JAV prezidentas Johnas F. Kennedy susitinka su Amerikos lietuvių tarybos atstovais Baltuosiuose rūmuose, 1962 m. vasario 16 d. Iš dešinės pirmas – būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Abbie Rowe. White House Photographs. John F. Kennedy Presidential Library and Museum, Boston

Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, 2025 m., nr. 3

Lietuvoje, eidami pareigas, lankėsi du JAV prezidentai. Pirmasis prezidentas, apsilankęs Lietuvoje, buvo George‘as W. Bushas. Jo vizitas įvyko 2002 m. Kito JAV prezidento vizito teko laukti daugiau negu du dešimtmečius: 2023 m. Lietuvoje apsilankė Joe Bidenas. Žinomas faktas, kad Lietuvoje lankėsi ir vienas baigęs kadenciją JAV prezidentas – Richardas Nixonas, JAV prezidento pareigas ėjęs 1969–1974 m., į Lietuvą atvyko 1991 m.

Mūsų šalyje taip pat lankėsi būsimieji JAV prezidentai. Tas pats Joe Bidenas, dar prieš tapdamas prezidentu, ėjo JAV viceprezidento pareigas bei lankėsi Lietuvoje. Kiek mažiau yra žinomas faktas, kad 1919 m. Lietuvoje lankėsi ir Dwightas Eisenhoweris, kuris JAV prezidento pareigas ėjo 1953–1961 m. Tiesa, dar mažiau girdėtas faktas, kad Lietuvoje lankėsi ir Johnas Fitzgeraldas Kennedy, JAV prezidentu išrinktas 1960 m. ir šias pareigas ėjęs nuo 1961 m. iki savo nužudymo 1963-iaisiais. Dažnai yra abejojama, ar šis vizitas iš tikrųjų yra įvykęs. Nėra žinomas ir vizito laikas. Todėl šis apžvalginis straipsnis yra skirtas pristatyti žinomus faktus bei pateikti spėjimus, kada Lietuvoje galėjo apsilankyti Johnas F. Kennedy ir ką jis čia galėjo veikti.

Būsimasis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy buvo turtingo verslininko ir investuotojo Josepho Kennedy, nuo 1938 m. JAV ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, sūnus. Pirmą kartą Europoje Johnas F. Kennedy apsilankė dar 1937 m. vasarą. Vėliau diplomatinis tėvo postas leido Johnui daugiau laiko praleisti Europoje ir susipažinti su Europos diplomatija. 1938 m. vasarą jis praleido dirbdamas JAV ambasadoje Londone. Tų pačių metų rudenį jis gavo leidimą iš Harvardo universiteto, kuriame mokėsi, 1939 m. pavasarį keliauti po Europą. Kelionės metu jis turėjo rinkti medžiagą savo baigiamajam darbui apie tarptautinę teisę ir diplomatiją. Aplankęs Romą ir Paryžių, gegužės mėnesį jis atvyko į Lenkiją, kur apsilankė Gdanske bei Varšuvoje. Vėliau jo maršrutas driekėsi pro Kauną, Rygą, Taliną, Leningradą, Maskvą, Kijevą, Bukareštą, Turkiją, Jeruzalę, Beirutą, Damaską ir Atėnus. JAV ambasadorius Jungtinėje Karalystėje tuo metu buvo prestižiškiausias diplomatinis postas JAV. Nenuostabu, kad tokios tėvo pareigos Johnui F. Kennedy atverdavo visus vartus. Keliaudamas po Europą ir bendraudamas su aukšto rango diplomatais, Johnas F. Kennedy buvo sutinkamas kaip VIP svečias visų pirma dėl savo tėvo statuso. Savo kelionių metu jis apsistodavo JAV pasiuntinybėse ar pas JAV diplomatus.

Tiesioginių Johno F. Kennedy vizito Lietuvoje įrodymų nėra daug. Pakankamai gerai yra dokumentuotas jo vizitas Estijoje. Kennedy lėktuvu atskridęs 1939 m. gegužės 22 d. Yra išlikę dokumentai, patvirtinantys, kad Kennedy 1939 m. gegužės 24 d. kirto Estijos – Sovietų Sąjungos sieną Narvos sienos perėjimo punkte. Taigi jis Estijoje praleido nepilnas dvi dienas. Dėl Johno F. Kennedy vizito Rygoje yra daugiau klausimų. Nors prie vieno iš pastatų Rygoje yra paminklinė lenta, skirta JAV prezidentui, o jo vizitas plačiai išreklamuotas, žinia apie vizitą paremta trumpa žinute tuometinio JAV ambasadoriaus Latvijai ir Estijai Johno C. Wiley žmonos atsiminimuose. Wiley žmona buvo skulptorė ir savo atsiminimuose rašė, kad „tuo metu dar būdamas jaunuoliu Džekas (Johnas F. Kennedy – M. Š.) aplankė mus Rygoje, kuomet aš kūriau savo mėgstamiausios šventosios Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės altorių. Altorių sudarė maži skydeliai, vaizduojantys šventosios gyvenimą. Viename iš jų virš jos pavaizduotas pasilenkęs angelas […]. Man reikėjo angelo modelio, o Džekas su savo garbanotais plaukais ir jaunatviška ramybe buvo tiesiogine prasme Dievo siųstas. Jis kantriai man pasėdėjo ir yra apdovanotas privilegija būti vieninteliu Amerikos prezidentu, turinčiu atvaizdą Vatikane, kur dabar yra altorius“¹.

Vis dėlto autorė savo atsiminimuose nepaminėjo tikslios datos, kada Johnas F. Kennedy juos aplankęs. Yra žinoma, kad Taline Johnas C. Wiley laukė savo svečio tris dienas, t.y. nuo gegužės 19-osios. Tad lieka neaišku, kaip Rygoje Johnas F. Kennedy galėjo pozuoti ambasadoriaus žmonai, jeigu tuo metu ambasadorius su žmona laukė jo atvykstančio į Taliną. Tikėtina, kad Johnas F. Kennedy nebuvo ilgėliau sustojęs Rygoje, o skridęs pas John C. Wiley, kuris buvo akredituotas ir Latvijai, ir Estijai, tiesiai į Taliną bei šiame mieste pozavęs ambasadoriaus žmonai. Iš Johno C. Wiley žmonos atsiminimų aiškėja, kad priimti svarbų svečią dvejose vietose (Rygose ir Taline) buvo daug praktinių problemų. JAV ambasada Latvijoje ir Estijoje neturėjo pinigų įsigyti indų ir kitų rakandų dviem rezidencijoms, todėl ambasadorius, vykdamas iš Rygos į Taliną, turėjo vežtis ir pilną automobilio bagažinę buities reikmenų. Kadangi birželio mėnesį Johną F. Kennedy jau matome grįžusį į Londoną, akivaizdu, kad kelionė buvo labai įtempta. Kiekviename savo vizito taške būsimasis prezidentas praleisdavo mažai laiko: daugiausiai dieną ar dvi. Todėl labiau tikėtina, kad Johnas F. Kennedy į Taliną atskridęs gegužės 22 d., o Rygoje buvo sustojęs tik oro uoste pertraukos tarp skrydžių Kaunas – Ryga – Talinas metu. Todėl tikėtina, kad Johnas F. Kennedy Kaune galėjo lankytis gegužės 20–22 dienomis.

Kodėl Johnas F. Kennedy galėjo sustoti Kaune, bet ne Rygoje? Visų pirma dėl to, kad Lietuva turėjo atskirą JAV atstovybę. Be to, neseniai Lietuva buvo priėmusi Lenkijos ultimatumą, todėl, žinant Johno F. Kennedy vizito tikslą (tarptautinės teisės ir politinės padėties tyrimas), yra logiška manyti, kad jis Lietuvoje turėjo praleisti ilgesnį laiką. Po 1938 m. kovo mėnesį Lenkijos perduoto ultimatumo Lietuvai, kurį mūsų šalis priėmė, suintensyvėjo kontaktai tarp abiejų šalių. Buvo apsikeista diplomatinėmis atstovybėmis, o anksčiau beveik uždara buvusi abiejų valstybių siena prasivėrė. Buvo pradėti tiesioginiai skrydžiai Varšuva – Kaunas bei Vilnius – Kaunas. Pirmasis skrydis iš Varšuvos į Kauną įvyko 1938 m. liepos 15 d. Tarp abiejų šalių sostinių buvo vykdomas vienas skrydis per dieną. Lėktuvas iš Varšuvos pakildavo 11:30 ryte ir Kaune leisdavosi 13:05 val. Skrydis Varšuva – Kaunas buvo sudėtinė Lenkijos oro linijų maršruto Varšuva – Helsinkis dalis. Nusileidęs Kauno oro uoste lėktuvas praleisdavo maždaug valandą ir 14:20 kildavo skrydžiui į Rygą. Vėliau lėktuvas dar stodavo Taline ir galutinę savo skrydžio stotelę Helsinkį pasiekdavo 19:00 vietos laiku. Skrydžiams tarp Varšuvos ir Helsinkio buvo naudojamas amerikiečių gamintas ir 1937 m. Lenkijos oro linijų įsigytas lėktuvas Lockheed Model 10 Electra. Taigi, net keliaujant Rytų Europoje Johnas F. Kennedy galėjo jaustis kaip namuose: skristi amerikiečių gamybos lėktuvu.

Taigi būsimasis JAV prezidentas į Kauną galėjęs atskristi 1939 m. gegužės 20 d. apie pietus. Vis dėlto preliminarios archyvinės paieškos šiuo metu nedavė neginčijamų įrodymų, kad John. F. Kennedy buvo sustojęs kelioms dienoms Kaune. Vienintelis tiesioginis Johno F. Kennedy vizito Lietuvoje įrodymas yra jo kalba, pasakyta 1960-aisiais metais rugsėjo 20 d. Tuometinis JAV senatorius ir kandidatas į JAV prezidentus, kalbėdamas Sheraton Park viešbutyje, esančiame Vašingtono D. C., pasakė, kad 1939 m. keliaudamas į Sovietų Sąjungą buvo sustojęs Lietuvoje. Šioje tarptautinei politikai ir jos iššūkiams skirtoje kalboje būsimasis JAV prezidentas ištarė tokią frazę „Vykdamas savo vizito į Rusiją 1939 m. aš keliavau per Lenkiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Čekoslovakiją ir Vengriją. Jos buvo laisvos ir nepriklausomos šalys, kai tuo tarpu Sovietų Sąjunga buvo izoliuota savo tironijoje“ ². Galbūt vizitas Lietuvoje ir kitose netrukus komunizmo pavergtose valstybėse lėmė tai, jog prezidentas Kennedy išliko palankus lietuvių bendruomenei JAV. Būdamas JAV atstovų rūmų nariu kiekvienais metais vasario 16 d. Atstovų rūmuose pasakydavo kalbą. Tapęs senato nariu, priimdavo lietuvių bendruomenės atstovus, o Senate ne kartą yra pasakęs kalbas, remiančias Lietuvos išlaisvinimą iš okupacijos.

Kur savo vizito metu Johnas F. Kennedy galėjo apsistoti? Neabejotina, kad jo vizitu turėjo rūpintis JAV ambasada Lietuvoje. Tuo metu ji buvo įsikūrusi Kaune, Trakų g. 16, o pasiuntinybės kanclerija – Putvinskio g. 42. Pagal 1939 m. Kauno telefonų knygos informaciją, JAV ambasadorius Lietuvoje Owen J. C. Norem gyveno Trakų g. 16, pasiuntinybės sekretorius ir konsulas Bernard Gufler bei pasiuntinybės sekretorius ir vicekonsulas Walter J. Linthicum gyveno ambasadoje Putvinskio g. 42. Ambasados vicekonsulas Basil F. Macgowan gyveno Putvinskio g. 14 b, antrame aukšte. Viename iš šių adresų, labiausiai tikėtina Trakų g. 16, ir turėjęs apsistoti Johnas F. Kennedy.

Ką Kaune galėjo veikti Johnas F. Kennedy? Svarbiausias 1939 m. gegužės 21 d. įvykis neabejotinai buvo trečiojo Europos krepšinio čempionato atidarymas, kuriame dalyvavo prezidentas Antanas Smetona bei visas Lietuvos valdantysis elitas. Logiška manyti, kad JAV diplomatai aukšto rango JAV diplomato sūnų galėjo pakviesti į šį renginį. Po pakartotinio Lietuvos tapimo Europos krepšinio čempione, Lietuvos nacionalinė rinktinė sulaukė JAV kvietimo atvykti pažaisti su jų klubais. Tuo metu tokio kvietimo atvykti į krepšinio tėvynę nebuvo sulaukusi jokia kita nacionalinė rinktinė. Vis dėlto šis kvietimas buvo neišnaudotas dėl netrukus prasidėjusio karo. Kas žino, gal šis kvietimas iš dalies buvo Johno F. Kennedy nuopelnas?

Šaltiniai ir literatūra