Rasuolės Kerbedienės/KPD nuotraukose – susitikimo dvare akimirkos. Ikonografija – iš Giedrės ir Mariaus Navikų asmeninio archyvo. Ar galima seną dvarą prikelti naujam gyvenimui? Taip. Tačiau tam reikia ne tik entuziazmo ir gražių vizijų, bet ir žinių, kantrybės, profesionalų pagalbos bei finansinių galimybių. Apie tai neseniai kalbėta Pamiškės dvaro sodyboje. Susitikimas su paveldo specialistėmis Saulėtą šeštadienį...
Palangos lopšelio-darželio auklėtiniai ir darbuotojos, 1962 m. Iš Raimondos Danilevičienės šeimos albumo Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje – kuriama nauja nuolatinė ekspozicija. Joje lankytojams bus pristatoma ne tik pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo ir jo šeimos istorija, bet ir pačios vilos, esančios Vytauto g. 23A, gyvenimas skirtingais istoriniais laikotarpiais. Viena...
Atvirukas. Praha, Karlo tiltas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugsėjo 15 d. „Dienos” Nr. 58, p. 5-6. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Žemaituku per Čechoslovakiją”. Autorius naudoja daug tarmiškų žodžių ir išsireiškimų. Čekoslovakiją vadina Čechoslovakija; čekus – čechais; Prahą – Praga. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „Kalnų pyragai....
Tauragės žydų progimnazijos mokiniai ir mokytojai klasėje. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. Dr. Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Tarpukariu veikusi Tauragės žydų progimnazija gyvavo penkiolika metų. Per tuos metus mokyklos bendruomenė išgyveno džiaugsmo akimirkų ir patyrė sunkumų bei nusivylimo. Lietuvoje žydų gimnazijos ir progimnazijos buvo trijų ideologinių srovių. Didžiausią dalį sudarė sionizmo ideologijos šalininkai, kurių švietimo siekius...
Lietuvos partizanai požeminio bunkerio viduje, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė, www.voruta.lt Partizanų dienos buvo pilnos nežinomybės, baimės dėl savo ir savo artimųjų likimo. Todėl kiekvienas naujai išaušęs rytas reiškė dar vieną gyvenimo dieną, mirties artumas – ją pačią ir prijaukino, trapią būtį padarė...
Miulerio namas Vokiečių g. 26, Vilniuje su atminimo lenta Stanislovui Moniuškai, nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Vokiečių gatvės pabaigoje, netoli Trakų ir Dominikonų gatvių sankryžos ir nūdieną stovi pramogomis, pokyliais ir koncertais XIX amžiuje garsėjęs Miulerio namas (dab. Vokiečių g. 26). Apie tai rašoma ne viename šaltinyje, kuriame apžvelgiama Vokiečių...
Dariaus Jančiausko nuotr. Spalio 6 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) užsakymu sukurto dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ premjera. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, laikinai pareigas vykdantis LGGRTC generalinis direktorius, dr. Arūnas Bubnys, KAM viceministras Tomas Mikelkevičius, LR Seimo ir kariuomenės atstovai, bei kiti garbūs svečiai....
LR Prezidento kanceliarijos nuotr./ Robertas Dačkus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Bario pilyje dalyvavo Bonai Sforcai skirto memorialinio bareljefo atidengimo ceremonijoje. Bona Sforca – viena iškiliausių istorinių asmenybių, siejančių Lietuvą ir Italiją. Italijoje gimusi ir Baryje praleidusi didelę jaunystės dalį, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ji reikšmingai prisidėjo prie Renesanso kultūros...
Autorės nuotr. Rasuolė Tatjana Vaškevičienė, Trakų viešosios bibliotekos Šklėrių padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Trakų gatvės paveldo dialogai“, kuris buvo organizuotas kaip Europos paveldo dienų renginių dalis. Buvo skaitomi pranešimai ir vyko paskaitos, skirtos nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų istorijai, jų virsmui bei transformacijai nagrinėti. Čia...
A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai: sudarytas...
Kalesninkų miškas. Lino Kvizikevičiaus nuotr. Justina Gasiūnienė, Valstybinė kultūros paveldo komisija, www.voruta.lt Surasti partizanų palaikai gali būti palaidoti nenustačius jų tapatybės, istoriniai ginklai – sunaikinti, o miškuose išlikusios kovų vietos – pažeistos kertant mišką. Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad išsaugoti Lietuvos partizaninio karo liudijimus trukdo teisinės spragos, nepakankamas institucijų bendradarbiavimas ir nenuoseklus finansavimas....
Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugpjūčio 25 d. „Dienos” Nr. 55, p. 5. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Pomeranija–Berlynas (Žemaituku po Vakarų Europą)”. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „14. Pomeranijos plentu. Ar teko, skaitytojui, matyti Aukštaitiją su apvaliais kalnais, blizgančiais ežero veidrodžiais ir duobėtomis pievomis? Gerai. Atėmus Lietuvos...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Lina Žižliauskaitė Prof. dr. Jonas Jakaitis, LPKTS tarybos ir valdybos narys. „Baltijos Aljansas“ tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos prezidentas Spalio 2 d. Vilniuje, prie paminklo „Sovietinės okupacijos aukoms atminti“ Aukų g., vyko Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Osenj“ („Ruduo“) 75-ųjų metinių minėjimas, kurį organizavo LPKTS Vilniaus skyriaus bendruomenė kartu su „#BaltijosAljanso“...
Lietuvos Respublikos ambasadorės Valentinos Zeitler istorinis esė „Pašto dėžutė“ nukelia į sudėtingą mūsų sostinės Vilniaus gyvavimo laikotarpį, kai miestas XIX ir XX amžiuose, ne kartą pereidamas iš rankų į rankas, kaimyninėms valstybėms tapo politiniu įrankiu, sprendžiant savo imperines, nacionalines ar kitas užgaidas. Šiuo sudėtingu ir prieštaringu laikotarpiu Vilniaus krašto inteligentai atkakliai kovojo už lietuvių tautos...
Raimundo Kaminsko archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Spalio 02 d. Kauno Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo vyko Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Osenj” („Ruduo”) 75-ųjų metinių minėjimas, kuri organizavo LPKTS Kauno filialas. Minėjime kalbėjęs LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, LPKTS tarybos narys dr. Raimundas Kaminskas, akcentavo politinių kalinių ir tremtinių istorinės...
Kotryna Jogailaitė. VDKM nuotr. Spalio 4-oji – svarbiausia parodos „Dominium Maris Baltici“ data. 1562 m. spalio 4 d. Vilniaus Katedroje susituokė Kotryna Jogailaitė (1526–1583) ir Švedijos princas, Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza (1537–1592) – būsimas Švedijos karalius Jonas III. Jaunuosius sutuokė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1504/1505–1579). Nors jaunikis buvo liuteronas, jungtuvės vyko pagal katalikiškas apeigas....
Aukštadvariečiai po šaulių mokymų prie pradžios mokyklos pastato. Pirmoje eilėje penktas iš kairės sėdi inžinierius Tadas Mongirdas, viduryje (septintas iš kairės) – daktaras Vladas Mongirdas. Antras iš dešinės sėdi mokytojas Feliksas Vilutis, ištremtas kartu su Mongirdais į Rusiją. 1936-03-29. S. Vaismano nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką,...
Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių...
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą. J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs...
Mokytojas P. Tarasenka Alantoje. Natalijos Tarasenkaitės asmeninio archyvo nuotrauka Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik fragmentiški liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose...
Seniejitrakai.lt nuotr. Rugsėjo 23–24 d. Senuosiuose Trakuose ir Užutrakio dvaro sodyboje vykęs Istorinių sostinių forumas „Senieji Trakai: 2030“ subūrė politikos formuotojus ir sprendimų priėmėjus, istorikus, archeologus, paveldo tyrėjus ir praktikus, kūrėjus bei vietos bendruomenės atstovus pokalbiui apie tai, kaip vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos vietų aktualizuoti šiandien. Forumo dalyvius pasveikino LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkė...
Vytautas Valentinas Česnulis, www.voruta.lt Dienraštis „Express Wileński“ 1933 m. vasario 2 d. (laikraštis nenumeruotas!) informacijų rinkinėlyje „Atsitikimai ir įvykiai“ parašė: „33 metų Jadvyga Šablinskaitė (Szablińska) (Didžioji g-vė 2) prie Vilniaus gatvės namo Nr. 8, norėdama nusižudyti, išgėrė acto esencijos. Greitosios pagalbos gydytojas suteikė apsinuodijusiajai pirmąją pagalbą, paskui nuvežė ją į Žydų ligoninę. Ligoninėje Šablinskaitė mirė.“...
Palestinos kolonizacijai reikalingų darbų besimokantys Trakų žydų jaunuoliai, iš dešinės į kairę: Abraomas Nudleris, Juozapas Šubas, Benjaminas Bunimovičius (nužudytas per Holokaustą), Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), Zeevas Pokroiskis, Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą). Iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“. Paaiškinimą išvertė dr. L. Lempertienė 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške buvo...
Maloniai kviečiame dalyvauti 2026 m. spalio 19 d. (pirmadienį) 12.00 val. vyksiančioje konferencijoje „Kai istorija prabyla lietuviškai“. Konferencija dedikuojama Karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono, pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autoriaus Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms gimimo metinėms ir vienos ryškiausių bei įtakingiausių XIX a. Europos istorinių asmenybių –...
Mindaugo karalystei patyrus visišką katastrofą netrukus Lietuvoje iškilo naujasis valdovas- lietuvių, rusų ir prūsų karalius Gediminas. Taip Gediminas save tituluoja garsiuosiuose 1323 metų sausio 25 dienos laiškuose krikščioniškai Europai. Istoriografiniuose šaltiniuose minima apytikslė 1315 metų Gedimino iškilimo į Lietuvos vadovus pradžia. Visapusiškas ir itin sėkmingas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės augimas Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metu (1316-1341m.)...
Jakub Stefaniak (pirmas iš kairės), Marek Macutkevicz (trečias iš kairės), Jonas Jakaitis (viduryje), Lech Parell (trečias iš dešinės), Kordian Borejko (pirmas iš dešinės). Wanda Kościuczuk nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, „Baltijos Aljansas“ tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos prezidentas 2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose įvyko prasmingas susitikimas, skirtas Panerių memoriale 1941–1944...
Karaliaučiaus pilis. Virgilijaus Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugpjūčio 18 d. „Dienos” Nr. 54, p. 5. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Karaliaučius – aplink lenkų koridorių – Štetinas (Žemaituku po Vakarų Europą)”. Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „8. Karaliaučius (Königsberg I Pr.) No, no benūgindami žemaituką prislinkome...
Pasakojimą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Vilniaus senamiesčio gatvėse sustingusių pastatų fasadai – tai gyvas liudijimas, pasakojantis apie šimtametę miesto istoriją. Tačiau kartais dramatiškos istorijos slypi už banalių, aptrupėjusių sovietinių pastatų fasadų. Vienas iš tokių yra Naujamiestyje, A. Vivulskio ir Vytenio gatvių sankirtoje, stūksantis pastatas, sovietmečiu vadintas Statybininkų kultūros rūmais. Po...
Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš privataus kolekcininko įsigijo unikalią 1915 metų kino juostą. Kino kadruose į Lietuvą atvykę vokiečių kareiviai įamžino Šv. Konstantino ir Mykolo (kitaip vadinamą Romanovų) cerkvę Vilniuje, dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, o taip pat besitraukiančios Rusijos kariuomenės susprogdinto geležinkelio tilto per Vokės upę ties Lentvariu atstatymo darbus. Daugiau nei šimtmečio senumo filmuotą...
Aukštadvario vaizdas nuo Onuškio pusės apie 1925 m. Raide S pažymėtas pastatas – žydų sinagoga. Nuotraukos fragmentas iš Yad Vashem duomenų bazės Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Prieš 85-erius metus, rugsėjo 30 d. Varnikuose kartu su Trakų, Onuškio bei kitų miestelių ir kaimų žydų tautybės asmenimis, buvo nužudyti ir Aukštadvario žydai. Dalis jų žuvo dar iki...