Gintarės Grigėnaitės nuotrauka Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Prano Gudyno restauravimo centro renginiais rugpjūčio 23 d., penktadienį, prasidės kultūros erdvių festivalis „16“. Šis centras tądien kviečia į tris temines ekskursijas. Ekskursijos jau yra tapusios savita šio centro veiklos dalimi: pernai po rekonstrukcijos atidarytas Prano Gudyno restauravimo centras ne tik atnaujino restauravimo ir tyrimų įrangą, bet...
Muziejai
Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus vertybė – Mato Šalčiaus užsienio pasas
Įsibėgėjus atostogų ir kelionių sezonui, pristatome įdomią Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybę – vieno žymiausių lietuvių keliautojų, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890-1940) užsienio pasą. Įprastai Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse arba pasuose įrašomi asmens vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Pateikiamas piliečio veido atvaizdas ir parašas bei informacija apie dokumento...
Kauno IX forto muziejaus direktorius M. Pečiulis: „Muziejinio darbo esmė – ne tik kaupti praeities artefaktus, tačiau ir papasakoti istoriją visuomenei“
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Antano Baranausko asmeninės bibliotekos likimas
Dar Varnių seminarijos klieriko A. Baranausko parašytos ,,Artojų giesmės“. Foto iš maironiomuziejus.lt Janina Macukonienė, e-ausra.pl Žymiųjų žmonių asmeninės bibliotekos – dažnas jais besidominčiųjų tyrimo objektas. Tokia biblioteka tartum veidrodis atskleidžia jos savininko susidomėjimus, pomėgius, intelektualinį akiratį; daug pasako apie jo ryšius su kitais žmonėmis ar institucijomis. Antano Baranausko asmeninės bibliotekos tyrimo 2014 m. ėmėsi Anykščių...
Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo
Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...
Pirmas įspūdis apsilankius Abiejų Tautų Respublikos kresų muziejuje Seinuose
Darius Vilimas, e-ausra.pl Kaip žinoma, šių metų gegužės 12 d. Seinų mieste iškilmingai atidarytas Abiejų Tautų Respublikos kresų muziejus. Tai nėra vienintelis tokio tipo muziejus Lenkijos Respublikoje. Šalyje dar yra keletas tokių, dauguma rytinėje Lenkijos dalyje – Liubline, Liubačuve, Bžege ir kt. Seinų muziejus įrengtas suremontuotame dominikonų vienuolyno pastate, aprūpintas modernia technika – interaktyviais teminiais...
Kartenos dvaro archyvas Žemaičių muziejuje „Alka“
Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų 1845 m. inventorinio aprašo titulinis puslapis. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr. Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja, www.voruta.lt Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas. Į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant...
Praeitį reikia žinoti, dabartyje reikia dirbti, o ateitį reikia numatyti…
Kelių inžinierius Juozas Stepankevičius Jonas Paulauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius, www.voruta.lt Tai – prieš pora metų anapilin iškeliavusio Lietuvai nusipelniusio žymaus kelių inžinieriaus Juozo Stepankevičiaus gyvenimo kredo. Šių metų spalio 25 d. jam būtų sukakę 90 metų. Todėl šią jubiliejinę dieną prisiminti savo žymųjį miesto gyventoją Vievio naujųjų kultūros namų bibliotekoje susirinko buvę Juozo...
Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija
Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...
Muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno atminimui
Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas Inga Levickaitė-Vaškevičienė, Lietuvos liaudies buities muziejus, www.voruta.lt Rugsėjo 19 d. popietę Kėdainiuose, savo gimtųjų namų sode, nustojo plakusi vieno iš Lietuvos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) kūrėjų, muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno širdis. Savo mylimam ir puoselėtam muziejui jis paskyrė daugiau kaip 50 metų, dirbo iki paskutinių dienų. 2021 m....
Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis
Buvusi Seinų kunigų seminarija www.punskas.pl Seinų apskrities viršininko pavaduotojo Antano Baudžio komentaras. Gegužės 12 dieną buvusiose Seinų kunigų seminarijos patalpose atidarytas Kresų muziejus. Pasak šio muziejaus kūrėjų, „kresai“ – tai lenkų žemės, kurios po padalijimų negrįžo į Lenkijos sudėtį. Niekaip negalima paaiškinti, kodėl šis muziejus įsteigtas būtent čia, tokioje svarbioje Lietuvai ir lietuviams vietoje. Ne...
Argentinos lietuvių dokumentinis paveldas
Karnavalas surengtas 1935 m. kovo 9 d. Buenos Airių Džiuzepės Verdžio teatre. Argentinos lietuvių „Balso“ nr. 235 (1935 m. kovo 14 d.) apie šį įvykį rašoma, kad karnavale dalyvavo apie 700 žmonių, renginio metu vyko šokiai, vaidinimas, atlikėjas Gasparas Velička, deja, negalėjo dainuoti dėl ligos. Nuotraukos autorius S. Antonovas. Argentinos lietuvių muziejuje „Olgbrun“ saugomų nuotraukų...
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje
Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų metais priverstas slėpti ne vieną režimams neparankų eksponatą. Ir vis dėlto per tuos metus muziejaus rinkinius praturtino unikalios vertybės, atskleidžiančios svarbius Lietuvos valstybingumo raidos puslapius. Vien šiuo metu Spaudos rinkinyje yra saugoma daugiau nei...
Povilas Sigitas Krivickas. Gintaro inkliuzas gavo lietuvio vardą
Povilas Sigitas Krivickas, Nida, www.voruta.lt Jau daugelį metų mus sieja maloni pažintis su fotografu, gintaro kolekcininku ir muziejininku Kazimieru Mizgiriu, gyvenančiu ir dirbančiu Nidoje. Įspūdingą gintaro inkliuzų rinkinį sukaupęs Kazimieras Mizgiris sulaukė pelnyto įvertinimo už savo unikalius pasiekimus. Ištirtas prieš milijonus metų medžių sakuose įklimpęs voras kolekcininko garbei pavadintas lotyniškai Sosybius mizgirisi. „Neprisimenu, kur ir...
Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis
Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...
Dujininkystės veteranai keliavo po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę
Mecenato dr. Prano Kiznio dovanotos senųjų paveikslų kolekcijos Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Jau ne pirmą kartą Lietuvos dujininkystės veteranai susitelkia įdomioms išvykoms po gimtąjį kraštą. Prieš keletą metų įsiminė kelionė aplankant senąsias panemunės pilis, po to – viešnagė vaizdingame Anykščių krašte. Šios vasaros pabaigoje nutarta susitikti pačioje sostinės širdyje – atkurtuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų...
Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos” muziejaus eksponatus ir vertybes
Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...
Subtilios Bari Egizo paveikslų moterys
Onutė Gaidamavičiūtė, Trakai, www.voruta.lt Gegužę Trakų pilies saloje atidaryta vieno iš žymiausių karaimų dailininkų Bari Egizo kurtų moterų paveikslų – piešinių, tapybos darbų – paroda „Bari Egizo moterys“, kuri veiks iki liepos 10 dienos. Ekspozicija kamerinė, nedidelė, eksponuojama per tris nedideles sales. Paveikslai paskolinti iš Lietuvos nacionalinio dailės, Lietuvos nacionalinio, taip pat iš Trakų istorijos...
Šviesuolio V. Into dukra: iš emigracijos grįžau įgyvendinti savo viziją
Danutė su tėveliu Parengė Gediminas Dubonikas Pasklidusi žinia apie iš emigracijos grįžusią Vaclovo Into dukrą maloniai nustebino ne tik mosėdiškius, bet ir visus šio unikalaus miestelio gerbėjus. Tėvelio pradėtus darbus pasiryžusi tęsti Danutė Intaitė sako, kad tiesiog atsiliepė į širdies kvietimą. Jos vizija – prikelti V. Into sodybą naujam gyvenimui ir paversti ją Mosėdžio traukos...
Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų
Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius 2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...
Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleista K. Semenavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas”
K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae” originalo faksimilės iš VU Retų spaudinių skyriaus Liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae” vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3




















