas jiems ir jų vaikams nesimokyti lietuvių kalbos ir nesiintegruoti į valstybę, kurioje gyvena. Atsakingi ir tie, kurie ir toliau palaiko švietimo nevalstybine kalba sistemos išlaikymą, nors yra gera proga kartu su Estija ir Latvija atsikratyti ydingos, sovietų primestos praktikos.
Priminsiu, kad Nacionalinis susivienijimas nuosekliai palaiko ugdymo valstybine kalba idėją, ne uždarant kitakalbes mokyklas, bet palaipsniui pereinant prie mokymo lietuvių kalba.
Laikas pagaliau išties pradėti integracinius procesus. Vėluojame jau 30 metų.
Tai kam gi prireikė nuimti atminimo ceremonijoje uždėtą trispalvę ir pašalinti atminimo vainikus? Vėliau vykusiame Lietuvos lenkų sąjungos organizuotame renginyje lankėsi nemažai žymių žmonių – pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Šalčininkų rajono vicemerai Josif Rybak ir Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, europarlamentaras Valdemar Tomaševski, LR Seimo narė Beata Pietkiewicz, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė – konsulė Irmina Szmalec bei gausi vietos bendruomenė. Klausimas ar net 80-mečio proga nepavyko surengti bendro lietuvių ir lenkų atminimo renginio? Lietuvių delegacijoje taip pat buvo Seimo narių. Būtų buvus puiki proga bendrystei. Tačiau kažkam geriau ir toliau išlaikyti vietinių lenkakalbių ir lietuvių atskirtį. O vieningos istorinės atminties koncepcijos nebuvimas leidžia Lietuvoje veikiančioje svetainėje Wilnoteka.lt talpinti lenkiškoje internetinėje erdvėje pabrėžiamą faktą, kad dalis Kaniūkų gyventojų (jie pristatomi lenkais) žudikų buvo lietuviai*. Kodėl? Nes yra norinčių formuoti priešišką lenkų požiūrį į lietuvius.
*Sovietinių partizanų, kitaip teroristų, būrių, veikusių Rūdininkų girioje, procentinė išraiška: beveik 45 proc. jų sudarė rusai, 45 proc. žydai (dalis jų iš Kauno ir Vilniaus getų išsigelbėję žydai), 6,6 proc. lietuviai ir 2,9 – kitos tautybės asmenys (istoriko R. Zizo duomenys).
P.S. Dar plačiau Kaniūkų kaimo žudynių temą šios dienos laidoje aptaria istorikas prof. Valdas Rakutis. Negaliu nepasidalinti.
Atsakyti