Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje

Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje

Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų metais priverstas slėpti ne vieną režimams neparankų eksponatą. Ir vis dėlto per tuos metus muziejaus rinkinius praturtino unikalios vertybės, atskleidžiančios svarbius Lietuvos valstybingumo raidos puslapius.

Vien šiuo metu Spaudos rinkinyje yra saugoma daugiau nei 60 tūkst. eksponatų. Tarp jų – ir originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškimas – dar kitaip vadinamas Tilžės aktu, su kuriuo artėjant Klaipėdos sukilimo šimtmečiui, kviečiame susipažinti.

Aktas – pirmasis žingsnis link Klaipėdos krašto sukilimo

„Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. Lietuvos prie Didž. Lietuvos.

Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti.“ Aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. sukiltų Klaipėdos kraštas ir būtų prijungtas prie Lietuvos, o šiandien Lietuva galėtų vadintis jūrine valstybe.

Pareiškimą pasirašė 24 signatarai: Jonas Vanagaitis, Mikels Deiviks, Mikas Banaitis, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Jakūbas Juška, Viktoras Gailius, Ansas Smalakys, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Enzys Jagomastas, Liudvikas Deivikas, Emilis Bendikas, Mikelis Klečkus, Martynas Jankus, Kristupas Paura, Jonas Fridrichas Subaitis, Jurgis Arnašius, Jonas Užpurvis, Mikelis Reidys, Valteris Didžys ir Jurgis Margys.

Mažosios Lietuvos tautinė taryba norėdama, kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, nutarė Aktą įteikti Santarvės valstybėms ir taip jį paskelbti. 1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko Jonas Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado, todėl pasuko link Dancigo.

Yra žinoma, kad Dancige rado Danijos Raudonojo kryžiaus laivą. Tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio laivo-kreiserio kapitonu, įteikė jam 4 Tilžės akto egzempliorius su viltimi, kad jie bus perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams.

Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti minėto Danijos laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos spaudoje.

Originalus rankraštis, kurio nėra nei viename vadovėlyje

Vytauto Didžiojo karo muziejus per visą amžių sukaupė gausų Lietuvos istorijai svarbių muziejinių vertybių lobyną, tarp kurių yra ir originalus Tilžės akto egzempliorius. Ilgai manyta, kad dokumento originalas neišliko, nes pagrindiniai žinomi šaltiniai, liudiję Akto pasirašymo faktą, buvo 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.

Muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais.

Todėl tikėtina, kad tai vienas iš 6 šio Akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai.

Į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-aisiais. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės.

Daugiau informacijos apie unikalų rankraštį pardavusią moterį neturime.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio iniciatyva 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.

Prof. Domo Kauno komentaras

Akto suradimas yra svarbus Mažosios Lietuvos politinės istorijos įvykis. Jis padės tašką abejonėms dėl dokumento egzistavimo ir vienareikšmiškai patvirtins signatarų valios tikrumą. Tačiau svarbu suprasti ir istorikus: jie privalo pirmiausiai tikėti dokumentams, bet, žinoma, neturėtų šalintis ir dalykinių diskusijų, reikšti savo argumentuotą nuomonę,  tolerantiškai priimti kitų nuomonę. Akto suradimas labai sureikšmina visus buvusius ir būsimus Lapkričio 30-osios minėjimus bei paskatins naujus tyrinėjimus, privers reikšmingiau vertinti Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos suvienijimo 1923 metais valstybinę ir politinę svarbą, kartu ir būsimą 100-mečio minėjimą.
Kodėl neskelbiama, kas konkrečiai surado Aktą? Karo muziejaus istorikai? Kuris? Toks specialistas nusipelno ne tik pagyrimo, bet ir apdovanojimo. Kita vertus, pernai, baigdamas rengti knygą „Martynas Jankus“, Karo muziejų lankiau kelis kartus, ieškojau tyrimui atliepiančių nuotraukų ir dokumentų, kai ką gavau ir paskelbiau. Klausiau ir dėl Tilžės akto, bet atsakymo nesulaukiau. Buvau beveik visiškai tikras, kad Aktą ir kitus dokumentus, „Birutės“ draugijos vėliavą, galėjo atgabenti tik Jonas Vanagaitis, greičiausiai 1939 m. traukdamasis iš Klaipėdos, gal ir kiek anksčiau.
Tilžės aktą knygoje „Martynas Jankus“ (p. 818) skelbiau neabejodamas, nes jis dar iki Vanagaičio publikacijos 1938 m. buvo išspausdintas meninio plakato pavidalu Šiaulių „Grafikos“ įmonėje 1926 m. ir masiškai išplatintas.  Jame reprodukuoti signatarų parašai. Nė vienas iš autorių dalyvavimo Akte neatšaukė arba kitaip nepaneigė. Net po Vanagaičio publikacijos tai galėjo tai padaryti, nors jau ir juto didelę nacių grėsmę.  Parašai iki šiol buvo pats svarbiausias Akto tikrumo įrodymas.
Gerbiamas Vyt. Šilas papasakojo apie Akto originalo antrojo egzemplioriaus egzistavimą Merkio muziejuje. Jį dar sovietmečiu pasisavino „kolekcininkas“ iš Vilniaus. Kuo grindžiamas pasakojimo patikimumas? Aš jau daug metų seku Akto istoriją, tačiau neradau nė menkiausios užuominos apie tokio egzemplioriaus egzistavimą: nei archyvuose, nei savalaikėje lietuvių spaudoje, ypač iš 1918-1939 metų, nei Mažosios Lietuvos politikų atsiminimuose, skelbtuose išeivijoje. Negirdėjau patvirtinimo arba spėjimo ir iš istorikų stovyklos. Tad tęskime darbus, bet jauskime atsakomybę dėl jų kokybės.
Sveikatos ir geros Lapkričio 30-osios šventės.

Naujienos iš interneto