II Pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis II Pasaulinis karas
Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...

Prie Holokausto aukų kapo Trakų Varnikų miške užrašyti šiuo metu žinomi nužudytų žydų vardai
Įrašas

Prie Holokausto aukų kapo Trakų Varnikų miške užrašyti šiuo metu žinomi nužudytų žydų vardai

Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo) Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių...

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas
Įrašas

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas

Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis
Įrašas

Sovietų karių nukankintos vienuolės paskelbtos palaimintosiomis

Pal. sesuo Paschalina ir 9 bendražygės  www.vaticannews.va Vroclave šeštadienį, birželio 11 d., dešimt vienuolių kankinių – 1945 m. sovietų karių nukankintos seserys elzbietietės – paskelbtos Bažnyčios palaimintosiomis. Apeigoms Vroclavo katedroje vadovavo popiežiaus pasiuntinys ir Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas Marcello Semeraro. Visos dešimt palaimintųjų vienuolių priklausė tai pačiai Šv. Elzbietos seserų kongregacijai – jos anuomet vadintos pilkosiomis...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis

Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis

Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį
Įrašas

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį

Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022
Įrašas

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

www.voruta.lt Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Prisiminsime šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos ir prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų, todėl...

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje
Įrašas

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje

Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...

Reinholdo Brauno atsiminimai knygoje „Randai. Sutriuškinimas, nelaisvė, išsigelbėjimas“
Įrašas

Reinholdo Brauno atsiminimai knygoje „Randai. Sutriuškinimas, nelaisvė, išsigelbėjimas“

www.voruta.lt Reinholdas Braunas su kovos draugais dalyvavo įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje, kai gegužės devintosios rytą pasiekė žinia: viskas baigta – karas pralaimėtas, Vokietija kapituliavo. Staiga jis suvokė, jog tai, ką paskutinėmis savaitėmis jautė nenumaldomai artėjant, virto siaubinga realybe. Visa žemė alsavo krauju, paskui draugus ir priešus pamėkliškai nutįso žudikiškas ir tamsus pralaimėto karo šleifas. Viskas baigta!...

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“
Įrašas

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo  dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....

Prieš 67 metus išleista knyga – autentiškas liudijimas apie sunaikintą Trakų žydų bendruomenę. II dalis
Įrašas

Prieš 67 metus išleista knyga – autentiškas liudijimas apie sunaikintą Trakų žydų bendruomenę. II dalis

Nuotrauka iš 1954 m. išleistos knygos „Trakai“, po ja parašyta (iš hebrajų kalbos išvertė dr. Lara Lempertienė): „Žydų mokykla vokiečių okupacijos metu (Pirmasis pasaulinis karas). Mokytojai: M. Litvak ir Tema Kac (žuvo per Holokaustą)“ Rasa Kalinauskaitė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kultūrinės veiklos vadybininkė Turbūt autentiškiausias liudijimas apie 1941 m. rugsėjo 30 d. išžudytos Trakų žydų...

Prieš 67 metus išleista knyga – autentiškas liudijimas apie sunaikintą Trakų žydų bendruomenę. I dalis
Įrašas

Prieš 67 metus išleista knyga – autentiškas liudijimas apie sunaikintą Trakų žydų bendruomenę. I dalis

„Įmones „Zinger“ („Singer“) organizuoti siuvėjų kursai. Iš dešinės į kairę: 1. Judita Varšel 2. Estera Svirski (žuvo per Holokaustą) 3. Bela Zmičenski (žuvo per Holokaustą) 4. Jentelė Gruzovik (žuvo per Holokaustą) 5. Rivka Aronovič (žuvo per Holokaustą) 6. nenustatytas asmuo 7. Jona [Levter] 8. Lėja [Brodo] 9. Šeina Vilkiski (žuvo per Holokaustą) 10. Sonia Kloizner...

Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti II pasaulinio karo dalyvių palaikai išlydėti į JAV
Įrašas

Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti II pasaulinio karo dalyvių palaikai išlydėti į JAV

Nuotr. aut. A. Pliadis www.voruta.lt Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti Jungtinių Amerikos Valstijų karių palaikai rugsėjo 16 d. išlydėti į Nebraską. JAV Ofuto oro pajėgų bazėje esančioje Karo belaisvių ir žuvusiųjų tarnybos apskaitos agentūros laboratorijoje bus atliekami galutiniai DNR tyrimai ir vėliau, juos baigus, palaikai bus perduoti artimiesiems. Išlydint Antrojo pasaulinio karo dalyvių...

Kudirkos Naumiesčio žydų likimas
Įrašas

Kudirkos Naumiesčio žydų likimas

Vinco Kudirkos paminklas Varpo aikštėje Smiltė Pabricaitė, 14 metų, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“  Kudirkos Naumiestis yra vakariniame Lietuvos pasienyje, ten, kur į Šešupę įteka Širvinta, pačiame pietvakariniame Šakių rajono kampe. Kudirkos Naumiestis- reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, vietos mokykloje mokslą ėjo ar joje mokytojavo ne vienas žymus švietėjas,...

Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje, Girdavoje 1936 m.
Įrašas

Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje, Girdavoje 1936 m.

www.voruta.lt Vilkaviškio  „Aušros“ gimnazija Laura Miknevičiūtė, IE klasė LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“  Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė Istorijos mokytoja Virginija Venckūnienė   Prisiminimų takais Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado srityje) Girdavoje tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais balandžio dvidešimt ketvirtą (tarybiniais laikais sakydavo, kad mano...

Tai neturi pasikartoti. Krakynė, 1941 – ųjų rugpjūtis
Įrašas

Tai neturi pasikartoti. Krakynė, 1941 – ųjų rugpjūtis

Alvydo Stausko nuotraukos Giedrė Mičiūnienė, www.voruta.lt 1941-ieji… Rugpjūtis… Ką mąstė žmonių minia, varoma dulkėtu vieškeliu. Meldėsi? Keikė Likimą, kad išvydo pasaulį? Paskutinįsyk mintyse laimino vaikus, žvelgė į mylimųjų akis, glostė Tėvų rankas ar keliavo šviesiausių akimirkų takais? Nes paskui… Ne visiems buvo skirtos net kulkos. Jų pagailėta silpniausiems – seneliams ir  vaikams: į duobę jie...

Lietuva prieš 80 metų: geltonos žvaigždės atlapuose
Įrašas

Lietuva prieš 80 metų: geltonos žvaigždės atlapuose

Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?

Česlovas Iškauskas. Nuotraukos šaltinis news.lt Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį. Birželio 22-oji – ilgiausia metų...

Vysbadene atidaryta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“
Įrašas

Vysbadene atidaryta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“

Parodoje eksponuojamoje nuotraukoje – vienas iš Vilko vaikų Olafas Pasenau (Osterode, 1943–1944 m., iš šeimos archyvo) www.voruta.lt Birželio 4 d. Vysbadene atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948 / Wolfskinder: Auf dem Brotweg von Ostpreußen nach Litauen 1945–1948“. Paroda skirta Vilko vaikams – tai...

Česlovas Iškauskas. Kokią Pergalę švenčiame?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kokią Pergalę švenčiame?

Šumano deklaraciją 1950 m. gegužės 9 d. pateikė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas. multimedia.europarl.europa.eu nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas,  www.silales-artojas.lt Mano tėvas – nedidelio panemunės miestelio stalius – besislapstęs nuo sovietinės kariuomenės įvairiuose kaimo darbuose, karui besibaigiant buvo sučiuptas ir išvežtas į Vengrijos frontą. Užnugaryje vežimu vežiojo maisto produktus. Tarnyba tęsėsi vos keletą savaičių iki Pergalės. Bet to...

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos
Įrašas

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

www.voruta.lt „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų. Šio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990-1993 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių...

Česlovas Iškauskas. Hitleris: garbinti, pamiršti ar nekreipti dėmesio?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Hitleris: garbinti, pamiršti ar nekreipti dėmesio?

Pirmasis JAV ginkluotųjų pajėgų laikraščio „Žvaigždės ir juostos“ puslapis 1945 m. gegužės 2 d. en.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją,  nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui –...

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone
Įrašas

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio  dešimtmečių metų, kol  apie žydus gelbėjusius  žmonės pradėta viešai kalbėti  ir pasakoti jų istorijas,  kilnius  darbus bei jų  žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius  pripažinti ir įvertinti.  Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....

Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
Įrašas

Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado

www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado“ – antroji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas antrasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. gruodžio pradžios – kai prie Maskvos virė aršūs mūšiai – iki 1943...

Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Įrašas

Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai

Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...